„Tauragės žinias“ pasiekė informacija, jog Tauragės mieste klesti nelegalių kioskelių nuomos verslas. Šie laikini statiniai nuo neatmenamų laikų stovi ant valstybinės žemės, tačiau žemės nuomos mokesčio savivaldybei niekas nemoka, nes nėra nuomos sutarčių su jų savininkais. Vieno iš šių kioskų – esančio šalia prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės Gedimino g. 22, savininkas yra Tarybos narys, buvęs vicemeras Silverijus Statkus. Jame yra įsikūrusi kosmetikos prekių parduotuvė „Šaltalankis“. Nelegalių kioskelių savininkai savo nekilnojamojo turto nėra įforminę nei Registrų centre, nei seniūnijoje. Miesto seniūnas Virginijus Žilius mano, jog taip yra, nes nemokėti jokių mokesčių – labai patogu.
Nuomoja iš politiko
Gedimino gatvėje, prie „Maxima“ prekybos centro esantys kioskai gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Čia vyksta intensyvi prekyba kepiniais, mėsos gaminiais, veikia batų taisykla, neseniai įsikūrė greito maisto pardavėjai.
Pilkame kraštiniame kioskelyje įsikūrusi kosmetikos parduotuvė „Šaltalankis“. Jos savininkė Oksana Gerdauskienė patvirtino, jog kioskelį nuomojasi iš Silverijaus Statkaus jau penkerius metus, tačiau kaip atsiskaito už nuomą, moteris teigė viešinti nenorinti. Jeigu ant valstybinės žemės stovintis statinys nuomojamas ir iš to gaunamos pajamos, ar nereikėtų mokėti žemės nuomos mokesčio savivaldybei? Panašu, kad klausimas – retorinis. Tiek savivaldybės administracijos, tiek seniūnijos darbuotojai tik trauko pečiais – esą ši betvarkė įsigalėjusi nuo neatmenamų laikų.
Galima sakyti nelegalūs
Kad Gedimino gatvėje stovinčių kioskų savininkai nemoka už naudojamos valstybinės žemės nuomą, patvirtino savivaldybės Geodezijos skyriaus vedėjas Tadas Pauparis.
– Nei už vieną iš Gedimino g. 22 stovinčių kioskelių nėra mokamas žemės nuomos mokestis savivaldybei, nes šie pastatai nėra registruoti, jie yra traktuotini kaip laikinos prekybos vietos. Tačiau, mano žiniomis, jokių leidimų prekybai ten nėra išduota. Tai yra nuo senų laikų likę statiniai, dokumentacija nėra sutvarkyta, galima sakyti, jie yra nelegalūs, – teigė specialistas.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, nuomos sutartys buvo sudarytos, bet baigėsi, berods, 2008 metais. Žodinių pasiteiravimų buvo, tačiau raštu savininkai nesikreipė dėl statinių statybos legalizavimo, be to, šių statinių savininkai neatitinka nė vieno Statybos įstatymo nuostatų punkto, todėl statiniai laikytini savavališkais.
Žemės nuomos mokesčio kaina šiuo metu apskaičiuojama sklypo vertės sumą dauginant iš 1,5 proc. koeficiento. Kaip apskaičiuoti vertę ir nuomos kainą, jei žemės sklypo matmenys nenustatyti, o statinys Registrų centre neregistruotas, pasiteiravome mero padėjėjos Vytautės Čėsnaitės.
„Žemės nuomos apmokestinimui remiamasi sprendimais ar leidimais, kuriais buvo skirtas plotas statiniams statyti, eksploatuoti. Tokiu atveju, kai sklypas neįregistruotas registrų centre, jo vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti naudojama registrų centro „Neįregistruotų sklypų vertės skaičiuoklė“, – paaiškino specialistė.
Atsakinga seniūnija
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Šarūnės Beitaitės teigimu, už prekybos ir paslaugų teikimo Tauragės rajono savivaldybės viešosiose vietose organizavimą (leidimų išdavimą, vietinės rinkliavos surinkimą, prekybos ir paslaugų vietų išvalymą) atsakingas seniūnas. Paklausėme Tauragės miesto seniūnijos seniūno Virginijaus Žiliaus, ką jis mano apie šią situaciją, o gal prekybos kioskų savininkai kaip nors atsiskaito seniūnijai?
– Visi šie kioskai yra ant valstybinės žemės, ne tik „Šaltalankis“, nei vienas nemoka žemės nuomos mokesčio. Pasibaigus žemės nuomos sutartims, kurios pasikeitus tvarkai buvo nebepratęsiamos, rasti savininkus bandžiau, bet šiems jau keletą kartų pasikeitus, paskutinių nustatyti nepavyko. Nuomos sutartis sudarinėjo žemėtvarkos skyrius, o vėliau savivaldybės turto valdymo skyrius. Dėl įteisinimo į seniūniją niekas nesikreipė. Kiek žinau, kai kurie kioskai turi suformuotus sklypus. Kioskai pastatyti ir perstatinėjami jau daugiau kaip 20 metų. Kadangi prašymų nebuvo, kaip prekybos viešoje vietoje taškai jie taip pat nėra įforminti, todėl seniūnija negali imti mokesčio už leidimus prekybai, – teigė V. Žilius.
Pasamprotavome, ar kiekvienas tauragiškis užsimanęs galėtų pasistatyti kioską prekybai viduryje miesto. Seniūnas patikino, jog tokiu atveju nelegali veikla būtų greit „sutvarkyta“ Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Prekybos veiklą reglamentuoja Prekybos viešose vietose taisyklės, kuriose nurodoma, jog asmenys gali prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose tik turėdami seniūno išduotą leidimą ir sumokėję rinkliavą.
Patogu nemokėti mokesčių
Seniūnija išduoda leidimus prekybai viešoje vietoje, kai prekyvietės statusas yra įteisintas Komisijos dėl prekybos viešose vietose ir suderintas su Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai įrengtų specializuotų transporto priemonių, lauko kavinių projektai turi būti parengti ir patvirtinti (suderinti) Tauragės rajono savivaldybės administracijos numatyta tvarka. Šiuo atveju kioskeliams įregistruoti reikėtų parengti architektūros leidimus ir kitus dokumentus. Pasak seniūno, patys savininkai turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statinių įteisinimo, tačiau to nedaro, nes jiems taip patogiau.
Kad statiniai neregistruoti, žemės sklypai nėra pažymėti ar matuoti, patvirtino ir Tauragės registrų centras.
„Tauragės žinių“ pakalbintas Silverijus Statkus neneigė, jog kioskas priklauso jam. Pasiteiravome politiko nuomonės, ar jis yra skolingas valstybei už žemės nuomą. Vyro teigimu, visi Gedimino g. stovinčių kioskų prekybininkai kreipėsi su prašymais į savivaldybę dėl jų įteisinimo, tačiau esą gavo atsakymą, kad to padaryti nėra galimybės. Tiesa, kada įvyko šis faktas, jis teigė neprisimenąs.
Teigia, kad pinigų neima
Paklaustas, ar būdamas vicemeru neturėjo galimybės šio klausimo išspręsti, politikas patikino, jog tai – ne savivaldybės kompetencija. Esą įstatymus keisti turėtų Seimas valstybės mastu, kad nebūtų apribojimų valstybinės žemės nuomojimui.
– Ant valstybinės žemės stovi ir daugiabučiai, ten taip pat daug kur yra vykdoma komercinė veikla ir žemės nuomos mokesčio niekas nemoka. Mūsų atveju, žemės nuomos mokesčio nėra kaip mokėti, nes kioskų neįmanoma įforminti – nesueina įstatymai. Dabar keitėsi valdžia, gal suras būdą, kaip reglamentuoti, kad valstybinę žemę išnuomoti būtų lengviau, – samprotavo S. Statkus.
S. Statkaus teigimu, O. Gerdauskienė už kiosko nuomą jam nemoka, patalpomis naudojasi praktiškai neatlygintinai.
– Vietoje to man leidžia ten pasikabinti reklaminius plakatus, prižiūri patalpas – priežiūra gi irgi kainuoja, tuščią kioską greit vandalai išlaužytų. Ji yra mano kaimynė, mes draugiškai susitariam, – teigė S. Statkus.
Vyro nuomone, leidimą prekybai turėtų išsipirkti pati įmonės savininkė, tačiau dėl įstatyminių neatitikimų neįmanoma to padaryti.
– Greičiausiai parduosiu tą kioską ir bus man ramybė, – pusiau juokais prasitarė S. Statkus.
