Artėja didysis metinis apsipirkimas. Tam intensyviai ruošiasi ir pardavėjai. Jau dabar parduotuvių vitrinose, televizijoje, reklaminiuose leidiniuose ir kitur mirgėte mirga informacijos apie įvairias akcijas... Tačiau vartotojai turėtų būti budrūs ir lengvai nesusivilioti teikiamomis nuolaidomis, nes pardavėjai ne visada sąžiningai laikosi nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tauragės apskrities skyrius yra gavęs ne vieną vartotojų paklausimą dėl padidėjusių prekių ir paslaugų kainų.
Lietuvos Respublikos kainų įstatymas nustato kainų sistemas, jų reguliavimo ir kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje. Maksimalios kainos Lietuvos Respublikoje nustatytos elektros energijos, gamtinių dujų, šalto ir karšto vandens, centralizuotos šilumos kainoms, taip pat Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytiems tarifams. Šias kainas ir tarifus nustato atitinkamai tiekėjai ar vežėjai, suderinę kainas ar tarifų maksimalius dydžius su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kitų bendrovių, individualią veiklą vykdančių pardavėjų prekių ar teikiamų paslaugų nustatomos kainos nepatenka į valstybės reguliuojamų kainų sąrašą, o vadovaujantis Kainų įstatymo 7 straipsniu, produkcijai ir paslaugoms, kurioms netaikoma valstybinio reguliavimo tvarka, veikia rinkos kainos ir tarifai. Rinkoje vyraujant paklausos ir pasiūlos dėsniams, prekybininkai savo nuožiūra gali nustatyti prekių ir paslaugų kainas. Taigi, pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi teisę patys nustatyti teikiamų paslaugų ir prekių kainas, o vartotojas, susipažinęs su minėtomis kainomis, laisva valia gali priimti turima informacija paremtą sprendimą pirkti pardavėjų prekes ar teikiamas paslaugas, arba ne.
Artėja didysis metinis apsipirkimas. Tam intensyviai ruošiasi ir pardavėjai. Jau dabar parduotuvių vitrinose, televizijoje, reklaminiuose leidiniuose ir kitur mirgėte mirga informacijos apie įvairias akcijas... Tačiau vartotojai turėtų būti budrūs ir lengvai nesusivilioti teikiamomis nuolaidomis, nes pardavėjai ne visada sąžiningai laikosi nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatų:
nurodomos ne visos akcijos sąlygos (pavyzdžiui, nenurodoma, kad pasinaudoti akcija reikalingas pirkimo čekis, nuolaida taikoma visai prekių grupei, tačiau nėra nurodomos tos grupės prekės, kurioms nuolaida netaikoma ir t.t.),
neaiškiai nurodomos akcijos sąlygos (pavyzdžiui, akcija taikoma tik pažymėtoms tos rūšies prekėms, tuo tarpu kitoms tos pačios rūšies prekėms nuolaida netaikoma),
nenurodoma arba klaidingai nurodoma informacija apie akcijos laikotarpį (pavyzdžiui, vartotojai sąmoningai klaidinami, kad akcijos laikotarpis greitai baigsis, taip darant spaudimą jų apsisprendimui),
klaidinantis akcijos prekių išdėstymas (prekės išdėstytos po kitų prekių kainomis),
nurodoma mažesnė, nei reali prekės kaina (pavyzdžiui, kainos reklaminiuose leidiniuose, interneto svetainėje ar ant prekės skiriasi nuo kainos kasoje, nurodoma kaina be PVM ),
pasibaigus akcijai prekės nėra išimamos iš apyvartos, imituojama nuolaida (prekės kaina padidinama ir tada skiriama „nuolaida“, atitinkanti įprastą prekės kainą), nuolaidos nėra taikomos (pavyzdžiui, nurodoma, kad prekėms taikoma iki 75 proc. nuolaida, tačiau prekių su nurodyta nuolaida prekybos vietoje nėra).
Pardavėjai ir paslaugų teikėjai raginami būti jautriems, solidariems ir išsamiai bei nedviprasmiškai informuoti vartotojus apie vykdomas akcijas, jų terminą ir sąlygas bei nuolat šią informaciją atnaujinti, o vartotojus, pastebėjus nesąžiningą prekybininkų veiklą skelbiant prekių akcijas, pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nurodant Jums žinomas aplinkybes bei pateikiant aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, prekės nuotraukas, skelbiamos akcijos nuotraukas, pirkimo kvito kopiją ir pan.).
Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, o esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – net iki kelių dešimčių tūkstančių eurų baudą.
Taip pat vartotojai gali kreiptis ir dėl kitų jų, kaip vartotojų pažeistų teisių ar pastebėję rinkoje esančius nesaugius ne maisto produktus asmeniškai adresu: Vasario 16-osios g. 6 – 112, Tauragė, telefonu (8 446) 71140, ar parašyti elektroninį laišką adresu taurage@vvtat.lt. Taip pat skyriuje tiek vartotojai, tiek ir verslininkai gali pasikonsultuoti jiems rūpimais klausimais.