Šilutiškis Liutauras Indriuška kritikos susilaukė po Tauragės butų ūkio valdybos sprendimo atšaukti valdybos narę Nijolę Navickienę ir į jos vietą paskirti jį. Įvairiomis pastangomis buvo bandoma užkirsti kelią jam įsitvirtinti Tauragės butų ūkio valdyboje. Nesnaudė žiniasklaidos priemonės, esą nekompetentingas, nevietinis, ir dar liberalas – neva statytinis. Nieku gyvu nenorėta įsileisti į valdybą naujo žmogaus – kad tik nebūtų pažeistas status quo – neaiškios pareiginės funkcijos, biurokratija, galimai neskaidrūs viešieji pirkimai. Tačiau planas pašalinti pavojų nusistovėjusiai tvarkai keliantį valdybos narį neišdėgė. L. Indriuška tapo valdybos pirmininku ir naujuoju Butų ūkio direktoriumi. „Tauragės žinios“ nusprendė patikrinti, kaip naujasis vadovas susigaudo Tauragės butų ūkio reikaluose, ir, šiam dirbant vos ketvirtą darbo dieną, nuvyko į svečius.
– Kodėl įvyko pokyčiai Butų ūkyje? Iš pradžių pakeista valdybos narė, vėliau ir direktorė?
– Na, yra formuojama nuomonė, kad savivaldybė „šluoja“, keičia nepalankius vadovus, aš pasakysiu savo, kaip valdybos nario poziciją. Butų ūkio akcininkas yra savivaldybė. Jiems kyla klausimai, kodėl įstaigos veikla nuostolinga. Akcininkas valdo šitą įstaigą per valdymo organą – valdybą. Pirmas dalykas – akcininkas negaudavo informacijos per valdybą. Kodėl buvo pakeistas valdybos narys? Todėl, kad buvo pastebėta, jog ji (N. Navickienė, – red. past.) tapo šališka, nes Butų ūkyje dirbo jos dukra. Kaip galima efektyviai vykdyti priežiūrą, kai įstaigoje dirba tau svarbūs asmenys? Mano nuomone, pati valdybos narė turėjo nusišalinti ir atsistatydinti. Tačiau pati ji to nepadarė, tokiu atveju akcininkas turi teisę tai padaryti. Buvo skirtas naujas narys – tai aš.
Įstaigos reakcija buvo labai priešiška, ypač administracijos, buvo bandoma sukurti kliūtis, kad niekas nesikeistų, pučiamas burbulas, pasitelkiant visas įmanomas priemones, spaudą, formuojant neigiamą nuomonę. Valdybos noru buvo pradėta tirti situacija įstaigoje, prašoma informacijos, tikslių duomenų, kad būtų galima analizuoti veiklą, daryti sprendimus, teikti siūlymus. Savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip akcininko, teisė daryti sprendimus yra ne rekomenduojamojo, o įpareigojamojo pobūdžio. Susidurta su nenoru pateikti konkrečius, aiškius dokumentus. Valdybai buvo „numetami“ segtuvai dokumentų – ieškokitės patys. Posėdžių metu išaiškėjo galimas vidinių dokumentų klastojimas, galimai neskaidrūs viešieji pirkimai. Kodėl aš sakau galimas, nes tai gali nustatyti tik tam tikros institucijos, nors valdybos nariams tai buvo akivaizdu. Tai traktuojama kaip nenoras bendradarbiauti, veikimas prieš įstaigą – tai reiškia akcininkų, steigėjų paliepimų nevykdymas, kenkimas įstaigai šiuo požiūriu, galimas dokumentų klastojimas. Visa tai susidėjo – įtarimai, konfliktinės situacijos. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus buvo nuspręsta atšaukti vadovę Editą Vaitkutę-Zinkę iš pareigų.
Viešumoje bandoma piktintis, kad vadovė atleista ligos metu. Pagal įstatymus, taikomus šios įstaigos vadovui, galima jį atšaukti bet kada, nurodant, kad prarado pasitikėjimą. Šiuo atveju buvo įvardijami konkretūs motyvai, pagrįsti dokumentais. Sakyti, kad čia buvo politinis susidorojimas, negalima. Pagal įstatymą buvo išmokėta 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
Taip pat viešumoje teigiama, kad vadovė nebuvo supažindinta su sprendimu, tai vėlgi yra ne tiesa, jai buvo išsiųsta informacija visomis įmanomomis susisiekimo priemonėmis – sms žinute, el. laišku ir registruotu paštu. Jeigu būtų teisminiai ginčai, visa tai būtų galima atsekti. Ar kreipsis buvusi direktorė į teismą dėl atšaukimo, čia jos asmeninis reikalas. Mes jaučiamės pakankamai tvirtai, manome, jog esame pasielgę teisėtai.
– Ar Jūs pats kalbėjote su buvusia vadove?
– Ne, man neteko su ja kalbėti, kol buvau valdybos narys, buvau visiškai ignoruojamas, jokios informacijos man nebuvo teikiama. Paprašęs pateikti dokumentus gavau atsakymą, kad yra bendraujama tiktai raštu, – duokite užklausą ir mes per 20 dienų atsakysime. Labai biurokratiškas požiūris, nors galima gi atsisėsti ir tą klausimą išspręsti.
– O su pavaduotoju Kęstučiu Petkumi ar bendraujate?
– Na jis yra šios įstaigos darbuotojas, jam yra nustatytos pareiginės funkcijos, yra pavedami darbai, o kaip įgyvendinsim darbus, pagyvensim – pamatysim. Esu buvęs klausiamas – ar pavaduotoją atleisit? Aš atsakiau klausimu – o kodėl turėčiau? Nereikėtų suvedinėti sąskaitų, reikšti simpatijų, emocijų. Ar žmogus patinka, ar nepatinka, turi spalvą, neturi spalvos – kaip aš sakau, jei priklauso kokiai politinei partijai, reiškia turi spalvą. Juk gamtoje visos spalvos yra gražios, taip ir visos politinės partijos nėra blogos, tik gal kai kurių asmenų sprendimai, esančių vienoje ar kitoje partijoje, sukelia neigiamas emocijas, bet nereikėtų tuo vadovautis darbe. Tikrai nesivadovausiu šituo požiūriu.
– Bet visgi įstaigos darbas buvo administruojamas ne vieno žmogaus, juk yra žmogiškasis faktorius, kolektyvas, kuris galbūt buvo lojalus buvusiai vadovei. Ar susiduriate su pasipriešinimu pokyčiams?
– Kaip ir minėjau, buvo šioks toks trukdymas gauti informaciją, tuo metu, kai vadovas lyg atostogavo, ar sirgo. Galima daryti prielaidą, kad tie darbuotojai tai vykdė direktoriaus nurodymu, nes jie yra tiesiogiai pavaldūs direktoriui, ne valdybai.
Dar yra kitas dalykas – po darbo žmogus gali daryti kas jam patinka, jo politinės pažiūros gali būti kokios tik nori, tačiau darbo metu tai turi netrukdyti, jis turi vykdyti savo funkcijas, kurios jam yra paskirtos.
– Ar visi darbuotojai, Jūsų nuomone, atlieka savo pareigas kaip pridera?
– Mano, kaip vadovo, žingsnis pirmiausia dabar yra atlikti finansinį ir veiklos auditą. Yra sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. Taigi kas dieną po nemažą rastą įsimetam į priekabą ir judame toliau. Finansinis auditas leis greičiau tą mišką pravažiuoti, susirinkti visas malkas, kurios slegia Butų ūkį ir greičiau priimti sprendimus, kurie yra būtini, kad įstaiga toliau galėtų dirbti.
– Gal galite kažką iš tų „malkų“ įvardinti?
– Na, vienas iš tų dalykų, kad įstaiga dirba nuostolingai. Perspektyvų sumažinti nuostolį nėra, nes išaiškėjo, kad įstaiga yra pralaimėjusi teismą ir vienas iš rangovų turi vykdomąjį raštą, mano žiniomis apytikriai 20 tūkst. eurų sumai, kuri bus išieškota iš Butų ūkio, tai bus papildomi nuostoliai.
Kitas atvejis, buvo bandoma įsigyti rangos darbus namui Tauragės dvare po sprogimo sutvarkyti, apšiltinti, paskelbtas nugalėtojas šiame konkurse (sutartis dar nebuvo pasirašyta). Sutartyje numatyta kvadratinio metro darbų kaina buvo 600 Eur. Tai yra nereali suma, kaina sukelta ne procentais, bet apie 5 kartus. Nepasirašius sutarties jau buvo pradėti darbai. Norisi kuo greičiau viską išsiaiškinti, taigi finansiniai veiklos auditai padės tą padaryti.
Atsižvelgiant į audito pasiūlymus, bus peržiūrima įstaigos struktūra, nes reikia subalansuoti biudžetą, kad veikla nebūtų nuostolinga. O pagrindinės sąnaudos yra darbo užmokestis. Kad nebūtų tokių asmenų, kurie tik „šildo“ kėdę, o įstaigai naudos neneša. Tokiu atveju ir vidinis mikroklimatas nėra geras. Kiti asmenys žino, kad galimai vienas dirba, kitas nedirba, o to, kuris nedirba dar ir darbo užmokestis galimai yra didesnis.
Kitas dalykas yra darbo užmokesčio atotrūkis tarp vadovaujančio personalo, kai kurių administracijoje dirbančių asmenų ir likusių darbuotojų, man tai yra labai keista.
Paprašiau, kad būtų pateikta informacija, kiek yra pareigybių. Tai dar sugebėta pateikti, bet dokumentaliai patvirtintų pareigybių, etatų skaičiaus nėra. Taigi – betvarkė, kur nėra aiškumo, kurioje kažkam buvo patogiau veikti. Bandysime visa tai sutvarkyti ir tada toliau dirbti.
– Ar yra perteklinių pareigybių?
– Yra tokia prielaida. Šiuo metu įstaigoje yra 64 darbuotojai. Nuo sezoniškumo šis skaičius kinta, vasarą yra priimama daugiau žmonių, laikinų darbuotojų. Peržiūrėsime pareigines funkcijas, nesinori žmonių atleisti, gal tiesiog reikia paskirti jiems daugiau darbo, kad tas darbas būtų našesnis.
Šiuo metu yra laisva ekonomisto darbo vieta, bet, mano nuomone, įstaiga nėra tokia didelė, kad reikėtų pilno ekonomisto etato. Manau, kad per brangios yra advokato paslaugos.
Taip pat matau, kad šioje įstaigoje yra labai silpna vieta viešieji pirkimai. Nors įstaiga yra uždaroji akcinė bendrovė, teisės aktai numato, kad pirkimai turi būti vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Akivaizdu, kad žmogus, kuriam tai yra pavesta, nepajėgia darbo kokybiškai atlikti. Taigi bus peržiūrimos galimybės, perskirstomi darbai. Ne pirmą dieną vadovauju, žinau kokios yra paslaugų rinkos kainos. Taip pat pastebėjau, kad būdavo praktika, jog tik tam tikros įstaigos laimėdavo rangos darbus. Jeigu anksčiau tam buvo sudaromos prielaidos, aš šito tikrai netoleruosiu, sieksiu teisingo kokybės ir kainos santykio.
– Taigi ketinate siekti skaidrumo, veiklos optimizavimo?
– Tikrai taip, 600 eurų už kv. m yra našta gyventojams, reikia suprasti, kad viską jie apmoka, ne įstaiga, jie yra apvagiami.
Vyks visuotiniai susirinkimas su darbuotojais, kiek supratau, anksčiau tokių nebuvo daroma. Pasakysiu, kokie žingsniai bus daromi, kad administracijai būtų aišku, nes prie įstaigos veiklos prisideda visi darbuotojai, nepriklausomai nuo pareigybių ar kokį darbą atlieka. Darbuotojai turi jaustis saugūs šioje įstaigoje, už darbą gauti konkurencingą atlyginimą. Bus įvardyti planuojami žingsniai – auditai, struktūros, pareigybių peržiūrėjimas. Sieksiu, kad informacija įstaigoje būtų iš anksto pateikiama, jei darbuotojai turi klausimų, kad būtų galima jiems motyvuotai, neatidėliojant atsakyti.
Dar tokią mintį girdėjau, kad blogai, jog esu ne vietinis. Manęs buvo klausiama, ar sutikčiau būti valdybos nariu, neplanavau tapti vadovu. Bet žinau, kad esu nešališkas, niekas negalės prie manęs prieiti ir bandyti daryti įtaką, dirbti lobistiškai, ieškoti giminystės ar kitų ryšių. Todėl manau, kad yra gerai, jog esu ne tauragiškis. Korupcijos netoleruosiu, vertinu save kaip racionalų vadovą. Į jokias nusikalstamas, machinacines veiklas tikrai nesivelsiu. Tiesiog valdybai pamačius, kad nepavyksta su vadove bendradarbiauti, apsisprendžiau ateiti padėti šiai įstaigai atsistoti ant kojų, kad ji galėtų efektyviai dirbti.
– Pakalbėkime apie Butų ūkio veiklą. Kalbama, kad praėję metai įmonei buvo sėkmingi – renovuota daug namų, apyvarta augo.. Kokia situacija iš tiesų?
– Jeigu analizuotume bendrą įstaigos veiklą, yra duomenų, kad jau antrus metus Butų ūkio metinis finansinis balansas bus neigiamas. Tai reškia, kad einama link įstaigos bankroto. Trečiojo ketvirčio balanse yra 15 tūkst. Eur minusas, tačiau tai dar nėra metų pabaiga, sąskaitos dar nesuvestos, manau, kad dar jis didės.
Jei kalbame apie renovaciją, Butų ūkiui yra priskirta administravimo funkcija. Įstaiga darbų pati neatlieka, ji yra kaip tarpininkas tarp rangovų, banko ir daugiabučių gyventojų. Sakyti, kad tokia veikla yra sėkminga, prisideda prie įstaigos pelno ar nuostolio, negalėčiau. Yra darbuotojai, kuriems priskirtas šis darbas, jie gauna darbo užmokestį, bet tai – tik dalis darbuotojų, o vadybininkai, taip pat avarinės tarnybos, kiemsargiai, santechnikai, elektrikai, – visi šitie darbuotojai prie to dalyko neprisideda. Jie turi atskiras funkcijas, atskirą darbą, kurį ir darė. Renovaciją skirtingose savivaldybėse administruoja skirtingos įmonės, Tauragėje ši funkcija savivaldybės sprendimu yra pavesta Butų ūkiui. Taip, Tauragė pirmauja pagal renovuojamų būstų skaičių, renovacija pakankamai sklandžiai vyksta, gyventojai pakankamai noriai dalyvauja renovacijos programoje. Buvo pirmas etapas, dabar vyksta antras, šiek tiek pasikeitė sąlygos, dėl ko gyventojams daugiau kyla klausimų. Tam tikrus projektus dabar dotuoja savivaldybė, kad išlaidos nekristų gyventojams. Renovacijos veiklą butų ūkis vykdė labai puikiai. Aišku, tempai dabar yra sumažėję, – jeigu per metus būdavo renovuojama apie 20 namų, tai ateinančiais metais planuojama atnaujinti 6–8, nes ir vyriausybės dotacijos mažėja, ir bus finansuojama mažiau projektų. Tauragės rajone gal 30 namų gyventojų pageidautų renovacijos, bet bus finansuojama žymiai mažiau. Pageidaujančių dalyvauti programoje gyventojų namai bus pateikiami savivaldybei, atsakinga komisija nuspręs, kuriuos tikslingiausia renovuoti. Atsižvelgiama į tai, kur yra didesnis norinčiųjų procentas. Yra tokių variantų, kai 50+1 balsas nori pokyčio, bet jei atsiranda apie 50 proc. besipriešinančių, toks namas į antrą renovacijų etapą nepaklius.
– Tai už ką tuomet Butų ūkiui buvo įteikta „Gazelė“?
– Lengviausia turbūt yra manipuliuoti statistiniais duomenimis. Neaišku, kokie duomenys buvo pateikti. Reikėtų analizuoti, kas įtraukta, kas neįtraukta. Aš nežinau, už ką konkrečiai „Gazelė“ buvo skirta, bet darau prielaidą, kad gal būtent tik už renovacijos darbą.
– Redakcijoje gauname įvairių skundų dėl Butų ūkio veiklos, ypač susijusių su renovacija, kaip jie bus sprendžiami?
– Praktika rodo, kad jei žmonės būna nepatenkinti, paburnoja, galbūt per spaudą, bet net nesikreipia į įstaigą. Pasakysiu taip: jei buvusios administracijos tie skundai būdavo kažkaip numarinami, tai siūlyčiau dar kartą ateiti, išsiaiškinsime. Jei paaiškėja, kad tai – rangovų klaidos, brokas, tai yra taisoma. Šiuo metu vadybininkai vyksta į susitikimus su gyventojais, rangovais, techninės priežiūros tarnybom, gyvai išklausomos pastabos. Jeigu yra kokių nusiskundimų, kviečiame gyventojus atvykti ir kreiptis raštu. Įvertinsime, ar prašymas yra pagrįstas, ar tikra ši įstaiga turi spręsti problemą, jeigu ne, laikausi tokios pozicijos, kad gyventojui reikia rekomenduoti, kur kreiptis, arba netgi tą skundą persiųsti kitai institucijai, jei mes žinome, kad ji yra už tai atsakinga. Tikslas yra pagelbėti gyventojui, nes įstaiga priklauso savivaldybei, įstaigos klientai – savivaldybės gyventojai. Manau, kad anksčiau trūkdavo bendradarbiavimo, komunikacijos su gyventojais, įsiklausymo į jų problemas.
– Šventės artėja, ar planuojate kolektyvo sambūrį?
Šiuo klausimu padiskutuosime, esu pasidomėjęs, kad vykdavo pasisėdėjimai ar išvykos, ir tai nėra planuojama paskutinę dieną, susėsime ir pasidomėsime, kas yra apsiėmęs tą dalyką daryti, ar reikia iš vadovo kokios nors pagalbos ar sprendimų. Tai, kad pasikeitė direktorius, manau šioje vietoje įstaigos darbo nekeičia, įstaiga bandelių nepradės kepti, eisime toliau.
Dėkojame už pokalbį.
