Tauragės rajono savivaldybė pakeitė sporto finansavimo tvarkos aprašą. Kalbinti sporto klubų ir komandų atstovai sako, kad permainų šioje srityje labai reikėjo. Rajono valdžia teigia, kad pagal naują tvarką bus diferencijuotas finansavimas ir skiriama daugiau dėmesio profesionaliam sportui. Vis dėlto patenkinti ne visi – kai kurių trenerių nuomone, savivaldybė ir šalies valdininkai neskiria profesionalaus sporto nuo kūno kultūros, todėl sportinių aukštumų siekiantys sportininkai liks nuošalyje.
Nustatė maksimalias sumas
Tauragės rajono taryba trečiadienį posėdyje patvirtino Tauragės rajono savivaldybėje veikiančių sporto klubų dalinio finansavimo tvarkos aprašo pakeitimus. Kvietimas teikti paraiškas šių metų finansavimui bus paskelbtas per penkias darbo dienas nuo rajono biudžeto patvirtinimo. Paraiškoms pateikti bus skiriama 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos. Nuo kitų metų kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas sausio mėnesį, pirmąją naujųjų metų darbo dieną, ir galios trumpiau – dešimt darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos.
Pagal aprašą finansavimas bus skirstomas pagal tris pozicijas: mėgėjų sporto klubams, fizinį aktyvumą puoselėjantiems sporto klubams ir reprezentaciniams sporto klubams. Atitinkamai mėgėjai galės tikėtis maksimalios 5 tūkst. Eur sumos, fizinį aktyvumą puoselėjantys – iki 15 tūkst. Eur. Reprezentaciniams sporto klubams, kurie žaidžia aukščiausiose šalies lygose ar čempionatuose, maksimali suma nenurodyta, bet iškeltas reikalavimas – nuo prašomos sumos 20 proc. prisidėti savo ar privačių rėmėjų lėšomis. Tad jeigu sieki rezultatų, bet kišenėse švilpauja vėjai, tai ir finansavimo iš savivaldybės tikėtis bus sunku.
Permainų reikėjo
Kaip skelbėme anksčiau, Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas teigė, kad šiuo aprašu turėtų būti diferencijuotas finansavimas mėgėjams ir profesionaliems sportininkams. Rengiant šį aprašą, pasak E. Šteimanto, darbo grupėje dalyvavo Tauragėje veikiančių sporto klubų atstovai. „Tauragės žinių“ kalbinti įvairių sporto klubų, komandų vadovai, profesionalūs treneriai teigė, kad finansavimo tvarkos permainų reikėjo, nors parengta tvarka nėra tobula.
– Manau, kad teisingas sprendimas. Tai skatins trenerius tobulėti, nes norint išauginti rezultatą, gauti papildomą finansavimą reikia neatsilikti nuo naujovių. Ir sportininkams atsiras galimybių sportuoti profesionaliau savam mieste. Gavęs papildomą finansavimą, klubas galės išsiųsti sportininkus į sportines stovyklas, nusipirkti reikiamo inventoriaus, išvežti sportininką į tarptautines varžybas. Mano nuomone, visi laimi nuo to, – komentavo sporto klubo „Taurris“ vadovas, treneris Saulius Bucius.
Klubinė sistema
Karatė sportininkus treniruojančio sporto klubo „Taurus“ vadovas Gintaras Cemnalianskis sakė, kad savivaldybė ieško išeities ir bando suformuoti bendrą nuomonę. Tačiau, pasak profesionalaus trenerio, aprašas orientuotas tik į klubinę sistemą, individualūs sportininkai, kurie taip pat garsina Tauragės vardą Lietuvoje ir Europoje, tarsi lieka nuošalyje.
– Tvarka nėra tobula, bet dabar toks etapas, kurį reikia praeiti. Tai pirmieji žingsniai į klubinę sistemą. Pinigų visiems neužteks, regione gamyklų nėra, kurios skirtų lėšų, todėl reikia atsakingai žiūrėti. Auksinės šaknies savivaldybė neiškasė, bet prieš tai buvo visai neapibrėžta tvarka. Tačiau kodėl reprezentacinė miesto komanda gali būti tik komanda, bet ne klubas ar individualių sporto šakų atstovas, kuris taip pat garsina miestą, yra neaišku, – stebėjosi ilgametę trenerio patirtį turintis G. Cemnalianskis.
Trūko aiškumo
Reprezentacine Tauragės miesto krepšinio komanda pastaruoju metu prisistatantys „Tauragės“ krepšininkai kovoja trečiojoje pagal pajėgumą krepšinio lygoje – Regionų krepšinio lygoje. 2020–2021 m. sezone komandai kol kas sekasi vidutiniškai – pergalių iškovota, bet panašiai tiek pat kartų ir pralaimėta. Neturint didelio biudžeto pritraukti stiprių žaidėjų sudėtinga, tenka kliautis vietos entuziastų žaidimu. Panaši situacija ir su futbolo klubo „Tauras“ žaidėjais. Krepšinio komandos vadovas Aivaras Skarbalius sakė, kad sporto finansavimui savivaldybės skiriamas biudžetas iš esmės nepasikeis. Tačiau su nauju aprašu bus daugiau aiškumo.
– Savivaldybė norėjo finansavimą skirstyti pagal aiškesnius kriterijus nei iki šiol, čia ir buvo pagrindinis inicijuojamų pakeitimų tikslas. Įvyko daug susirinkimų, kuriuose išgirdome daug nuomonių ir pasiūlymų. Galiausiai buvo priimtas toks variantas, koks pasiūlytas tvirtinti rajono tarybai. Matysime, kaip realybėje veiks finansavimas patvirtinus šį aprašą, ir tuomet galėsime daryti išvadas, – situaciją komentavo A. Skarbalius.
Pinigų visiems neužteks, regione gamyklų nėra, kurios skirtų lėšų, todėl reikia atsakingai žiūrėti. Auksinės šaknies savivaldybė neiškasė, bet prieš tai buvo visai neapibrėžta tvarka. Tačiau kodėl reprezentacinė miesto komanda gali būti tik komanda, bet ne klubas ar individualių sporto šakų atstovas, kuris taip pat garsina miestą, yra neaišku, – stebėjosi ilgametę trenerio patirtį turintis G. Cemnalianskis.
Sportas ar kūno kultūra?
Kovinių sporto šakų (karatė, imtynių, bokso) atstovai iš Tauragės sporto klubų pastaraisiais metais rodo puikių rezultatų tiek šalies, tiek ir Europos čempionatuose. Sportininkai kovoja dėl pergalių, lipa ant podiumo. Tauragės karatė kovotojų vardai tarp prizininkų skamba jau ir suaugusiųjų čempionatuose. Boksininkės Mantės Butkutės pergalės jaunimo čempionatuose lėmė, kad sportininkė pateko į Lietuvos jaunimo rinktinę. Geriausios 2019 m. šalies boksininkės titulą pelniusi Iveta Lešinskytė pernai buvo įvardijama kaip reali kandidatė atstovauti Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse, kurios turėjo įvykti pernai, bet dėl pandemijos nukeltos į šiuos metus.
– Matyt, kad tokie pasiekimai savivaldybei įspūdžio nedaro. Visame šalies sporte, kai panaikino Kūno kultūros ir sporto departamentą, pagrindinis dėmesys nukreiptas į masiškumą, ne į meistriškumą. Įvedus naują modelį, kurį siūlo savivaldybė, visuose lygmenyse būsime orientuoti į masiškumą. Esant tokiai tvarkai, neliks sporto, bus tik kūno kultūra, o ir tas masiškumas su laiku mažės, nes nesant svarių pergalių, pasiekimų motyvacija sportuoti mažės. Tai iš dalies absurdas, kai iš Lietuvos sporto rėmimo fondo buvo finansuojamos šokių ir miesto šventės, kai tuo metu tarptautiniams ir tradiciškai Lietuvoje rengiamiems aukšto lygio turnyrams ir varžyboms finansavimas nebuvo skirtas arba jis buvo gerokai sumažintas. Lygiai tas pats dabar vyksta ir mūsų rajone, todėl nemaža dalis klubų ir trenerių priešinasi tokiai tvarkai, – apmaudo neslėpė bokso klubo „SC Kova“ vadovas, treneris Edvardas Kutujevas.
Panašių problemų įžvelgė ir MMA sporto čempionatuose ne vieną pergalę iškovojęs S. Bucius, kuris kartu su kitais treneriais dalyvavo darbo grupėje rengiant naująjį tvarkos aprašą.
– (Savivaldybė – aut. past.) derino, klausė mūsų nuomonės, gal turime kažkokių pasiūlymų, šiaip iš esmės čia pagrindas dėl komandinių sporto šakų klubų, mūsų klubas mažo biudžeto, nelabai yra rėmėjų, norinčių remti kovines sporto šakas, visi orientuoti į populiarųjį sportą, – teigė S. Bucius.
Meistriškumas kainuoja
Kalbinti treneriai sakė, kad sportinio meistriškumo didelėse grupėse pasiekti sunku. Išsiųsti sportininkus į profesionalius Lietuvos, juo labiau Europos čempionatus kainuoja nemažus pinigus. Ne kartą įvardinta ir kita problema – regione jaunimas, pasiekęs meistriškumą jaunių, jaunimo lygose, Tauragėje neužsibūna, išvyksta studijuoti į kitus miestus ir atgal nebesugrįžta. Todėl neužtikrinus finansavimo, sportinio meistriškumo, trenerių nuomone, Tauragėje pasiekti bus labai sunku.
– Sporto klubams skiriamo finansavimo pagrindinis kriterijus ir atskaitos taškas buvo numatytas, kiek klubai uždirbo pinigų. Tokio finansavimo esmė, kad tie klubai, kurie renka didesnius mokesčius arba, paprasčiau tariant, kurie savo veikloje siekia kuo daugiau uždirbti už savo suteiktas paslaugas, gaus didesnį finansavimą. O tie sporto klubai, kurie orientuojasi į sportinius rezultatus, iš savivaldybės gaus daug mažiau ir bus priversti sunykti. Kad realiau suvoktumėte, galiu pasakyti: aukšto sportinio meistriškumo sportininkui išugdyti reikia daugiau pinigų, nes tokį sportininką reikia vežti į rimtas varžybas, čempionatus. Su tokiu sportininku reikia treniruotis ne du-tris kartus per savaitę, o penkis-šešis. Mes, kaip treneriai, ne prieš sveikatinimą. Tačiau tam reikia skirtingo požiūrio. Todėl sakome, kad turi būti taikomas finansavimas pagal du modelius ar programas: sportinio meistriškumo, orientuoto į rezultatus, ir aktyvaus gyvenimo būdo propagavimo, aiškiai atskiriant šias sritis, – teigė E. Kutujevas.
Protekcijų neįžvelgia
Paprašytas pakomentuoti sporto klubų atstovų priekaištus, E. Šteimantas sakė, kad protekcijų savivaldybė neturi – visi klubai gali tikėtis tinkamo įvertinimo. Savivaldybės biudžeto lėšos ribotos, todėl svarbu jas tinkamai paskirstyti, teigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Pasak jo, aukštus rezultatus rodantys sportininkai yra premijuojami, nelieka nuošalėje.
– Jeigu jie mato, kad tvarka yra netobula, viskas gerai, pamatysime, kaip tai veiks praktikoje ir galėsime tobulinti. Juk kaip buvo su mokinio krepšeliu – priėmus tvarką, po trijų mėnesių ji buvo tobulinama. Klubai gali rinktis iš įvairių programų ir gauti reikiamą finansavimą. Bet jeigu kai kurie klubai iki tol nėra gavę daugiau nei 4 tūkst. eurų, tai kur problemos? Turi klubai rėmėjus, yra federacijos. Mūsų biudžetas ribotas, reikia socialiai teisingai jį išdalinti. Visi žinom taisykles, protekcijų čia nėra, praktikoje pamatysime, kaip ši tvarka veikia. Kol ji dar neveikia, sakyti, kad viskas blogai, skubota, – sakė E. Šteimantas.