Mokytoja Inesa Siutilienė: kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles
Įkelta:
2020-10-05
Nuotrauka
Aprašymas
Inesa Siutilienė. Margaritos Rimkutės nuotrauka

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tarti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Birutė Slavinskienė: Kodėl pasirinkote mokytojos profesiją, ar tokia buvo jūsų vaikystės svajonė?

Inesa Siutilienė: Svajone to negalėčiau pavadinti, labiau – tikslo siekimu, kuris man buvo realus ir pasiekiamas. Būsiu mokytoja – tai tikrai žinojau vaikystėje. Tam turėjo įtakos mano pirmoji mokytoja Antanina Stancikienė. Ji buvo puiki mokytoja, atsidavusi savo profesijai ir labai mylėjo savo mokinius, o aš ją kopijuodavau savo namų „klasėje“, kurioje mokėsi mano lėlės ir meškinai. Mokydavau juos, užduodavau namų darbų (kuriuos pati su klaidomis atlikdavau) rašydavau pažymius, t.y. viską darydavau taip, kaip darydavo mano mokytoja.

B. S.: Kur studijavote, kiek laiko jau dirbate mokykloje, kokio amžiaus jūsų mokiniai?

I. S.: Pirmąsias studijas baigiau Šiaulių universitete, vėliau Klaipėdos universitete, o „Šaltinio“ progimnazijoje dirbu nuo 2002 metų, tai mano pirmoji darbovietė. Mano auklėtiniai – aštuntokai, mokau juos anglų kalbos.

B. S.: Ar sutinkate, kad svarbu ne tik mokėti skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir būti kūrybiškam, kritiškai mąstyti, sugebėti bendrauti? Kaip to išmokyti?

I. S. Sutinku. Svarbiausia – „nenužudyti“ kūrybiškumo, ypač vaikams. Kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles: laistyti, tręšti, puoselėti, džiaugtis, mylėtis, skabyti netinkamus ūglius.

B. S.: Ko, jūsų manymu, reikia mokytojui?

I. S. Lemia tam tikros asmeninės savybės. Su sūnum diskutavom vakar. Anot jo, geriausia, kai mokytojas griežtas. Tačiau ne visiems patinka griežti, kiti nori draugiško. Turi pajausti tą ryšį su mokiniu, kaip sakoma, kad biolaukai sutaptų. Ir, žinoma, mokytojas turi būti šiuolaikiškas, žinoti, kad nauja, kas domina vaikus.  

B. S.: Anglų kalba dabar tokia visur esanti, kad motyvacijos kelti kaip ir nereikia, vaikai mokosi noriai?

I. S. Vienas nuo pat vaikystės „užsikabina“ už anglų kalbos, jam patinka žiūrėti filmukus per „Youtube“, o kitas sako, kad jam nepatinka, svetima jam ta kalba. Vaikai skirtingi – vienam, kad išmoktų svetimą kalbą, reikia daug darbo įdėti, kitam tarsi savaime ji „prilimpa“. Labai skirtingai, viskas priklauso nuo asmeninių gebėjimų. Tačiau kad jos reikia, abejonių niekam nekyla, ir vaikai noriai mokosi. Man smagu, kad tos kalbos visur pilna, galima be vargo rasti, ko reikia, ir tobulėti. Ir vaikams tai teikia daug džiaugsmo.

B. S.: Anksčiau mokytojai būdavo vieni labiausiai gerbiamų žmonių. Dabar ta pagarba lyg ir prarasta. Kaip manote, kodėl?

I. S. Tikriausiai aš neatsimenu tų laikų... Atsimenu tik tai, kad buvo baisu mokytojui prieštarauti. Kartą, muzikos pamokoje, klasiokas sėdėdamas man už nugaros perfrazuoja dainą ir dainuoja apie mane... Pasakau mokytojai, kad jis trukdo man dainuoti... Mokytoja juokais pasako, kad aš jam tikriausiai patinku, tad tegu dainuoja taip. Žinoma, man nepatiko toks mokytojos sprendimas, jaučiausi net pažeminta, tad pakilau iš suolo ir išėjau iš pamokos. Po to buvo svarstomas mano elgesys, kaip aš išdrįsau parodyti mokytojai nepagarbą... Aš savo mokiniams nuolat primenu „pagarba sau ir kitiems“, o kiti – tai ir mokytojai, ir klasiokai, ir aptarnaujantis personalas ir tiesiog kiti žmonės, su kuriais galbūt prasilenkia šaligatvyje eidami į mokyklą. Tad rodydamas pagarbą savo mokiniams gauni tą patį iš jų. Tad tikrai nesijaučiu negerbiama. Kiekvienas gerbiantis mokytojas save ir savo mokinius tikrai nebus negerbiamų sąraše.

B. S.: Ko mokotės iš vaikų jūs pati?

I. S. Daug ko, labiausiai nuoširdumo, tikrumo.

B. S. O kiek pati auginate vaikų? Ar patirtis auklėjant savus praverčia mokykloje?

I. S. Turiu tris sūnus: vyriausias jau Vilniaus Universiteto pirmakursis, vidurinysis – „Versmės“ gimnazijos pirmokas, o mažylis – penkerių. Kaip sakau, visi skirtingi, bet ypatingi. Beje, taip sakau ir apie savo auklėtinius. Visi turi savo norus, tikslus ir jų siekia. Dėl to labai džiaugiuosi. O „namų“ patirtis išties praverčia, galiu palyginti, o ir dažnai padiskutuojam su vaikais, kaip vienoj ar kitoj situacijoj man reikėtų sureaguoti, ir pasitarti galim, o kartais pagaminu kokių moks mokymosi priemonių, o jie išbando. Nauda dviguba: ir su savo vaiku smagiai leidžiam laiką, ir mokyklai pasiruošiu.      

B. S. Pastaruoju metu švietimo sistema itin kritikuojama. Kaip manote, ar, pavyzdžiui, geresnis finansavimas galėtų pakeisti situaciją iš esmės? Kokių jūs matote būdų ją pagerinti?

I. S. O kada ji nebuvo kritikuojama. Pati baigiau mokyklą 1997 m. Egzaminų sesijos metu girdėjau mokytojus kalbančius, kad esame „eksperimentiniai“, nes išbandom naujas galimybes. Tie „eksperimentai“ tebesitęsia iki šiol, vis ieškoma kažko britiško, skandinaviško, nepaprasto, neįtikėtino, o paprastos ir savitos švietimo sistemos, drįstu pasakyti, nėra. Geresnis finansavimas... Tarsi klaustumėte „jei daugiau mokėtų, ar mokytojai geriau dirbtų?“ Jei taip, tai tada atsakau, kad ne. Suprantu, kad kiekvienas darbas turi būti atitinkamai apmokamas ir darbo užmokestis turi garantuoti finansinį saugumą, bet jei žmogus neturės vidinės motyvacijos, dirbs be įkvėpimo, be „kibirkšties“, neįsivaizduoju tokio mokytojo laimingo, o aplink jį – laimingų vaikų. Daugelis dalykų, kurie suteikia laimės, – nieko nekainuoja, bet yra labai svarbūs žmogui. Tad investicija į žmogiškuosius išteklius yra lygiai taip pat svarbi kaip ir finansavimas.

Būdų švietimo sistemai pagerinti yra pakankamai, tik nėra nuoseklios strategijos ir dermės. Strategijų pokyčiai kažkaip kas ketveri metai sublizga. 

B. S. Žinau, kad aktyviai įsijungėt į „eTwinings“ projektą. Kas tai per projektas?

I. S. Tai tarptautinis „on line“ projektas. Yra sukurta „eTwinings“ platforma, joje jungiasi mokytojai iš viso pasaulio, galima susirasti partnerius ir su jais bendradarbiauti pasiūlius kokią nors temą. Viskas vyksta internetu. Pernai turėjom partnerius iš Turkijos, mokiniai vieni kitiems uždavinėjo užduotis, siuntė visokius video, pristatymus. Ir su ukrainiečiais buvom užmezgę ryšius. Šiemet ieškosim naujų draugų. Vaikai, lygindami save su kitais, patys gali suprasti, kaip jie moka kalbą. Tai įdomesnis požiūris į anglų kalbos mokymą, paskatinimas ir įrodymas, kad mokėti šią kalbą naudinga.

Beje, auklėtinius aktyviai įjungiu ir į „Sniego griūžtės“ projektą (jis skirtas žalingų įpročių prevencijai – aut. past.), nes jame aktyviai dalyvauju.      

B. S.: Koronaviruso pandemija, karantinas, nuotolinis mokymas... Kokias mintis tie žodžiai sukelia, ar tai buvo didelis išbandymas? Kaip reagavo vaikai?

I. S. Visų pirma tai nerimas dėl artimųjų, antra, kitoks darbas, nauji atradimai ir  nuotolinio darbo modelio išbandymas. Bendravimas padėjo išspręsti visus sunkumus.

B. S.: Kai kam atrodo, kad nuotolinis mokymas reiškia mažiau darbo mokytojams. Ar iš tiesų?

I. S. Žmogiška galvoti, kad „visi kiti dirba mažiau, tik ne aš“. Mokinių namuose taip pat vyko nemenkų pokyčių, kai kuriems „savaime suprantami dalykai“ pasidarė „nesuprantami“. Mokytojams taip pat, tad patirčių yra įvairių. Vieni buvo labiau įvaldę informacines technologijas, kiti mažiau, vieniems dalykui reikėjo daugiau medžiagos parengti, kitiems mažiau. Reikėjo gauti ir grįžtamąjį ryšį iš mokinių. Tad sudėtinga būtų įvertinti, kas dirbo mažiau, o kas daugiau, bet galiu drąsiai sakyti, kad mokytojai darbo valandų neskaičiavo, dirbo visu pajėgumu, ir dažnam tai buvo nuo ryto iki vakaro. Nepamirškim, kad sistemai teoriškai „perdirbti“ buvo dvi savaitės, o kai prasidėjo praktiškai – vėl trikdžiai.

B. S.: Ką Mokytojų diena reiškia jums? Kokia ši diena būna?

I. S. Pačios dienos nesureikšminu, bet ji būna kitokia: su daugiau dėmesio iš mokinių ir jaukiu laiku su kolektyvu.

Nuotrauka
juozas
Įkelta:
2021-04-13
Tauragėje gyvenantis ir kuriantis fotografas Juozas Petkevičius įsitikinęs – Lietuvos regionuose menininkai neretai yra gniuždomi, nes jų siekių ir svajonių aplinkiniai tiesiog nesuvokia ir netiki. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ įsikūrusioje fotografijos galerijoje tauragiškis neseniai pristatė kelias savo fotografijas iš serijos „Incognito“, kurioje vaizduojami regionų kūrėjai. Nuotraukos darytos senuoju būdu – jas ryškinant laboratorijoje. Tiesa, ši meno sritis – brangus malonumas.
Nuotrauka
anele
Įkelta:
2021-04-11
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Anelė Matrosovaitė kuria dainas ir groja gitara. Kūrybinga 18-metė interviu „Tauragės žinioms“ papasakojo apie vingiuotą savo kaip muzikantės kelią, kuriame buvo tiek stiprių muzikinių išgyvenimų, tiek ir nusivylimų muzikos pasauliu. Abiturientė žino, ką baigusi mokyklą norėtų studijuoti. Psichologės kelią besirenkanti menininkė teigė, kad psichologija ir muzika labai panašios sritys – jas pasitelkus galima padėti žmonėms. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-03-25
Šiandien sukanka 17 metų, kai Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas Marius Venskus keliauja kunigystės keliu. Šia proga kunigą pasveikino Tauragės „Carito“ savanoriai, linkėdami drąsiai eiti pirmyn, neprarasti pusiausvyros slegiant sunkumams.
Nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2021-03-05
Vakar Tauragės visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistei Gemai Nairanauskaitei, atliekančiai sveikatos priežiūrą mokykloje, įteiktas Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) apdovanojimas „2020 metų specialistas“. Jį drauge su Tauragės rajono savivaldybės mero padėka įteikė rajono meras Dovydas Kaminskas.
Nuotrauka
Žvynakienė
Įkelta:
2021-03-02
Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.
Nuotrauka
vaitkus
Įkelta:
2021-02-26
Vasario 20 d. sukanka 100 dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas. Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus, kuriam kassavaitinės kelionės į Vilnių ir atgal jau tapo įprastos, sako net ir jų metu neleidžiąs laiko veltui: klauso įvairių laidų aplinkosaugos klausimais – apie ekologiją, gamtosaugą, atliekų tvarkymą ir t.t., aiškinasi daugybę klausimų telefonu. Jis teigia net nepajuntąs, kaip prabėga laikas kelyje. Paklaustas, kaip prabėgo tas šimtas dienų, jis vieną po kito vardija nuveiktus darbus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-31
Šiandien, sausio 31-ąją, netekome Jono Šilerio, ilgamečio badmintono trenerio, per savo gyvenimą meilę šiam sportui įskiepijusio daugybei vaikų, išugdžiusio ne vieną sportininką. Jam buvo 73-eji.
Nuotrauka
Songaila
Įkelta:
2021-01-22
Netektis: sausio 20-ąją mirė pedagogas, buvęs tuometinės Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Romanas Juozapas Songaila. Jis yra vadovavęs ir Tauragės rajono švietimo skyriui. R. Songaila ėjo 91-uosius metus.
Nuotrauka
saulius
Įkelta:
2021-01-01
Jau tradicija tapusią, šiemet penkioliktą kartą vykstančią senelių paramos akciją „Maltiečių sriuba“ karantinas pakeitė – sriubos paragauti neteks, tačiau noro padėti vargstantiems tai nestabdo. Seniems vienišiems žmonėms reikia paramos, ir nors dabar ją suteikti tapo sudėtingiau, Tauragės maltiečiai rankų nenuleidžia. Saulius Oželis, vadovaujantis Tauragės maltiečiams, šiemet buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje. Jo vadovaujami savanoriai ir dabar triskart per savaitę veža karštą maistą 60-čiai senolių, globoja nepasiturinčias šeimas. Saulius neslepia – darbo per karantiną padaugėjo. Toks panašus į Kalėdų senelį, jis dalija ne dovanas, o savo širdies šilumą ir yra įsitikinęs, kad aukodamas savo laiką kitam žmogui, padėdamas jam, esi apdovanojamas – šypsena, geromis emocijomis, gražiu žodžiu ar net džiaugsmo ašara.
Nuotrauka
senelis
Įkelta:
2020-12-31
Kasmet artėjant Kalėdoms Dacijonuose, kaip sako kultūrinių renginių organizatorė Rasa Didorienė, užsikuria naminių žaisliukų gamybos fabrikėlis. Bendruomenės nariai renkasi gaminti papuošimus šventinei eglutei. Šiemet prasidėjus antrajam karantinui fabrikėlis neužsikūrė, tiksliau, užsikūrė tik renginių organizatorės namuose. Padedant vyrui ir kaimynams gimė kaimą puošianti Nykštukų alėja, o kadangi renginių vykti negali, namuose įkurtas ir R. Didorienės Mamauzių teatras vaikams. Pasirodymai transliuojami feisbuke. Beje, net ir čia kūrybiškai moteriai talkina jos vyras Egidijus.
Nuotrauka
rasa
Įkelta:
2020-12-16
Skaudvilės renginių organizatorė Rasa Bartkuvienė apdovanota Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija. Toks įvertinimas jai skirtas už etninės kultūros puoselėjimą. Folklorą Skaudvilės krašte renginių organizatorė-pedagogė propaguoja jau daugiau nei dvidešimtmetį. Jos vadovaujamas vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ Skaudvilę garsina lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“, be instrumentinės ansamblio grupės neapsieina valstybinės bei kalendorinės šventės, savo pasirodymais džiugina ir moters vadovaujama liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“.
Nuotrauka
Rugilė Norbutaitė
Įkelta:
2020-12-15
Muziką kurianti 18-metė tauragiškė Rugilė Norbutaitė savo klausytojams geriau žinoma „thelastsunday“ pseudonimu. Netrukus dar vieną naują kūrinį pristatysianti mergina kalba, kad jaunas, savo tikslų ir svajonių siekiantis žmogus neretai pasiduoda pusiaukelėje, kai susiduria su gausybe jo laukiančių iššūkių. Anot jos, kovoti už vietą po saule tenka visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Tauragėje, ar Vilniuje. Rugilė ragina nepasiduoti. Kalbėdama su „Tauragės žiniomis“ jaunoji atlikėja atskleidė, kaip savyje atrado menininkės gyslelę, kokią įtaką jai padarė šeima, mokykla ir bendraamžiai.
Nuotrauka
alijosius 2
Įkelta:
2020-12-12
Tomą Alijošių tauragiškiai pažįsta kaip sėkmingą verslininką, politiką, ir tuo pat metu – kuklų ir mažakalbį žmogų. Kad jis išties daug apie save kalbėti nemėgsta, akivaizdu ir iš šio interviu: gruodžio 7-ąją 70-ąjį gimtadienį pasitikęs verslininkas į klausimus atsakė netuščiažodžiaudamas – trumpai ir aiškiai.  
Nuotrauka
Karina Matulytė
Įkelta:
2020-12-08
Sekmadienį Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje įvyko III-sis tarptautinis muzikos ir bendrojo ugdymo mokyklų meninis edukacinis projektas-konkursas „Muzikos spalvos“. Į jo antrąjį turą pateko ir Tauragės meno mokyklos ugdytinė.
Nuotrauka
Jokūbas Kurlinkus
Įkelta:
2020-12-04
18-metis tauragiškis Jokūbas Kurlinkus – aktyvus jaunimo organizacijų narys, jį galima pamatyti įvairiuose renginiuose, visai neseniai jo kūrybos rašinį „Žmogus“ išspausdino kūrybos žurnalas „Slemas su ragais“. Vaikinas drąsiai reiškia savo mintis jaunimo, švietimo ir politikos klausimais. Nieko nuostabaus – jis planuoja studijuoti istoriją ir yra įsitikinęs, kad pasaulį būtina matyti itin plačiai. Tačiau kartu J. Kurlinkus neslepia, kaip pats sako, esantis nacionalistas, o jo požiūris į Lietuvą – toks pat, kaip antrajai kadencijai neišrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūris į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-18

Tauragės LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė, įkurta 1919 m. lapkričio 4 dieną, neseniai minėjo 101-ąsias metines. Planuota naujų narių priesaika bažnyčios skverelyje, paskelbus karantiną įvykti negalėjo. Tačiau šaulių pilietiškumo dvasios koronaviruso grėsmė nepalaužia – anot rinktinės vado Kęstučio Baužos, šaulys – tai tas žmogus, kuris visada pasiruošęs ginti Tėvynę, nesvarbu, kokia iškiltų grėsmė – ginkluotas priešas ar pandemija.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-14

„Tauragės žinių“ žurnalistę Zenonas Radvila į jųdviejų su žmona Agota išpuoselėtą sodybą pasikvietė dar prieš paskelbiant antrąjį karantiną. Tautodailės meistras tikino norintis pasidalyti, ką jam pavyko nuveikti šiemet, kai pasaulį sukausčius pandemijai buvo atšauktos mugės, apribotos kelionės ir renginiai. Kuklumu pasižymintis menininkas neužsiminė, kad namuose jau turi įrengęs tikrą muziejų, o atvykus laukė dar viena staigmena – kaip tik lapkričio pirmąjį savaitgalį jiedu su žmona Agota minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-06

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-05

16-metė Meda Pikčiūnaitė šiais mokslo metais tapo Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinių prezidente. Bendraamžių pasitikėjimą įgavusi mergina pasakojo, su kokiais rūpesčiais susiduria moksleiviai ne tik Tauragėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ji turi palinkėjimą ir būsimam švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris netrukus turėtų būti patvirtintas po įvykusių Seimo rinkimų. „Tauragės žinioms“ ji kalbėjo, kad pandemijos, kuri sujaukė mūsų gyvenimus, akivaizdoje mokymo įstaigose itin svarbu palaikyti mokinių ir mokytojų draugiškumą bei toleranciją.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-11-02

Iniciatyvos „Draugystė veža“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotas turas per Lietuvą „Stiprybė tavyje“ baigėsi. Buvo daug juoko, po to apsikabinimų, o po to ir ašarų suvokus, kad reikia atsisveikinti.  Bet kiekviena pabaiga turi naują pradžią. Turo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, matydama žmonių, atėjusių į renginius, reakcijas ir išgirdusi partnerių, rėmėjų ir dalyvių atsiliepimus, sako esanti u laimingas žmogus. „Draugystė veža“ organizatoriai sako: „Iki kitų kartų. Mes dar tikrai draugausim...“ ir dalijasi mintimis žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie to, kad turas įvyko, supurtė ir suartino...

Nuotrauka
Įkelta:
2020-10-20

Mūsų kraštietė dailininkė Jadvyga Lengvinaitė spalio 13-ąją būtų minėjusi 90-ąjį gimtadienį. Deja, tarp mūsų jos nebėra, tačiau liko jos kūriniai: lyriški, simboliniai, netgi siurrealistiniai, kartais ir labai tiesmukai skleidžiantys skausmą. Neįprasti, filosofiniai, pastele pirštais tapyti paveikslai buvo suprantami ir paprastiems žmonėms. Tik tuometinei valdžiai ir dailininkė, ir jos darbai neįtiko.