2020 Liepos 10 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Algimantas Birbilas: „Emigracijos atodangos: kol kas mes investuojame į Vakarus, o ne Vakarai į Lietuvą“

  • Įkelta: 2015-04-13
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas, žurnalistas Algimantas Birbilas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas, žurnalistas Algimantas Birbilas

Apie lietuvių emigraciją po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. yra parašyta daug. Atkreipsiu dėmesį į ES paramą ir mūsų investicijas emigracijos kontekste.

Visi naujieji lietuviai emigrantai kažkaip savaime susiskirsto į keturias pagrindines grupes: bado emigrantai, gerbūvio emigrantai, saviraiškos emigrantai ir vakarų mylėtojai – „vakareiviai“. Dėl pirmųjų trijų išvykimo tikrai yra skaudu – bet dėl „vakareivių“, neigiančių Lietuvą ir lietuviškumą, ir porinančių, kad čia yra pasaulio kultūros ir pažangos užkampis – neverta gaišti laiko. Visose tautose tokių ištautėlių yra ir bus. Geriau, kad jie, retkarčiais mūsų padangėje pasirodantys, mažiau mus mokytų.

Bet kai išgirsti, kad sušalęs ir išbadėjęs, tautiečių apgautas lietuvis pėsčiomis grįžo iš Vokietijos, pagalvoji, ką mes kaip tauta per tuos 20 metų nuveikėme, kad po Europą, kaip pokariu, išbadėję vaikštinėja lietuviai. Mes likome ir vis dar liekame didžiųjų sprendimų nuošalyje. Kaip tauta neišgryninome savo savarankiškos gyvensenos modelio ir neatsakingai priėmėme mums pasiūlytąjį. Pagal pastarąjį modelį turėjome prarasti apie 1 milijoną darbingiausių ir gabiausių savo žmonių ir turėti abejotiną ateitį. Tokia mūsų grįžimo į Vakarus kaina...

Per II Pasaulinį karą ir per pokarinio pasipriešinimo sovietams laikotarpį dabartinė Lietuva taip pat neteko apie 1 milijoną gyventojų. Bet tuo metu buvo okupacijos, karas, prievarta, žiaurumai, ligos, aneksija ir sibirai, gulagai. O kas dabar? Pagal praradimų gausą – visai tas pats: okupuota mūsų sąmonė ir valia, karo batalijas pakeitė laukinio kapitalizmo džiunglės ir pramonės sugriovimas, o gulagus ir sibirus – londonai, dublinai, čikagos, niujorkai ir malagos. Lyg ir už savo nusipirktus bilietus išvyko žmonės dirbti kitur, bet kaip dauguma jų ten jaučiasi!? Kaip tremtyje Sibire. Iš kur Lietuvoje atsirado bado emigrantai (ekonominiais jų net nesinori vadinti), kas juos pagimdė? Pagimdė chaosas, nedarbas, antitautiškai veikiančios vyriausybės ir visokie patarėjai. Reikia pripažinti – Nepriklausomybei mes, lietuviai, nebuvome pasiruošę. Planingai ir nuosekliai neperėjome iš okupacinio socializmo į valstybinį kapitalizmą. Leidome šalyje įsivyrauti suirutei. Ir tik dabar pradedame atsikvošėti.

Reikėtų visai rimtai pasvarstyti ir apie tuos, kurie stovėjo prie Nepriklausomybės ištakų: ar jie Lietuvą susino dėl negebėjimų, ar vykdė kažkieno nurodymus. Pasidomėjus emigracijos skaičiais pagal laikotarpius matyti, kad lietuvių tautai labiau pakenkė konservatorių valdymas negu socialdemokratų. Pavyzdžiui, valdant socialdemokatams 2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo apie 16 tūkst. žmonių, o nuo 2010 ir 2011 m., valstybę valdant TS-LKD, šis skaičius jau išaugo tragiškai – 2010 m. išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų, o 2011 m. – 54 tūkst. Konservatorių valdymo metais (2008–2012) Lietuvą greitomis paliko apie 200 000 mūsų tautiečių. Konservatoriams palankūs žurnalistai mėgina juos pateisinti, atseit migrantai ėmė deklaruotis dėl privalomo sveikatos draudimo, todėl staiga jų padaugėjo, tačiau visi puikiai atsimename reportažus iš aerouostų ir stočių, kur minios lietuvių bėgo iš šalies nuo nedarbo.

Nors išvykstančių rodikliai šiuo metu mažėja (lyginant su ankstesniais metais), tačiau jie vis dar išlieka labai dideli lyginant su 2004–2009 m. Konservatorių valdymo metu daug buvo kalbama apie „saulėtekius“ ir „saulėlydžius“, tačiau nebuvo kompleksiškai sprendžiamas krizės sukeltas nedarbo klausimas. A.Kubiliaus vyriausybė laukė, kol atslūgs krizė ir nieko nedarė, nors pasauliniai pavyzdžiai, kaip vyriausybėms veikti ekonominės depresijos sąlygomis, aprašyti net gimnazijų vadovėliuose: JAV Ruzvelto ir Vokietijos Hitlerio vyriausybių veiksmai per Didžiąją krizę.

Kai mums koks nors vakarietis teigia, kad mes per Nepriklausomybės laikotarpį padarėme didžiulę pažangą, reikia labai rimtai atsijoti. Manau, tos pažangos kaina buvo per didelė. Aišku, pokyčiai Lietuvoje matyti, bet įstoję į Europos Sąjungą mes nebevaldome savo ateities.

Atseit, Europos Sąjunga iš savo biudžeto skiria mums paramą geroviniam atsilikimui sumažinti, tačiau tiesiogiai neduoda pinigų pramonei ir gamybai vystyti, todėl žmonės išvažiuoja ir už paramą iš mūsų paimama žmonėmis. Niekas kol kas negali pateikti tikslių skaičių, kiek ES senbuvėse šiuo metu gyvena emigrantų lietuvių. Apytiksliai galima teigti, kad apie 800 000 (kartu su Norvegija).

Kad būtų aiškiau, kaip gali būti iš tikrųjų, teigsime, jog kiekvienas lietuvis vertas 1 milijono litų. Vienok – nė vienas lietuvis nesutiks būti mažiau įvertintas, o konkretus pavyzdys – beveik visos po karo į JAV pasitraukusios lietuvių šeimos per 50 palankaus ten gyvavimo metų yra vidutiniškai užgyvenusios turto už 1–1,5 milijono dolerių. Geromis sąlygomis ir Lietuvoje kiekvienas lietuvis turto turėtų apie 1 000 000 Lt. Taigi, jeigu 2007–2013 m. Europos Sąjunga Lietuvai suteikė daugiau kaip 23 mlrd. litų struktūrinės paramos, o nuo 2004 iki 2006 metų apie 1,5 milijardo iš Sanglaudos fondų – tai nuo įstojimo 2004 metais į Europos Sąjungą mes ES kartu su Norvegija suteikėme žmogiškąją paramą apie 700 000 lietuvių. Apie 100 tūkstančių lietuvių į Vakarų Europą jau buvo emigravę iki 2004 metų.

Padauginkime 700 tūkstančių iš 1 milijono – gauname tragiškus mūsų investicijų žmogiškaisiais resursais į Vakarų Europos ekonomiką skaičius – 700 milijardų. Atėmus iš šio skaičiaus 23 ir 1,5 milijardo gauname 675,5 milijardo litų... Štai toks investicijų (675 500 000 000 litų) Lietuva-ES / ES-Lietuva balansas. Sakysime, tai daugiau yra tautiškai lietuviški paskaičiavimai, koks nors Briuselio ekonomistas paskaičiuotų kitaip. Bet kas gali paneigti tikimybę, kad šie skaičiai yra tikri...

Dar apie 100 000 lietuvių naujaisiais laikais yra emigravę į JAV ir Kanadą. Tai dar apie 100 milijardų investicijų žmogiškaisiais ištekliais iš Lietuvos. O kiek JAV investavo į Lietuvos ekonomiką? Tikslių paskaičiavimų neradau. Vargu ar daugiau nei 1 milijardą litų tiesioginės paramos. Nemažai Lietuvos gyventojų dar gerai prisimena „Wiljamso“ ir konservatorių aferą Mažeikiuose – buvo ir tokių JAV įmonių investicijų. Galbūt tai toks mūsų mokestis už NATO ir Lietuvos oro erdvės apsaugą...

Taigi, po Nepriklausomybės atkūrimo mes dar nesugebame valstybėje tvarkytis ūkiškai, saugoti kiekvieną žmogų, kiekvieną žemės pėdą. Neturėjome teoretikų, išstudijavusių ir perpratusių naujojo kolonializmo esmę, kuri remiasi ne teritorijų užgrobimu, o jaunimo ir darbo jėgos išpumpavimu iš Rytų ir Vidurio Europos šalių – taip pat ir Lietuvos – į Vakarų ekonominius centrus. Siekiant, kad Lietuva, kaip lietuvių gyvenama šalis, išliktų, reikia apie įvykusius procesus kalbėti, rašyti ir stengtis juos suvaldyti. O atsakomybę už tautos naikinimą turi prisiimti tos partijos, kurios dėl savo negebėjimų, neįžvalgų ar tendencijų tai darė ir daro.

Balandžio 15 d., trečiadienį, 11.52 val. trims minutėms – patikrinimui – bus įjungtos gyventojų perspėjimo sistemos sirenos.
Pasibaigus kadencijai, rinkimų nelaimėję politinio pasitikėjimo tarnautojai, jei liks be darbo valstybės tarnyboje, gaus išeitines kompensacijas. Merui, vicemerui, mero patarėjams, mero padėjėjai, savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojai iš rajono biudžeto bus atseikėta per 20 tūkstančių eurų.
Vakar, apie 14.30 val., „Tauragės radijo“ patalpose buvo spardomos durys ir kilo grumtynės. „Tauragės radijo“ vadovas Valdas Latoža spėja, kad aplinkinėse įstaigose kiek anksčiau darbuotojus gąsdinęs vyriškis galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Įtariamasis sulaikytas dviem paroms. Policijos atstovai plačiau situacijos kol kas nekomentuoja. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia 200 Eur.
Aplinkos ministerija informuoja, kad visą balandį aplinkosaugininkai tikrina, ar šalies vandens telkinių pakrantės prieinamos žmonėms. Jas neteisėtai užtvėrę žemės savininkai raginami nelaukti aplinkosaugininkų vizito ir tvėrimus pašalinti geranoriškai.
Neseniai paviešintas Darbo kodeksas (DK) iš esmės yra ėjimas teigiama linkme. Siūlomų pokyčių, leidžiančių lanksčiau dirbti ir kurti, verkiant reikėjo. Tačiau į naują DK tikrai nereikia įtraukti nuostatų, kurios neturi nieko bendro nei su darbu, nei su kūryba. Apžvelgsiu keletą nuostatų, kurios ne sprendžia konfliktus tarp vienoje valtyje sėdinčių partnerių – darbuotojų ir darbdavių, o atvirkščiai – tuos konfliktus skatina.
2015 metais mokyklą baigia LXX-oji gimnazistų laida, X-oji atkurtos gimnazijos laida. Šie metai – Skaudvilės gimnazijos jubiliejaus metai. Mąstant apie žmogaus gyvenimą – daug, apie šalies istoriją – mažai. Skaudvilėje pirmą kartą parapinė mokykla įsteigta 1820 m., žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio raginimu. Joje mokėsi 23 mokiniai, mokytojas Juozapas Vaitkevičius.
Kadenciją baigianti Tauragės rajono savivaldybės valdžia skelbia konkursą Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Užkulisiuose kalbama, jog šis postas bus patikėtas socialdemokratams.
Žinios trumpai
  • Įkelta: 2015-04-10
Savaitės naujienos – glaustai.
Savaitės renginių „mozaika“, sporto ir verslo naujienos, svarbiausios pastarųjų dienų aktualijos – naujausiame laikraščio numeryje.
Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.
Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas. Pacituosiu R. Ozolą: „Man atrodo, kad Lietuva tikrai nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Nepriklausomybės mėnesiais“.
Darbo sąlygomis nepatenkintų Tauragės laiškininkų skundai atsimuša tarsi į sieną – anot jų, „Lietuvos pašto“ vadovai greičiau pasiūlo mesti darbą nei reaguoja į jų prašymus. Dargi, prigrasino nebendrauti su žurnalistais. Tačiau paštininkų kantrybė senka, prabilta apie streiką. Pirmieji esą žada protestuoti sostinės laiškininkai.
Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinės paramos bei kitų fondų lėšomis Tauragėje sutvarkyta nemažai gatvių, kitos viešosios erdvės, tačiau jų eiliškumas rekonstrukcijai ne vienam tauragiškiui kelia abejonių, o kartais ir pasipiktinimų, ypač, kai tose rekonstruojamose gatvėse gyvena kas nors iš valdininkų.
Teisingumo ministerija tęsia aktualių publikacijų ciklą, kuriame atsakoma į žmonėms rūpimus klausimus.
„Kaip danguje, taip ir ant žemės“ arba „kaip Vilniuje, taip ir Tauragėje“. Jei sostinėje mažylių tėvai šturmavo savivaldybę, norėdami užregistruoti vaikus į darželius, tai Tauragėje būsimų pirmokų tėveliai, vos paskelbus apie moksleivių priėmimą, dar saulei nepatekėjus būriavosi prie „Šaltinio“ progimnazijos, kad savo atžalas užrašytų į pirmą klasę pas pasirinktą mokytoją. Kalbama, kad buvo laukiančių prie mokyklos per naktį.
Joniškės soduose karaliauja šernų šeimynos. Medžiotojų būrelis padėti nesivargina. Seniūnija taip pat nesiskubina tiesti pagalbos ranką. Situacija nesikeičia metų metus.
Antradienį Tauragės dvare „Čia market” parduotuvę krėtė Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Buvo nustatyti higienos normos pažeidimai ir rasta maisto produktų – majonezo ir sausainių su pasibaigusiu realizacijos terminu.
Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia, kad dalis Lietuvos savivaldybių nesilaiko įstatymo nuostatos, numatančios prievolę iki kovo 15 dienos tinkamai deklaruoti šiemet planuojamų viešųjų pirkimų planus. Pažeidėjų sąraše ir Tauragės rajono savivaldybė, kuri savo tinklalapyje neatskleidžia, kokius pirkimus planuoja vykdyti 2015 metais.
Paskutinis patepimas
  • Įkelta: 2015-04-03
Kadenciją baigianti Tauragės rajono savivaldybės taryba vakar priėmė daugiau nei keturias dešimtis rajonui svarbių sprendimų. Kai kurių medicinos įstaigų direktoriams, tarp jų ir Tauragės rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui Donatui Petrošiui, buvo padidinti atlyginimai, vienkartinė piniginė išmoka skirta socialdemokratui, Tauragės Kultūros centro direktoriui Virginijui Bartušiui. Skubama vykdyti konkursą Tauragės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pareigoms užimti, kuriam jau sudaryta atrankos komisija.
Baigiantys kadenciją valdantieji suskubo paskelbti viešojo pirkimo konkursą 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statybai už 1885,4 tūkst. Eur (6,5 milijono litų) tačiau šio katilo reikalingumu suabejojo opozicija. Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos atstovai, siekdami užkirsti kelią didėjančioms kainoms, kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių bei kitus Tarybos narius, reikalaudami sustabdyti ,,Tauragės šilumos tinklų“ vykdomą statybų konkursą. Po poros dienų visus pasiekė žinia – vykdomą konkursą, įvertinusi riziką ir skaidrumą, stabdo Viešųjų pirkimų tarnyba.
Svarbiausi vakar kadenciją baigiančios savivaldybės tarybos priimti sprendimai, savaitės renginių „mozaika“, sporto naujienos, receptas, savaitės įvykiai bei aktualijos – naujausiame laikraščio numeryje.
Žinios trumpai
  • Įkelta: 2015-04-02
Aktuali savaitės informacija – glaustai.
Pastaraisiais metais sumažėjo įvairių savavališkų statybų, bet Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) duomenimis, gyventojų, rizikuojančių be privalomų dokumentų statyti naujus ar rekonstruoti jau esamus individualius namus, nemažėja. Tikriausiai žmonės mano, kad nuosavame sklype jie gali statyti ką tik nori, ir tai neturėtų reguliuoti jokie įstatymai.
Kaip jau esame rašę, dėl valdančiosios daugumos Tauragėje sutarė trys partijos: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos Tauragės skyriaus pirmininkas Silverijus Statkus ilgai galvojęs prie ko prisijungti, pareigų savivaldybės administracijoje nebegaus. Atsakingiausi valdžios postai atiteks moterims.
Nors aplinkiniai gyventojai tam prieštaravo, „Tauragės“ viešbučio savininkui leista už pastato įrengti mobilų, modernų namelį, kuriame laikiną prieglobstį galės rasti keturkojai – šunys ir katės. Gyvūnų viešbutis įsikurs vasarą. Jis ypač laukiamas tų, kurie išvykdami atostogauti neturi kur palikti savo augintinių.