Nors Tauragės rajono miškų urėdija patenka į seniausių Lietuvos įmonių sąrašą ir savo amžiumi lenkia visas šalies urėdijas, moderniu ūkininkavimu ir technologijomis tauragiškiai siekia lygiuotis į inovatyvumu garsėjančius skandinavus. Vis tik, norint tai įgyvendinti, vienai didžiausių šalies urėdijų būtina ne tik pažangi technika, bet ir sunkus miškininkų triūsas. Juolab, kad ir darbai vien medienos ruoša neapsiriboja.
Taiko inovatyvius sprendimus
Tauragės miškų urėdijos administruojamame maždaug 145 tūkst. hektarų plote valstybinės reikšmės miškai užima per 32 tūkst. hektarų. Jie išsidėsto per dvi – Tauragės bei Šilalės – savivaldybes ir priklauso 11 girininkijų. Kadangi valstybei priklausančioms urėdijoms tenka ne tik išsilaikyti, bet ir papildyti pastarosios biudžetą – viena svarbiausių ir pelningiausių (2016 m. medienos parduota už beveik 5 mln. Eur) Tauragės miškininkų veiklų yra medienos gamyba.
Šios veiklos produktyvumą skatina Tauragės miškų urėdijoje taikomi medienos gamybos sprendimai. Mat, sutaupyti išteklių ir padidinti pajamas šiai urėdijai padeda Skandinavijoje taikoma praktika, kai mediena apdorojama tiesiog miške ir iškart gabenama užsakovams. O štai didžiuliai biokurui tinkamos gaminti medienos pardavimo rezervai ir palanki geografinė padėtis, šalia biokuru kūrenamų miestelių katilinių, leido pradėti ir biokuro gamybą. Pradėjus gaminti biokurą, Tauragės miškininkams nebereikia sukti galvos, kaip parduoti malkinę medieną ir baimintis, kad valstybės turtas supus rietuvėse. Tuo tarpu miškininkų užauginta ir į biokurą susmulkinta mediena šildo ir vietos gyventojų namus.
– Užsakymų kiekiai sezono metu didėja, tačiau atsiranda ir tam tikrų sunkumų, kadangi auga ir specialios technikos poreikiai, už kurią tenka brangiai mokėti. Juk ir miškus reikia pritaikyti biokuro gamybos reikmėms – siauruose miško keliukuose daug kur sunku pastatyti didžiulį vilkiką su priekaba ir medienos smulkintuvą, – sakė Tauragės miškų urėdijos vadovas Robertas Piečia.
Kirtimu darbai neapsiriboja
Nors vis dar gaji nuomonė, jog miškininkų užduotis tik kirsti mišką, be medienos ruošos, pagrindinių, sanitarinių ir ugdomųjų kirtimų, Tauragės miškininkams tenka rūpintis ir iškirstų plotų atsodinimu bei sodinukų priežiūra.
Kadangi kokybiški sodmenys, tinkami miškui atkurti ir įveisti, užauginami tik iš genetiškai vertingų sėklų, Tauragės miškų urėdijos medelyne kasmet vidutiniškai išauginama 2–2,7 mln. standartinių sėjinukų ir sodinukų. Didžioji dalis jų – spygliuočiai.
Apie 80 proc. Tauragės miškų plyti užpelkėjusioje teritorijoje, kuri sunkina tiek medienos gamybos, tiek ir kitus darbus. Todėl kasmet tenka nutiesti po 3 km kelių ir vidutiniškai išleisti apie 80 tūkst. Eur.
– Medieną vežame, ne vien savo, bet ir kaimo keliais. Turime laiku įvykdyti įsipareigojimus, tad medieną kartais tenka vežti esant ir prastesnėms oro sąlygoms. Tai kenkia keliams ir kerta per kišenę, bet jei sugadiname, sutvarkome. Stengiamės, kad mūsų darbas nesudarytų žmonėms nepatogumų, – aiškino R. Piečia.
Artėjant šiltajam sezonui, taip pat svarbu užtikrinti priešgaisrines saugos priemones ir gerinti rekreacinę infrastruktūrą. Tauragės miškus atrasti skatina apie 60 rekreacijos objektų, tarp jų ir lankytojų pamėgti: „Lakštingalų slėnis“ Pagramančio girininkijoje, „Miškininko pastogė“ Šilinės girininkijoje ar kelių šimtų metų senumo Genių ąžuolas. Lankytojų poreikiams pritaikytos poilsiavietės, atokvėpio vietos, pėsčiųjų ir dviračių takai – dar vienas urėdijos iššūkis.
– Gaila, kad vis dar pasitaiko žmonių, kuriems poilsiavietes knieti sulaužyti ar kitaip suniokoti, darbo pridaro ir miške paliekamos šiukšlės. Tikimės, kad sistemingai bendraudami su visuomene, požiūrį, jog miškas mūsų visų turtas, vieną dieną įskiepysime, – teigė R. Piečia.
Sutelks pajėgas
Vis tik, dėl didelės miškų teritorijos, medienos gamybos mastų ir ūkininkavimo metodų, sulig kiekvienais metais urėdijai reikia vis daugiau pajėgų ir pažangios technikos. Tačiau norint ir toliau dirbti pelningai, tauragiškių investicijos brangiai technikai yra ribotos, o ateityje, kaip numatoma, problema tik didės.
Tuo tarpu aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, urėdijų veiklos efektyvumą galėtų užtikrinti Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje bei planuojama valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka, įkuriant bendrą „Lietuvos valstybiniai miškai“ įmonę. Mat konsolidavus 42 miškų urėdijas, sutelktos pajėgos leistų kur kas lengviau vykdyti ne tik kompleksinę miškų ūkio veiklą, bet ir pasirūpinti miško priešgaisrine apsauga ar miško kelių priežiūra.
– Bendra investicijų politika urėdijoms užtikrintų efektyvesnį modernios technikos ir technologijų panaudojimą. Taip pat leitų ne tik sutaupyti lėšų, bet ir optimaliau gaminti bei lengviau parduoti medieną. Įgyvendinę šią pertvarką, turėtume ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, o kartu ir skatintume regionų plėtrą, – sakė K. Navickas.
