Liepos mėnesį „Tauragės žiniose“ rašėme apie iš Kirgizijos atvykusią daugiavaikę lietuvių šeimą, bandančią įsitvirtinti Tauragėje. Be finansinių sunkumų imigrantus užgriuvo ir kitos bėdos: Aniūtai sunkiai sekėsi susirasti darbą bei gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nes vis nepavyksta iki galo sutvarkyti migracijos dokumentų.
Kaip šiandien sekasi mūsų herojams, pasiteiravome jiems padedančio verslininko Antano Stankaus. Jau rašėme, kad A. Stankus sutiko pasirašyti su Anna išankstinę sutartį, kurioje nurodyta, jog, vos tik gaus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje metams, moteris bus įdarbinta verslininko valdomoje siuvykloje „Švytis“. Taip buvo užtikrintas Migracijos tarnybos reikalavimas Annai turėti garantuotas minimalias pajamas metų laikotarpiui.
Nemalonios staigmenos
Tačiau to neužteko – pateikus dokumentus leidimui gauti, iškilo dar viena problema – Aniūta iš Kirgizijoje esančio Lietuvos konsulato neatsivežė apostile patvirtintos pažymos, jog yra neteista.
– Ši tvarka atsirado, kai aš jau buvau Lietuvoje. Dėl saugumo dabar reikalaujama pateikti pažymos apie teistumą originalą su apostile, todėl nuotoliniu būdu to padaryti neįmanoma. Kirgizijos konsulatas Baltarusijoje taip pat niekuo negalėjo padėti. Teko vykti atgal į Kirgiziją, – pasakojo Anna.
Kadangi laikinos 90-ties dienų vizos gyventi Lietuvoje galiojimas ėjo į pabaigą, moteris ne juokais sunerimo – pinigų kelionei į Kirgiziją šeima neturėjo, juk gyveno vien iš Vytauto algos, o reikėjo mokėti už buto nuomą, išlaikyti tris vaikus. Šioje situacijoje šeimai pagalbos ranką vėl ištiesė A. Stankus – padėjo įsigyti Annai bilietą į Kirgiziją. Nuvykusi ten, moteris 2 savaites laukė, kol bus paruošta pažyma. Kai pagaliau galėjo vykti į Lietuvą, oro uoste jos laukė dar viena nemaloni staigmena – pagal naujus Kirgizijos įstatymus, neturint leidimo gyventi Lietuvoje, privaloma turėti ir atgalinį bilietą į Kirgiziją, o Anna buvo nusipirkusi bilietą tik į vieną pusę. Vėl reikėjo lėšų bilietams, o už jau nupirktą į vieną pusę pinigų niekas negrąžino.
– Iš viso ši kelionė mūsų šeimai kainavo apie 1500 eurų. Jei nebūtų padėjęs Antanas Stankus, būtume pražuvę, – neslėpė Vytautas.
Blogiausia tai, kad dėl susidariusios padėties Vytautas taip pat negalėjo dirbti – Lietuvoje su juo liko trys sūnūs. Vyras buvo atsiprašęs iš darbo dviem savaitėms, Annai nepavykus grįžti iškart, tėčiui teko priverstinai atostogauti dar savaitę. Dėl absurdiškų biurokratinių kliūčių šeima patyrė didelį nuostolį bei stresą.
Svajonė išsipildė
Šiuo metu trijų vaikų mama jau Lietuvoje, Migracijos tarnybai pateikti visi dokumentai, laukiama atsakymo. Pasak Annos, kitą savaitę ji jau turėtų gauti vizą. Vytautas toliau dirba statybų bendrovėje „Martista“, važiuoja į komandiruotes Vilniuje, Anna prižiūri vaikus ir gyvena laukimu.
„Tauragės žinių“ žurnalistė lankėsi šeimos namuose. Nelaukęs skambučio į duris, Vytautas svetingai pasitiko ant slenksčio – „mačiau pro langą, kad ateinate“, – su šypsena pakvietė užeiti. Virtuvėje sukiojosi žmona, vyresnieji sūnūs bėgiojo lauke, mažasis Algirdas glaudėsi prie tėčio. Paklausti, kaip jiems sekasi, sutuoktiniai neslėpė džiaugsmo:
– Viskas gerai, gyvenimas nusistovėjo, džiaugiamės, kad su gerų žmonių pagalba viskas susitvarkė. Turime namus, po darbo būnu su šeima, einame pasivaikščioti. Stengiamės taupyti, privalau grąžinti skolą Antanui, nors šis neprašo, bet aš sąžinės turiu. Sakiau, kad jeigu reiks pagalbos kokiose statybose – viską moku daryti – špakliuoti, tinkuoti, plyteles dėti. Tikiuosi su laiku atsilyginsiu už pagalbą, – atviravo Vytautas.
Tauragėje – saugu
Vyresnieji Vytauto ir Annos vaikai Danielius ir Janas lanko Jovarų pagrindinę mokyklą. Ten savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta išlyginamoji klasė lietuviškai nekalbantiems vaikams. Paklausta, ar nepavargsta vaikai taip toli eiti, ar reikia juos lydėti, Anna patikino, kad jokios problemos nėra:
– Kelias į mokyklą nėra tolimas, palyginus su tuo, kiek vaikams eiti tekdavo Kirgizijoje. Be to, čia daug saugiau. Vairuotojai gerbia pėsčiuosius, praleidžia per perėjas. Negirdėti ir apie vaikų pagrobimų atvejus, kaip Kirgizijoje. Čia jaučiamės saugūs, – džiaugėsi mama.
Mažasis Algirdas lanko šalia esantį lopšelį-darželį „Žvaigždutė“, tiesa, kol kas ten būna tik iki pietų miego.
