Kalbininkas Petras Jonikas: „Kalba daugiau mąsto už mus negu mes patys…“
Įkelta:
2021-03-04
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Koplytstulpio ir atminimo lentos P. Joniko tėviškėje atidengimas

 

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Pagramančio tarmės žemėlapis

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Pagramančio tarmės klausimynas

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

P. Jonikas su žmona Ona Ibenskaite

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Kovo 25-ąją sukanka 115 metų, kai gimė žymus JAV lietuvių kalbininkas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras prof. Petras Jonikas (1906–1996). Ar žinote, kad būtent jo dėka turime tokius dabar visiems įprastus žodžius kaip striukė, įmautė, orkaitė, iškyla, rūpyba, skaidrė, pagreitis, pradmenys ir daugelį kitų? B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka apie iškilųjį kalbininką yra surinkusi daug vertingos medžiagos, kuri šiuo metu yra skaitmeninama.

Medžiaga apie P. Joniką – bibliotekos lobynuose

Prieš 15 metų, kai buvo minimas profesoriaus gimimo šimtmetis, gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pagramančio miestelio bendruomenė kalbininko tėviškėje Antringių kaime pastatė koplytstulpį. O Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka turi sukaupusi daug medžiagos apie jį. Dalis archyvo saugoma Tauragėje, kita dalis, kurioje ir kalbininko artimųjų dovanotos knygos, Pagramančio bibliotekoje. Tada, 2006-aisiais, bibliotekoje buvo eksponuojama ir unikali paroda, skirta iškiliojo kraštiečio jubiliejui paminėti. Joje pirmą kartą eksponuotas dr. Petro Joniko archyvas, kuris po kalbininko ir jo žmonos mirties buvo atsiųstas giminėms į Lietuvą. Jame – P. Joniko asmens dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, straipsnių iškarpos, ypač vertingas kalbininko rankraštis „Lietuvių kalbos istorijos pastabos“ bei 1932 m. jo, dar studento, sudarytas Pagramančio tarmės klausimų lapelis.

Gimė Tauragės rajone

Petras Jonikas gimė 1906 m. kovo 25 d. Tauragės rajono Antringių kaime. Mokėsi Pagramantyje, Šilalėje, 1920–1923 m. Tauragės vidurinėje mokykloje. 1927 m. jis baigė Tauragės mokytojų seminariją. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1934 m. ir buvo paliktas rengtis profesūrai. 1935–1937 m. kalbininkas specializavosi Rygos, Vienos, Karaliaučiaus universitetuose. 1937–1943 m. P. Jonikas dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1938–1940 m. jis redagavo „Gimtąją kalbą“. 1935–1940 m. buvo Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys. Nuo 1940 m. P. Jonikas vadovavo Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos ir terminologijos sekcijai. 1942 m. sausio 31 d. Vilniaus universitete kalbininkas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis priešaušrio ir „Aušros“ laikais“. 

Amerikoje įkūrė Lituanistikos institutą

Baigiantis karui kartu su žmona Ona Ibenskaite P. Jonikas pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. jis profesoriavo Pabaltijo universitete prie Hamburgo. 

1949 m. P. Jonikas su žmona apsigyveno JAV, Čikagos priemiestyje. Vertėsi spaudos darbu, vadovavo kalbos skyriui „Naujienose“. 1958 m. kalbininkas baigė bibliotekininkystės studijas Čikagos universitete. 1957–1973 m. jis dirbo šio universiteto bibliotekoje, 1970–1973 m. Čikagos universiteto lietuvių ir baltų kalbotyros profesorius. Aukštuosiuose lituanistikos kursuose 1958–1960 m. dėstė lietuvių kalbą. Nuo 1960 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute, 1970–1976 m. jis buvo to instituto rektorius. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje.

P. Joniko iniciatyva 1951 m. Čikagoje buvo įkurtas Lituanistikos institutas, kurio prezidentu jis buvo nuo 1952 m. iki 1964 m. Institutas vienijo žymiausius išeivijos lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, menotyros, filosofijos, teisės ir kitų sričių specialistus. Kalbininkas dirbo Amerikos lietuvių profesorių draugijos valdybos sekretoriumi, Čikagos lietuvių kalbos draugijos pirmininku, nuo 1955 m. jis – Baltų Instituto Bonoje narys korespondentas. 1958–1960 m. P. Jonikas redagavo Čikagoje atgaivintą „Gimtąją kalbą“. „Gimtoji kalba“ skiriama visiems lietuviams, kurie tik reikalingi kalbinės pagalbos bei patarimų. Bet ypač jai rūpės padėti mūsų rašto žmonėms, laikraštininkams, rašytojams, kalbėtojams. Taip pat nemažai dėmesio bus skiriama ir mokytojams bei mūsų lituanistinėms mokykloms. (Gimtoji kalba, 1958, nr. 1.)

Iškilusis kalbininkas mirė 1996 m. vasario 3 d. Riversaide, netoli Čikagos, kur ir gyveno. Palaidotas Čikagos lietuvių laisvamanių Tautinėse kapinėse.

Svarbiausi darbai

„Gimtoji kalba, kuri faktiškai yra visų kitų tautinių žymių ir simbolių nešėja, pasidaro tautiškumo brangenybe, kai kiti tautos vienybės ir autentiškumo simboliai ilgainiui tampa problematiški, išblėsta...“ (P. Jonikas)

Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Kalbininkas bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, rašė „Švietimo darbe“, „Kultūroje“, „Lietuvių žiniose“, „Židinyje“, „Kalboje“, „Vaire“, „Aiduose“ ir kituose leidiniuose. Taip pat P. Jonikas yra publikavęs savo darbus ir latviškuose, vokiškuose, angliškuose lingvistiniuose leidiniuose. Visus kalbininko straipsnius surinkus, susidarytų keli jo raštų tomai.

Pirmasis stambus P. Joniko kalbotyros darbas – „Pagramančio tarmė“, išleistas 1939 m. Jame moderniai aprašyta lig tol mažai tirta autoriaus gimtoji dūnininkų tarmė. Kitos kalbininko knygos išleistos JAV. Vienas žymiausių yra paskutinis darbas, išėjęs 1987 m. Čikagoje – „Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai“. Tai pirmas tokios apimties ir tokio profilio veikalas, apimantis lietuvių kalbos istoriją nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios. Ši knyga 1989 m. laimėjo JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos kas ketveri metai skiriamą mokslo premiją. Knygoje dr. P. Jonikas rašė: „Taip aš ir baigiau savo literatūrinį lietuvių kalbos darbą, linkėdamas palaimos tautai, kuriai savo gimimu priklausau ir ilgą savo amžių dirbau“.

Svarbiausi dr. Petro Joniko darbai: Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos idėja priešaušrio metu: keli bruožai kalbos istorijai. – Kaunas, 1937; Pagramančio tarmė. – Kaunas, 1939; Gimtojo žodžio baruose: bendrosios kalbos patarimai ir paaiškinimai. – Chicago, 1952; Lietuvių kalbos istorija. – Chicago, 1952; Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis. – Chicago, 1972; Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai. – Chicago, 1987.

Kalbininko siūlyti naujadarai

Daugybė dabar mums įprastų žodžių sukurti būtent P. Joniko. Štai keletas jų, atrinktų iš Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojų dr. Linos Murienės, dr. Vido Valskio, studentų, „Gimtojo žodžio“ vyr. redaktorės Ritos Urniežiūtės ir doc. dr. Aldono Pupkio . parengtos ir 2016 m. Pagramantyje pristatytos medžiagos.

Iškyla – 1) iškilmė, šventė; 2) išvyka, ekskursija.

Įmautė – dėžutė, makštys, futliaras, įmova (akiniams, smuikui, laikrodžiui, revolveriui, grąžtui).

Paspaudė – antspaudams vilgyti pagalvėlis.

Žiebtukas, žiebtuvėlis – kišeninė mašinėlė ugniai įsižiebti, benzininė.

Priedėva – kasdieniam dėvėjimui siūti drabužiai: Priedėvai tiks ir tie drabužiai (žemaitiškai).

Nuodėva – nudėvėtas drabužis.

Skersinaitė – skersai dryžuotas sijonas, skersė.

Striukė – 1) trumpikė, bliuzė; 2) vienarankis dalgis striuku kotu; 3) blogi reikalai, bėda, galas: Užėjo striukė, nebežino, kur dėtis.

Orkaitė – krosnyje įtaisyta vieta valgiams ir kitkam šiltai laikyti.

Pakanda – užkandis, valgomas po pietų ar pusryčio, truputį išalkus.

Geruolis – geras žmogus.

Kyra – nuobodus, įkyrus žmogus.

Girinaitis – 1) girios gyventojas, 2) neišauklėtas žmogus.

Išnamis – 1) kas turtą iš namų neša, nesirūpina namais; 2) kas neturi namų, kampininkas.

Lakstūnas – 1) kas laksto: Karvė lakstūnė; 2) pramogų mėgėjas, padauža. 

Pradmenys – pradiniai elementai, angl. elementaries: Kalbos mokslo pradmenys.

Pagreitis – judesio greičio pakitimas per laiko vienetą.

Rašyklė – kotelis su amžina plunksna, angl. fountain-pen.

Rūpyba – nepilnamečių globos forma.

Skaidrė – peršviečiamas popierius kopijuoti.

Sambūvis – keleto žmonių ar dalykų buvimas vienu metu; koegzistencija.

(Žodynui turtinti. Parankiojo Petras Jonikas. Gimtoji kalba, 1959–1960 metai.)

Namas randasi prie gatvės – turi būti Namas yra, stovi prie gatvės.

Randasi mūsų kalboje reiškia ima rastis (ko pirma nebuvo), pavyzdžiui, rudenį po lietaus grybų randasi. Jei jai būtų norima pasakyti, kad štai namas lyg iš nieko ima rastis, statomas, žinoma, tada būtų geras ir taisomasis sakinys. Tačiau šio sakinio autorius tenorėjo pasakyti, kad namas ten jau stovi… (Petras Jonikas. Iš laikraštinės kalbos taisymų. Gimtoji kalba, 1958, nr. 2.)

Dar keletas įdomių profesoriaus minčių 

„Kalbos vaidmens pabrėžimui čia gal vertas priminti vieno įžymaus nelietuvio kalbininko pasisakymas. Praeitojo karo metu, susipažinęs su didžiojo lietuvių kalbos žodyno pateiktosios mūsų kalbinės medžiagos gausumu ir vertingumu, jis stačiai pareiškė: „Lietuviams atstatyti po karo savo valstybės nepriklausomybei pakaks, jei jie į taikos konferenciją nusiveš tik vieną šio žodyno tomą.“ (Petras Jonikas. Kalbos reikšmė tautai. Gimtoji kalba, 1959, nr. 1.)

„Mūsų išeivius svetimuose kraštuose stipriai veikia kitų kalbų įtaka. Labiausiai svetimoji įtaka įsigauna į žodyną, kaip tai lengvai galima pastebėti iš jaunųjų mūsų šviesuolių raštų bei šnekamosios kalbos. Tiesa, jų apskritai (ypač rašte) vengiama skolintis vien anglų (ar ir vienai kuriai kitai kalbai) priklausančių žodžių. Bet daug lengviau skolinamasi tikrieji ar tariamieji „tarptautiniai žodžiai“, nors lietuvių bendrinėje kalboje kai kurie jų ligi šiol ir nebuvo ar beveik nebuvo tam tikrais atvejais vartojami. Matyt, čia galvojama, kad, jei tarptautinių žodžių lietuvių kalboje esama, nėra ko jų vengti ir ieškotis jiems grynų lietuviškų atitikmenų. Todėl tų šviesuolių raštuose dažnai skaitome ne bendradarbiauti, bet kooperuoti, poetas aprašo ne savo įspūdžius, bet impresijas, atliekami ne erdvės tyrimai, bet eksploracijos ir taip toliau.“ (Apie mūsų jaunųjų šviesuolių kalbą. Petras Jonikas. Gimtoji kalba, 1961, nr. 2.)

„Apskritai imant, tik nedidelė dalis mūsų laikraščių, leidžiamų už Lietuvos ribų, teskiria kiek dėmesio kalbos, jos kultūros klausimams. Nedaug tokių laikraščių, kurie žiūri, kad jų pačių kalba laikytųsi mūsų pasiektame bendrinės kalbos kultūros lygmenyje. Daugeliui laikraščių – dėl vienokių ar kitokių priežasčių – tas lygmuo nė motais; patys jie rašo „kaip išeina“ – pagal savo „gramatiką“, savo „rašybą“ ir savo žodyną bei posakyną. (Petras Jonikas. Probėgšmais. Gimtoji kalba, 1963, nr. 1.)

„Kalba – pasaulio perdirbimas į žmogaus dvasios nuosavybę“

„Gimtoji kalba kone gamtinių dėsnių būtinumu formuoja kalbinės bendruomenės narius, gimtąja kalba kalbančiuosius. Gimtoji kalba suteikia kalbinės bendruomenės nariams tą priemonių atsargą, kuri leidžia jiems kultūriškai reikštis. Negalėtų šie nariai mąstyti, spręsti apie išorinį ir vidinį pasaulį be kalbos, kuri yra ne kas kitas, kaip to pasaulio perdirbimas į žmogaus dvasios nuosavybę. 

Bet gimtoji kalba tuo ir ypatinga, kad ji pateikia kalbinių priemonių atsargą tai žmogaus kultūrinei ir ypač bendruomeninei gyvatai palyginti labai vienalytišką, ypač vidinio kalbos dėsningumo požiūriu. Žodžiais reiškiamos sąvokos, posakiai, kuriais vyksta kalbinis mąstymas, kiekvienoj kalboj yra daugiau ar mažiau savotiški, skirtingi. Todėl gimtoji kalba, į kurią, taip sakant, noromis nenoromis normaliomis sąlygomis įauga kiekvienas kalbinės bendruomenės narys ir kuri jo nepalieka iki amžiaus galo, yra be galo stiprus vienijamasis bendruomenės veiksnys. 

Šiaip žmogus, be didesnio specialybinio įsigilinimo ir priežastingumo permatymo, nei nepajunta, kaip stipriai gimtoji kalba žmones suvienodina ir suvienija. Iš tikrųjų, gimtosios kalbos atstovai noromis nenoromis mato pasaulį, taip sakant, per bendruosius kalbinių priemonių akinius. Todėl kalbininkai pastaruoju metu pastebėjo, kad gimtoji kalba yra bendruomeninė ja kalbančių žmonių pažinimo forma. Ne veltui sakoma, kad kalba daugiau mąsto už mus negu mes patys.“ (Petras Jonikas. Kalbos reikšmė tautai. Gimtoji kalba, 1959, nr. 1.).

Parengė Birutė Slavinskienė pagal Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografės Laimos Pikčiūnienės pateiktą medžiagą

Nuotrauka
Spaudos

 

Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.