Nelaimė, tiksliau, bjaurus nepatogumas, metus „Tauragės autobusų parke“ dirbantį Gintautą Joniką ištiko darbe apie 15 valandą.

 

– Metalo pjūklu šveičiau autobusą. Dirbau su akiniais, tačiau, matyt, pro akinių tarpą į akį prilindo metalo drožlių. Nors jausmas buvo nemalonus, tačiau tądien atidirbau visą darbo dieną. Vis dėlto prasikankinau visą vakarą, naktį negalėjau užmigti – akį raižė, ji ašarojo, patino, prasčiau mačiau, – pasakojo Gintautas.

 

Kitą rytą G. Jonikas darbovietėje pasiprašė išleidžiamas pas gydytoją į Konsultacijų polikliniką. Ten prasidėjo paini ir ilgai trukusi pagalbos paieškos istorija.

 

 

– Išklausę mano istoriją, registratūros darbuotojai man pasiūlė eiti tiesiai į akių gydytojos Paulikienės kabinetą. Tačiau kabinete gydytoja pasakė, kad iškart priimti manęs negali, teks užsirašyti į ilgą eilę, vizito gali tekti laukti apie mėnesį. Nežinojau, ką daryti – apsisukau ir išėjau, – guodėsi vyriškis.

 

Tuomet G. Jonikas nuėjo į privačią polikliniką, tačiau buvo ankstyvas rytas ir gydytoja oftalmologė dar nedirbo. Tauragiškis nusprendė kreiptis į Tauragės regiono ligoninės Priėmimo skyrių. Bet ir ten vyrui niekas pagalbos suteikti negalėjo – jis tik buvo informuotas, kad Priėmimo skyriuje nėra kompetentingo specialisto.

 

– Priėmimo skyriuje man pasiūlė išrašyti siuntimą į Kauną arba grįžti į registratūrą ir sukelti triukšmą. Taip ir padariau. Man pradėjo aiškinti, jog tam, kad patekčiau pas okulistą, reikia šeimos gydytojo siuntimo, tačiau jis dirbo tik nuo pietų. Pas kitą gydytoją eiti nenorėjau, o ir nebuvo laiko – akį labai skaudėjo. Tada pasiūliau pinigų ir reikalai susitvarkė, – prisipažino vyras.

 

 

G. Jonikas į Tauragės regiono ligoninės kasą įnešė 42,10 Lt. Netrukus ligonis buvo priimtas tos pačios gydytojos Danutės Paulikienės ir maždaug po pusvalandžio drožlės bendrovės „Tauragės autobusų parkas“ darbuotojui iš akies buvo pašalintos.

 

Vis dėlto didžiausią nuoskaudą Gintautas jaučia todėl, kad, jo teigimu, nėra pasaulyje teisybės – kas mėnesį valstybei jis moka sveikatos draudimo mokestį, tačiau vis tiek atsiranda atvejų, kai sveikatos apsaugos įstaigai dar tenka primokėti.

 

 

Pasak Tauragės regiono ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai Dano Masiulionio, į būtinosios medicinos pagalbos sąrašą, kuris patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos, įtraukta skubi pagalba, kuri teikiama, kai gresia pavojus gyvybei, pavyzdžiui, jei į akį patektų rūgščių. Krislo ištraukimas iš akies į būtinosios medicinos pagalbos sąrašą, D. Masiulionio teigimu, neįtrauktas.

 

– Pirmiausiai pacientas turėjo kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo pagalba turi būti užtikrinta visą parą. Jei su problema šeimos gydytojas nesusitvarko, privalo nusiųsti žmogų pas specialistą ar į įstaigą, su kuria šeimos klinika sudariusi sutartį. Jeigu pacientas kreipiasi į konsultantus be šeimos gydytojo siuntimo ar pageidauja gauti paslaugą be eilės, jis privalo sumokėti nustatytą paslaugos kainą, – situaciją pakomentavo D. Masiulionis.

 

 

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys „Tauragės žinioms“ teigė, kad pats negali vertinti situacijos, tačiau kaip bebūtų, gydytoja oftalmologė privalėjo apžiūrėti pacientą ir įvertinti, ar jam reikalinga skubi medicinos pagalba. Jei pacientui reikalinga skubi pagalba, jis turėjo būti priimtas be eilės ir nemokamai. Jei skubi pagalba nereikalinga, gydytoja privalėjo įrašyti pacientą į bendrą eilę.

 

– Gydytojas prisiima atsakomybę už kiekvieną konkretų atvejį, nes už laiku nesuteiktą pagalbą gali grėsti ir teisminė atsakomybė. Akis – jautrus organas, paprastai oftalmologai neįvertinę situacijos pacientų nepaleidžia, – telefonu kalbėjo A. Bumblys.

 

 

Medikės D. Paulikienės teigimu, G. Jonikas nebuvo priimtas skubiai apžiūrai, kadangi atvejis, kai į akį patenka drožlių, nėra priskirtas būtinajai pagalbai.

 

– Matėsi, kad žmogaus akis buvo graži, jis galėjo matyti, todėl tai nebuvo ekstra atvejis. Tiesą pasakius, šiuo metu turiu labai daug pacientų, viena dirbu visame regione ir neturiu galimybės visų apžiūrėti. Tuo labiau yra labai daug nepagrįstai atsiunčiamų pacientų. Be to, pacientas visų pirma turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, – pakomentavo D. Paulikienė.