Kreivėnų malūnas: savininko paieškos ir bandymai išsaugoti karčemą
Įkelta:
2021-03-12
Nuotrauka
Kreivėnų malūnas
Aprašymas

Kreivėnų malūnas. Larisos Morozovaitės-Gureckienės albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Kreivėnų malūnas
Aprašymas

Manoma, jog malūnas – vokiečių statybos. Larisos Morozovaitės-Gureckienės albumo nuotrauka

 

Paskutiniuoju metu vis daugiau kraštiečių dėmesio sulaukia Lauksargių seniūnijos ribose stūksantis Kreivėnų malūnas. Žmonės prie jo fotografuojasi, publikuoja nuotraukas socialiniuose tinkluose. Pasirodo, statinys žavus ne vien fotografine prasme – žavi ir paslapties gaubiama jo gyvavimo istorija. Neseniai viena kultūros paveldo atstovė ėmėsi ieškoti malūno savininkų. Paieškos – sudėtingos, manoma, jog malūno savininkas galėjo būti vokietis. O šis atsargus – Antrojo pasaulinio karo metu pasirūpino, kad neišliktų jokių duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėmesio verta ir netoli malūno vis dar tebestovinčios buvusios karčemos istorija. 

Malūnas – išskirtinis

Kreivėnų malūnas, kaip sakė Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ laikinasis direktorius, buvo pastatytas 19 a. ir yra vienintelis toks Lietuvoje.

– Į jį būdavo galima įvažiuoti vežimu. Per vieną pusę įvažiuodavo su grūdais, o išvažiuodavo jau su sumaltais miltais. Apleistas jis buvo po karo, pasitraukus jo gyventojams. Laikui bėgant audros jį „aplamdė“, mediena sutrešo. Dar atgavus Nepriklausomybę jis buvo visas su tinku, tačiau žmonės jį nudraskė. Liko tik plytos, irimo procesas tapo dar spartesnis. Į kultūros paveldo sąrašą malūnas nėra įrašytas, baudų už nesirūpinimą savo turtu valstybė skirti negali, – pasakojo D. Kiniulis. 

Vasarį feisbuke pasklido kraštietės Larisos Morozovaitės-Gureckienės publikacija su prašymu padėti rasti malūno savininką. Per mėnesį nevyriausybinės organizacijos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovei pavyko sužinoti, jog malūnas galėjo priklausyti vokiečiui. Kraštotyra besidominčią moterį vienas dvasininkas patikino, jog tiek Kreivėnų, tiek aplinkinių kaimų dokumentų archyvuose rasti beveik neįmanoma.

– Nėra likę senbuvių, kurie galėtų papasakoti. Archyve nieko nėra. Su manimi bendravusiam dvasininkui nepavyko rasti savo tėvo dokumentų, jis juos rado Vokietijoje. Per pažintis sužinojome, kas Vokietijoje galėtų padėti bent nukreipti paieškas tinkama linkme. Išsiunčiau kelias užklausas, tačiau kol kas – jokio atsako, – pasakojo L. Morozovaitė-Gureckienė.

Nuotrauka
larisa

Kaimui – keli šimtai metų

Moteris dirba nevyriausybinėje įstaigoje, organizuoja ir atlieka archeologijos ir technikos paveldo tyrimus, projektavimo, tvarkymo ir populiarinimo darbus. Jos iniciatyva išleista knyga apie šalies malūnus. Kraštotyrininkės žiniomis, Kreivėnų malūnas – išskirtinis, savo laiku buvęs prabangus statinys.

– Vienas kraštietis, su kuriuo teko bendrauti, atkreipė dėmesį: malūne – arkinės rankų darbo plytos. Tai itin būdinga vokiškiems statiniams. Juk malūnas tiek metų atlaikė! Jis suręstas taip, kad tarnautų ilgai. Kiek yra tekę domėtis malūnais, visuomet jaučiamas skirtumas tarp statinių, kurių statybai negailėta pinigų, ir tų, kurių savininkai nebuvo tokie turtingi ir reiklūs. Galima pastebėti, jog tie, kas statė šį malūną, skyrė dėmesio kokybei, – sake pašnekovė.

Nuotrauka
larisa

Kaip spaudoje yra rašęs istorikas Vytenis Almonaitis, Kreivėnai, kuriuose yra malūnas, rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1540-ųjų. Tuomet čia buvo 24 sodybos, bet per 1709–1710 m. marą išmirė maždaug pusė kaimo gyventojų, tad liko tik 13 lietuvininkų ūkių. Vėliau kaimas ūgtelėjo, kartu kiek suvokietėjo.

Kreivėnuose užaugusi Birutė Elena Žukauskienė kartu su šių eilučių autore pirmadienį lankėsi Kreivėnuose. Moteris teigė, jog prieš pusę amžiaus kaime dar buvo apie dešimt sodybų, 2015 m., šių eilučių autorės žiniomis, jau buvo likusios tik dvi.

Dabar čia daugiau nei dešimtmetį sodybas keičia vėjo jėgainės. Kraštas itin vėjuotas – Kreivėnai įsikūrę ant Vilkyškių kalvagūbrio kalvų.

Karčema dar stovi

To paties vizito prie Kreivėnų malūno metu užsukome prie buvusios mokyklos antrajame Griežpelkių kaime. Pastatas stovi greta Tauragės–Tilžės plento. Šioje vietoje buvo įsikūrusi aštuonmetė mokykla. Kaip teigė B. E. Žukauskienė, 5–8 klasių mokiniai mokėsi buvusios karčemos pastate, o pradinukai – buvusių arklidžių pastate.

Nuotrauka
Karčema

Mums dairantis po kiemą priėjo viena gyventoja, Birutė Engelaitytė-Pušinskienė. Moteris teigė gyvenanti „pradinukų“ pastate. Ten pat, kai ji dar buvo mokinė, gyveno jos mokytojai Vaičiuliai.

Na, o karčemos pastate buvusi mokyklos salė, kurioje buvo rengiamos šventės. 

Dabar pastatas priklauso trims savininkams. Dalis jo jau baigia nugriūti. Kitoje dalyje prieš ketverius metus dar gyveno žmogus. Šių eilučių autorei tada lankantis vyras tvirtino ketinąs išsikraustyti, tačiau, kaip informavo vietinė, jis išsikraustė neseniai – prieš pusmetį. O namo dalį, kurioje jis gyveno, nupirko ji.

– Nupirkome pusę namo. Tai bandysime išsaugoti, atskirsime nuo griūvančios dalies, prie įėjimo įrengsime stogelį. Šiame name, kai jau mokykla nustojo veikti, yra gyvenę mano tėvai. Galbūt tai – nostalgija. Kartais susitinkame su buvusiomis klasiokėmis, nusifotografuojame. Pasidalijame prisiminimais apie gerus laikus, vaikystę, – žurnalistei pasakojo B. Engelaitytė-Pušinskienė.

Prieš keletą metų šių eilučių žurnalistei krašto istorikas Edmundas Mažrimas yra sakęs, jog porą šimtmečių skaičiuojanti karčema yra istoriškai vertingas objektas – tokių išlikusių pastatų retai kur išvysi. 19 a., kai krašte automobilių dar niekas neturėjo, keliaujantys asmenys čia sustodavo pailsinti arklius.

Nuotrauka
Karčema
Atsitiktinai susitikusios Birutė Elena Žukauskienė (kairėje) ir Birutė Engelaitytė-Pušinskienė, pasirodo, abi mokėsi karčemoje kadaise veikusioje mokykloje. Autorės nuotrauka

 

Nuotrauka
geles
Įkelta:
2024-02-25
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės. Kad daržininkai ir gėlininkai jau bruzda, rodo ir vasarį staigiai pradėję kilti įvairių sėklų pardavimai, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Nuotrauka
eurovizija
Įkelta:
2024-02-17
Artėjant Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos" atrankos finalui, pretendentus atstovauti mūsų šaliai atidžiai seka ne tik gerbėjai Lietuvoje, bet ir apie didįjį dainų konkursą rašantys užsienio žurnalistai. Konkurso naujienų ir apžvalgų portalo Eurodiena.lt komanda tradiciškai susisiekė su aštuoniais skirtingų šalių portalų atstovais ir paprašė įvertinti šių metų Lietuvos finalininkų dainas. Dauguma jų sutarė, kad labiausiai pagauli buvo ir didžiausius šansus išplėšti gerą rezultatą turi viena šeštadienį skambėsianti daina.
Nuotrauka
atostogos
Įkelta:
2024-02-06
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos – nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Nuotrauka
TELEFONAS
Įkelta:
2024-02-05
Prastą ryšio kokybę gali lemti visai ne ryšio tinklas, bet ir netinkamai nustatyti išmaniojo telefono parametrai ar įrenginio amžius. Daugelis žmonių net neįtaria, kad išmaniuosiuose telefonuose rankiniu būdu įjungus 4G arba 5G ryšį, ženkliai pagerės ryšio kokybė. Ekspertas ramina, jog gerą ryšio gavimą galima pasiekti vos keliais paprastais žingsniais, atsižvelgiant į turimo įrenginio parametrus.
Nuotrauka
zagareliai
Įkelta:
2024-02-05
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradiciškai tuo metu buvo gaminami kuo riebesni patiekalai – tiek saldumynai, tiek riebūs mėsos patiekalai. Lietuvoje ypač populiarūs buvo blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Kaimyninėje Lenkijoje buvo smaguriaujama vadinamomis pončkomis, pampuškomis ir kropeliais. Dar vienas puikus Užgavėnių gardėsis – žagarėliai. 
Nuotrauka
adventur
Įkelta:
2024-01-29
Tarptautinės turizmo parodos „Adventur 2024“ atidarymo ceremonijos metu Vilniuje paskelbti „Turizmo sėkmingiausieji 2023“. „Turizmo oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti dešimčiai ryškiausių turizmo projektų, ambasadorių, inovacijų, vietovių, paslaugų teikėjų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra, taip pagerbė turizmo bendruomenę už nuveiktus darbus ir pasiektus proveržius.
Nuotrauka
spektaklis
Įkelta:
2024-01-18
Naujas edukacinis spektaklis vaikams „Didžioji teleportacija: gaudynės Marse“ jau 2024-iųjų sausio mėnesį pakvies mažuosius žiūrovus geriau pažinti mus supančią visatą ir dangaus kūnus. Šou vaikams atvyksta į Tauragės kultūros centrą jau kitą savaitę – Sausio 27 dieną.
Nuotrauka
kuras
Įkelta:
2023-12-21
Taupus vairavimas naudingas ne tik jūsų piniginei, bet ir aplinkai. Šiais laikais, kai degalų kainos auga ir didėja aplinkosauginis sąmoningumas, verta išmokti vairuoti efektyviau. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pradedantieji vairuotojai gali perimti ekonomiško vairavimo įpročius, ir aptariamos teigiamos tokios praktikos pasekmės.
Nuotrauka
ispejimas
Ekrano kopija
Įkelta:
2023-11-22
Popiet į mobiliuosius telefonus pradėjo plūsti perspėjimai apie prognozuojamas sudėtingas orų sąlygas. Ketvirtadieniui orų prognozės rodo smarkų vėją, kritulius, plikledį.
Nuotrauka
auto
Įkelta:
2023-10-30
Artėjant šaltiems žiemos vakarams labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilis būtų pasirengęs įveikti su šiuo metų laiku kylančius iššūkius. Nuo apledėjusių kelių iki žvarbių rytų - pasiruošimas gali būti labai svarbus, kad būtumėte saugūs kelyje ir jūsų transporto priemonė veiktų sklandžiai. Toliau pateiksime keletą svarbiausių patarimų, kaip paruošti automobilį žiemai.
Nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Telšių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, Lietuvos dalyje daugiausia sausos, tik vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Kaip informuoja eismoinfo.lt, šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.
Nuotrauka
darželis
L.-d. „Ąžuoliukas“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-21
Nuvilnijo, nušurmuliavo ir nuklegėjo, lydima linksmo vaikų juoko ir susižavėjimo bei tėvelių aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo gerumo akcija „Gera dalintis“. Tai jau antroji lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ organizuota gerumo iniciatyva, kurioje dalyvauti šeimas pakvietė įstaigos direktorė Viktorija, Šeimos klubas ir socialinė pedagogė metodininkė Edita. 
Nuotrauka
orams gamta.jpg
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-19
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra šlapių kelių ruožų, pranešama puslapyje eismoinfo.lt
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-10-08
Spalis – tai mėnuo, kai stalai lūžta nuo sezoninių vaisių ir daržovių, praturtinančių kasdienį racioną intensyviais bei maloniais skoniais. Žinant, kokių gėrybių derlius šį mėnesį yra pačiame įkarštyje, galima mėgautis didžiausia jų nauda organizmui. Ir ne tik – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, atkreipia dėmesį, kad sezoninės daržovės yra garantuotas būdas sumažinti savo išlaidas. 
Nuotrauka
vegetarai
Įkelta:
2023-10-01
Lietuvių suvartojamas mėsos kiekis kiekvienais metais auga ir šiuo metu yra tris kartus didesnis negu rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Tai atitinka pasaulyje pastebimą tendenciją, kuri rodo augantį ekonomiškai stiprėjančių šalių gyvūninių produktų suvartojimą. Tuo pačiu metu šalyje vis garsiau girdimas ir augalinės mitybos entuziastų balsas, raginantis mažinti mėsos suvartojimą, o lentynos bei viešojo maitinimo įstaigų meniu pildosi veganiškomis mėsos ar pieno produktų ir patiekalų alternatyvomis. Spalio 1-ąją minima pasaulinė vegetarų diena – proga pasidomėti, kokia yra mėsos vartojimo žala ir kaip kiekvienas gali ją sušvelninti.
Nuotrauka
evo
„EVO renginiai“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-09-30
Tauragėje galime pasidžiaugti versliais žmonėmis ir tuo, kad jų tik daugėja. Dar liepos mėnesį subrandinusios mintį tauragiškės Agnė Šeputienė ir Evelina Preimonienė ėmėsi veiklos. Mažylius auginančios moterys rado laiko savo svajonių veiklai – organizuoti bei koordinuoti šventes. Praėjusį sekmadienį jos jau kvietė tauragiškes moteris į pirmąjį, tačiau tikrai ne paskutinį savo renginį „Tos vietinės“.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Nors dalis „pasikausčiusių“ grybautojų vis dar drąsiai orientuojasi pagal medžių žieves bei saulės poziciją danguje, retas į mišką išeina be telefono. Jei bent kelis kartus teko ieškoti grybų, diskusija „telefonas miške – pražudys ar išgelbės?“ turėtų būti girdėta. Visgi, yra kelios pagrindinės taisyklės, galinčios padėti nepasiklysti tarp medžių bei išvengti senovinių ženklinimo būdų, o pasiklydus miške – kaip elgtis, kad būtų lengviau jus rasti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-09-03
Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos panaudoti – aibė, kaip ir jų rūšių. Kaip nepasimesti jau pasirodžiusioje jų gausybėje ir ką iš jų ruošti, pataria prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Nuotrauka
treniruokliai
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 29-ąją Tauragės miesto maudyklos paplūdimyje, Kranto gatvėje, pastatyti 4 profesionalūs lauko treniruokliai. Tai kiek kitokie nei tauragiškiams jau įprasti viešosiose miesto erdvėse įrengti treniruokliai. Jie tokie pat efektyvūs kaip ir stovintys profesionaliuose sporto klubuose, jų svoriai reguliuojami. Treniruokliai skirti pečių, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų raumenims lavinti.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-27
​​​​​​​Karas net tik perbraižo valstybių teritorijų sienas, bet ir tragiškai išskiria šeimas, o trauminės patirtys palieka randus ateities kartoms. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje kaip niekad tampa aktualu kalbėti apie jautriausios visuomenės grupės – vaikų patirtis ir išgyvenimus. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“. Projekto veiklos ir renginiai – simbolinė dovana tauragiškiams ir Tauragei, šių metų Lietuvos kultūros sostinei.