Raimonda Žvynakienė: pareigūnė, savaitgaliais besiklausanti vienišų senelių istorijų
Įkelta:
2021-03-02
Nuotrauka
Žvynakienė
Aprašymas

Raimonda Žvynakienė. Asmeninio albumo nuotraukos

Ko gero, sunkiai rasime tauragiškių, o ypač jaunosios kartos atstovų, kurie nepažinotų visada besišypsančios policijos pareigūnės Raimondos Žvynakienės. O jei neteko girdėti, tai susipažinkite – 22 metus policijos sistemoje dirbanti moteris myli savo darbą, o savaitgaliais duoklę atiduoda vienišiems seneliams. Juos lankydama kaip Maltos ordino savanorė dažnai yra tas vienintelis žmogus, kuriam senjoras gali išsipasakoti.

– Kas atvedė ten, kur jau dirbate 22 metus? Ar mokykloje jau žinojote, kuo būsite?

– Niekada negalvojau, kad būsiu policijos pareigūnė, tik pradėjusi lankyti 12 klasę pradėjau galvoti, ką reikės veikti toliau. Šalia mano gyvenamosios vietovės buvo policijos komisariatas ir dažnai matydavau vaikščiojančius pareigūnus. Kartą pamačiau jauną pareigūnę, vilkinčią uniformą, ir pagalvojau, gal ir aš norėčiau tapti policijos pareigūne. Nuo vaikystės mėgau berniukiškus žaidimus, futbolą, krepšinį, lankiau karatė treniruotes. Ir kiemo draugai buvo berniukai, nes su mergaitėmis žaisti lėlėmis nemėgau. Baigusi tuo metu 1-ąją vidurinę mokyklą įstojau į Policijos akademiją. 

– Jei ne policija, kokioje srityje labiausiai norėtumėte ir galėtumėte darbuotis?

– Pradėjusi dirbti niekada negalvojau, kad galėjau pasirinkti kitaip, tačiau dabar dažnai apie tai pagalvoju, bet tai nereiškia, kad darbas nepatinka. Esu jautri, nors, kaip sako, policijoje negali tokių būti. Dažnai kyla noras padėti, ginti, bet ne bausti. Todėl labai patinka darbas su šeimomis, kurioms reikalinga pagalba. Norėčiau būti psichologe arba socialine darbuotoja. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Raimonda dalį laiko skiria savanorystei, tad tenka ir sriubą seneliams išvirti

– Daug laiko skiriate savanorystei? Papasakokite apie tai plačiau. Prisiminkite pačią jautriausią akimirką, nutikimą savanoriaujant.

– Savanoriauti Tauragės maltiečių organizacijoje pradėjau prieš dvejus metus. Pagalba žmogui, gailestis galbūt ir atvedė mane į savanorystę. Lankau vienišus senelius, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, tuos, kuriems reikia pagalbos maisto produktais. Savanoriauju sekmadieniais, apie 1–3 val. – priklauso nuo to, kiek bendrauju su žmonėmis. Kartais nuvažiuoji pas vienišą senolį, o jis sako: „Sėsk, dabar pakalbėsime“. Sėdi ir klausai praeities išgyvenimų. Pamenu, lankiau dvi sesutes. Vienai buvo 98-eri, kitai – apie 80 metų. Tai 98 metų senolė deklamuodavo eiles iš atminties taip, kad kūnas visas pašiurpdavo, ir be galo jautru būdavo. Jaunesnioji sesė pasakojo, kad kiekvieną naktį pabudusi pašaukdavo: „Sese, ar tu gyva“, ir laukdavo, kol atsilieps. Man tai buvo labai jautri akimirka. Jau žinau, kad viena iš sesių yra mirusi. 

Lankau labai skirtingus žmones. Vieni mažai bendrauja, kiti sunkiai kalba. Baisu, kad senoliai turi vaikų, tačiau yra palikti likimo valiai. Prisimenu, nuvykau pas vieną senolę, o ji nei vaikšto, nei sėdi, tik guli, nes suparalyžiuota. Klausiu, kur sūnus. Sako, į darbą išėjęs. „O maisto paliko?“, – pasiteiravau. Ir nuskambėjo atsakymas, kad ne, lauksianti, kol grįš. O kada grįš? Po darbo, 20 val... Tada kartu važiavo mano sūnus, jis klausia: „Mama, o tai ji iki to laiko bus nevalgiusi“? Apie tai galima kalbėti daug. Tik norėčiau, kad ne tik savanoriai, bet ir šalia gyvenantys pasižiūrėtų, ar neturi kaimynų, kuriems reikalinga pagalba. 

Nuotrauka
Žvynakienė
Angeliukai skirti ne tik draugams, bet ir vienišiems seneliams

– Koks dabar jūsų darbas policijoje?

– 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste, nuo 2014 m. iki šiol dirbu bendruomenės pareigūne. Bendruomenės pareigūnas atsakingas už prevencinę veiklą – turi formuoti prižiūrimoje teritorijoje saugią aplinką, populiarinti policijos pareigūno profesiją ir siekti didinti jos prestižą, skatinti gyventojus tapti policijos rėmėjais, burtis į saugios kaimynystės grupes, vykdyti kitas su baudimu ar sankcijų taikymu nesusijusias funkcijas. Dirbame su švietimo įstaigomis, bendruomenėmis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. 

– Kaip nežinančiam suprasti, ką reiškia Tauragės miesto ir rajono saugių kaimynysčių grupė? Ką tai reiškia kasdieniniame mūsų gyvenime? Kiek Tauragėje veikia tokių grupių?

– Saugi kaimynystė – tai jūsų ir kaimynų bendradarbiavimas, padedant policijai ir kitoms institucijoms bei stiprinant saugumą jūsų gyvenamojoje vietovėje. Kaimo, miesto bendruomenė, namo bendrija, norėdamos būti saugesnės, gali įkurti saugios kaimynystės grupes. Įkūrus tokią grupę vyksta glaudus bendradarbiavimas su bendruomene, bendruomenė gauna visą informaciją apie jų teritorijoje vykstančius nusikaltimus ar teisės pažeidimus. Bendruomenė gali dalyvauti saugios aplinkos kūrimo mokymuose bei kituose su saugumu susijusiuose renginiuose. Esant galimybei bendruomenei padedame sukurti saugią aplinką, padedame tarpininkauti su savivalda saugumo klausimais. Šiuo metu turime 31 saugios kaimynystės grupę: 22 kaimo ir 9 miesto.  Norime, kad į saugios kaimynystės grupes jungtųsi kuo daugiau miesto gyventojų.  

– Susitikimuose su vaikais randate bendrą kalbą. Kaip tai pavyksta? Gal turite kokį receptą?

– Kaip minėjau, 12 metų dirbau nepilnamečių reikalų specialiste. Su vaikais visada pavykdavo susikalbėti, bet ir vaikai, manau, buvo kitokie. Žinoma, ir tada buvo visokių. Manau, kad bendraujant su vaikais visada reikia nusileisti iki jų lygio, jei vaikas jaus, kad tu jį atėjai bausti, tai sunkiai su juo susikalbėsi. Nesakau, kad reikia keiktis kartu su juo, bet šiltas bendravimas tikrai padės jį nuraminti. Pirmiausia reikėtų paklausti, kaip jis gyvena, kaip jaučiasi, kas nutiko šiandien gero ar blogo, kokia jo nuotaika, o vėliau, įgijus pasitikėjimą, galima ir pasikalbėti. O jei ateisi ir sakysi: „Nu ką dabar prisidirbai, kodėl taip padarei arba nu dabar tai jau tau bus“, tai rezultatas bus lygus nuliui. Nepilnamečiai, kurie buvo pas mane įskaitoje, jau dabar patys augina vaikus. Dažnai pabendraujame, jie prisimena, kokie buvo kvaili, kad taip elgėsi. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip labiausiai pailsite po darbo, kuris nėra psichologiškai lengvas?

– Laisvalaikiu mėgstu skaityti, keliauti. Turėdama laisvo laiko lankau, tiesa, dabar karantinas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą, kuris yra įsikūręs mūsų kaime. Ten piname krepšius, kuriame papuošalus, mezgame, ir t.t. Vienas pintas krepšys su gėlėmis vasarą puošia kiemą. Iš vilnos nusivėliau adatinę-boružę. Labai mieli darbeliai – angeliukai iš karoliukų. 2019 m. jų su šeima padarėme 50 ir visus išdovanojau, po angeliuką gavo ir mano lankomi seneliai. 

Po darbo dažniausiai leidžiu laiką su šeima, todėl ramybė šeimoje yra tikras poilsis.

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.