Greitieji kreditai sugundo ne vieną, pritrūkusį pinigų. Tačiau kai kurie besiskolinantieji neapskaičiuoja savo galimybių, todėl jų likimą sprendžia teismas. Tauragės rajono apylinkės teismo atstovas tvirtino, kad procesas būtų kur kas paprastesnis, jei skolininkai bandytų spręsti problemas, o ne slėptųsi nuo jų.
Šią savaitę Tauragės rajono apylinkės teisme išnagrinėtos net 3 bylos, susijusios su vartojimo kreditais. Tačiau kreditų prašę ir jų negrąžinę asmenys nagrinėjimuose nedalyvavo.
K. V. su UAB „4finance“ vartojimo kredito sutartį sudarė dar 2012 metais. Bendrovė klientui 4 mėnesiams suteikė beveik 300 eurų kreditą, kuris iki šiol negrąžintas. Kaip teigiama teismo paskelbtame sprendime, 2013 metais tam pačiam asmeniui suteiktas dar vienas 130 eurų dydžio kreditas jau 6 mėnesių terminui. Įmonė pratęsė vartojimo kredito grąžinimo terminą iki 2014-ųjų metų pradžios, tačiau skolintų pinigų taip ir neatgavo.
Bendrovei teismo sprendimu liko skolinga ir D. B., kuri 2012 metais gavo daugiau nei 400 eurų. Pinigus moteris skolinosi kone kas mėnesį, pateikdama bendrovei vis po naują prašymą paskolinti pinigų. Prašymuose nurodytos sumos nesiekė 100 eurų. Galiausiai pinigų neatgavusi bendrovė kreipėsi į teismą.
Paskolos prireikė ir A. G., kuris į bendrovę kreipėsi, prašydamas 250 eurų. Paskola turėjo būti grąžinta 2015-ųjų gegužę. Tačiau bendrovė savo pinigų neatgavo.
Reikia pažymėti, kad visos bylos teismo buvo išspręstos skolinusios bendrovės naudai. Dėl priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, grąžintinos sumos gerokai išaugo.
Tauragės rajono apylinkės teismo atstovas Mindaugas Radvila „Tauragės žinioms“ teigė, kad ieškinių, pareiškimų susijusių su vartojimo-greitųjų kreditų bendrovėmis sulaukiama gan dažnai. Dažniausiai tokius ieškinius pateikia kreditų bendrovės tada, kai skolininkas tampa nemokus ir ignoruoja kreditoriaus siunčiamus pranešimus.
– Didžiausia problema ta, kad, kai tik atsirado taip vadinami „greitieji“ kreditai, Lietuvoje nebuvo tinkamai reglamentuota jų išdavimo tvarka, žmonės, netgi neturintys pastovių pajamų, galėjo lengvai gauti nedideles paskolas, neįvertindami savo finansinės gerovės. Nuo 2011 m. įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, ši situacija pagerėjo, tačiau prireikė ir papildomų įstatymo pataisų bei „saugiklių“, kurių dėka vartojimo kreditų rinka tapo sureguliuota. Kaip pavyzdys – taikoma viena iš taisyklių, jog vartojimo kredito dalis, kurią skolininkas turi grąžinti per sutartą terminą, negali viršyti 40 proc. jo gaunamų pajamų. Tai apsaugo patį vartotoją (kredito gavėją) nuo jam nepalankaus sprendimo ir galbūt nesugebėjimo tinkamai pasverti savo finansinių įsipareigojimų, – teigė M. Radvila.
Teismo atstovas taip pat paaiškino, kad labai dažnai pasitaiko, jog iškėlus bylą skolininkai neatsiliepia, vengia atsiimti procesinius dokumentus. Bet tokiu būdu jie patys sau užkerta kelią problemą išspręsti taikiai.
– Didžiausia problema, jog prisiimdami finansinius įsipareigojimus ir matydami, jog negalės atsiskaityti su kreditoriumi, žmonės geriau „slepiasi“, negu ieško būdų, kaip susitvarkyti. To rezultatas – teisminiai procesai, kurie dar labiau pablogina skolininko situaciją, – kalbėjo Tauragės rajono apylinkės teismo atstovas.
Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, atsižvelgia į skolininko veiksmus: ar jis bandė kaip nors spręsti nemokumo problemą su kreditoriumi, ar laikėsi sutarties sąlygų, ar nurodė nemokumo priežastis. Tačiau kai skolininkas nepateikia jokio atsiliepimo, teismui tenka tik formaliai įvertinti pateiktus įrodymus byloje.
Paskolos internetu be užstato ir greitieji kreditai www.paskolos-internetu.eu
