Autorės nuotraukos
Tauragės viešojo maitinimo įstaigų savininkai neslepia – emigracijos mastams nežabojamai didėjant, rasti motyvuotą, savo darbą išmanantį darbuotoją, kartais tampa neįmanoma misija. Gerų žinių neturi ir padavėjus-barmenus ruošiantis Tauragės profesinio rengimo centras – pastaruoju metu šios specialybės mokymo programas renkasi vos vienas kitas jaunuolis. Deja, ir baigusieji studijas neužsibūna – skalsesnio duonos kąsnio ieško svečioje šalyje. Tad norinčių ir galinčių dirbti aptarnavimo srityje – mažuma.
Geriausi – užsienyje
Artėjant šiltajam metų sezonui, suaktyvėja tiek jaunimas, ieškantis sezoninio darbo, tiek kavinės ir restoranai, planuojantys didesnius klientų srautus. Tai akivaizdžiai atspindi ir Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Andželos Jakienės pateikti skaičiai. Pašnekovė teigė, kad šiuo metu minėtų profesijų specialistų ieško penkios maitinimo įstaigos. Paskambinus kelioms iš padavėjų-barmenų bei virėjų ieškančių įmonių paaiškėjo, kad artėjančiam vasaros sezonui ruošiasi vos vienas kitas. Esą, kai šalyje tokia emigracijos problema, padavėjų-barmenų ir virėjų kaita tapo įprastu reiškiniu. Todėl, norint surasti darbuotoją, kartais tenka apsišarvuoti kantrybe.
UAB „Senoji giria“ savininkė Dalia Sinkevičienė, išgirdusi pokalbio temą, sureagavo emocingai ir sakė, kad situacija viešojo maitinimo įstaigose – katastrofiška.
– Lietuvą kasdien palieka šimtai žmonių, todėl nenuostabu, kad ir lankytojų, ir darbuotojų nėra. O tie kandidatai, kurie ateina, yra nemotyvuoti, nenuovokūs, neimlūs informacijai. Neišmano elementarios elgesio kultūros. Žodžiu, tai katastrofa. Todėl šiuo metu padėtis yra tokia, kad tenka ir patiems darbuotis, – situaciją dėstė D. Sinkevičienė.
Moteris įsitikinusi, kad geriausi šalies ir rajono darbuotojai išvyko į užsienį, o likusieji tingi dirbti ir pinigus nori gauti už „ačiū“. Kita problema, jog galinčių sau leisti malonumą pietauti kavinėje kasdien vis mažėja.
Darbuotojai prastai paruošti
Panašias mintis „Tauragės žinioms“ išsakė ir kiti Tauragės verslininkai. Kaimo turizmo sodybos „Griežpelkiai“ savininkas Petras Dedūra užaštrino ir kitą problemą – prastą padavėjų-barmenų ir virėjų parengimą. Esą, virėjo mokymo programą pabaigusieji moka tik bulvienę išvirti ir kotletus kepti, o padavėjai-barmenai neskiria desertinės šakutės nuo paprastos. P. Dedūros manymu, padavėjo-barmeno ir virėjo darbas turi tapti hobiu, tik tada bus mylimas ir sėkmingas. Jam antrino ir restorano „Deizė“ savininkas Jonas Butkus.
– Rasti darbuotoją iš tiesų sunku. Vietinėje rinkoje sukasi tie patys veidai, kurie už prasižengimus buvo atleisti iš ankstesnių darbų. Todėl, jei pavyksta rasti darbuotoją, tai dažniausiai, kaip aš vadinu, būna meilės emigrantas, į Tauragę paskui mylimąjį atvykęs iš kito miesto. Kita problema – darbuotojus traukia užsienis. Jie įsivaizduoja, kad ten toli, kažkur Anglijoje bus geriau. Sulaikyti darbuotojų neįmanoma. Nepadeda nei didesnė alga, nei piniginės premijos, – pasakojo J.Butkus.
Svarbiausia – noras dirbti
Artėjančiu klientų antplūdžiu vasarą jau susirūpino ir padavėjų- barmenų ieškantys – „Šaukštelio studija“ bei naktinis klubas „Rūsys“. Pastarųjų savininkai nusiteikę optimistiškai.
– Džiaugiamės, kad pas mus dirba geri, darbštūs, motyvuoti darbuotojai. Turime labai stiprų virėją. Drįsčiau teigti, kad vieną stipriausių Tauragėje. Smagu, kad kol kas dėl darbuotojų neturėjome problemų. Taip jau susiklostė, kad žmonės patys per pažįstamus sužino, kada ieškom žmonių ir ateina. Va ir dabar, artėjant vasaros sezonui ieškojome padavėjo-barmeno ir panašu, kad jau radome, – sėkme džiaugėsi Šarūnas Paulikas.
Prie „Šaukštelio studijos“ kolektyvo vasaros sezonui kviečianti prisijungti Justina Marozaitė, didelių reikalavimų padavėjams nekelia ir akcentuoja, kad svarbiausia – noras dirbti. Esą viską galima išmokti, tik reikia duoti darbuotojui laiko ir sukurti gerą klimatą kolektyve.
– Patirtis nėra privalumas. Privalumas yra noras dirbti. Viską įmanoma išmokti. Vienam prireiks dviejų savaičių, kitam mėnesio, tačiau išmokti galima ir įmanoma, – sakė J. Marozaitė.
Norinčių mokytis mažėja
Ilgus metus Tauragės profesinio rengimo centrui vadovaujantis Stasys Lapė liūdnai konstatavo, kad kadaise jaunimo mėgstamos padavėjo-barmeno bei virėjo mokymo programos šiuo metu tapo nebepopuliarios. Nors paklausa bei puiki mokymui skirta bazė Tauragėje yra.
– Situacija šioje srityje tikrai nėra džiuginanti. Jaunimas vis rečiau renkasi šias specialybes. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais padavėjų-barmenų grupės net nepavyko suformuoti, o virėjų grupėje – tik 16 moksleivių, tai yra pusė grupės. Praėjusiais mokslo metais buvo atvirkščiai – virėjų grupės nesurinkome, o padavėjų-barmenų specialybės mokėsi tik puse grupės, – pasakojo S. Lapė.
Pašnekovas svarstė, kodėl prieš penkerius metus itin populiarios mokymo programos staiga tapo nebepatrauklios jaunimui:
– Jaunimas suvokia, kad darbas yra sunkus, nenormuotas, menkai apmokamas. Ta žinia sklinda iš lūpų į lūpas. Todėl turime tai, ką turime. Kitas dalykas, daugelis suvokia, kad baigus padavėjo ar virėjo mokslus, kitaip nei, tarkim, kirpėjos ar manikiūristės, kuri gali pradėti savo verslą, – teks dirbti samdomais darbuotojais. Juk, norint atidaryti savo kavinę, reikia didelių lėšų įrangai, tai – daugeliui neįkandama užduotis, – pagrindines priežastis vardijo Tauragės profesinio rengimo centro vadovas.
S. Lapė nesutiko su kai kurių pašnekovų mestais kaltinimais dėl prasto virėjų, padavėjų-barmenų paruošimo. Priešingai, akcentavo, kad Tauragės profesinio rengimo centras gali didžiuotis puikia mokymo baze, mainų programomis, šauniais pedagogais. Studentų įgytas žinias atspindi ir puikūs pažymiai.
– Žinoma, yra dalis studentų, kurie į gyvenimą linkę žiūrėti atsainiai, tačiau yra ir darbdavių, kurie tik pradėjusiam dirbti jaunuoliui kelia fantastinius reikalavimus, – studentus apgynė S. Lapė.
Pašnekovas džiaugėsi, kad pasitaiko ir itin gabių, savo profesiją mylinčių virėjų, padavėjų-barmenų. Patiems geriausiems suteikta galimybė praktiką pagal mainų programą atlikti užsienio šalyse – Vokietijoje, Austrijoje.
– Ten jaunimas ne tik išmoksta įvairių darbo subtilybių, bet ir praplečia savo akiratį. Pagaliau, pamato kitokį požiūrį į darbuotoją. Pasikalba, kokias algas gauna kolegos. Todėl nenuostabu, kad pabaigę studijas kelia sparnus ir išvyksta į užsienį, – konstatavo S. Lapė.
Kaltas požiūris
Šiuo metu padavėjais-barmenais Tauragėje besidarbuojantys 23 metų Loreta Visockytė ir Arnoldas Troppel sakė, kad dėl darbuotojų stokos kaltas tauragiškių požiūris į padavėjus. Esą daugelis klientų į aptarnaujantį personalą žiūri „iš aukšto“.
– Tai labai sunkus darbas, tačiau ne fiziškai, o psichologiškai. Tenka atlaikyti labai didelį psichologinį spaudimą ir išlieti ne vieną ašarą, kol užsiaugini storą odą. Kartais nesupranti, ar žmonės atėjo pavalgyti, ar prie tavęs pasikabinėti, – sakė L. Visockytė.
Jai pritarė ir kolega Arnoldas. Vaikinas tvirtino, kad jam šis darbas patinka, tačiau yra girdėjęs ne vieno padavėjo išsakytą nuomonę, kad Tauragėje nedirbtų dėl žmonių požiūrio. Mat tauragiškiams atrodo, kad dirbti padavėju – „ne lygis“ .
Paklausa didelė
Tauragės teritorinė darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A.Jakienė pasakojo, kad pastaraisiais metais virėjo, padavėjo-barmeno profesijos išlieka itin paklausios ir nuolat patenka tarp didžiausias įsidarbinimo galimybes turinčių profesijų.
– Šiems specialistams įsidarbinimo galimybės yra labai plačios: jie reikalingi tiek privačiame sektoriuje – kavinėse, restoranuose ar užkandinėse, tiek ir visuomeninėse įstaigose-mokyklose, darželiuose, kariniame dalinyje, ligoninėje. Todėl nieko nuostabaus, kad darbuotojų poreikis didelis, – teigė A. Jakienė.
Pašnekovė pasakojo, kad vien pernai darbo biržoje buvo įregistruota 100 darbo pasiūlymų virėjams ir 60 – barmenams-padavėjams
A. Jakienė teigė, kad Lietuvos darbo birža prisideda ne tik prie šių profesijų darbuotojų įdarbinimo, bet ir parengimo. Viena veiksmingiausių darbo biržos priemonių – profesinio mokymo organizavimas ir trišalių sutarčių sudarymas.
– Praėjusiais metais darbo biržos profesinį mokymą baigė 24 virėjai, 17 iš jų įsidarbino. Barmeno profesiją pasirinko ir dirba vienas darbo biržos klientas. Kadangi asmenys neturi darbo patirties, darbdaviams, įdarbinusiems specialistus po profesinio mokymo, mokamos darbo užmokesčio subsidijos, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A. Jakienė.
Aukšta „arbatos“ kultūra
Daugelyje šalių arbatpinigiai yra laikomi gero tono ženklu. Jais atsidėkojama kone visiems aptarnavimo sferos darbuotojams – nuo batsiuvių, kirpėjų ar taksi vairuotojų, iki padavėjų. Tuo tarpu Lietuvoje už gerą aptarnavimą arbatpinigiais pamaloninti įprasta tik padavėjus-barmenus. Jiems paprastai paliekama 10 procentų nuo kavinėje išleistos sumos.
Kalbintų Tauragės kavinių ir restoranų savininkai akcentavo, kad mūsų krašte arbatpinigių kultūra gana aukšta. Tai pagrįsdami ne vienas tvirtino, kad šiltuoju metų laiku, kuomet lankytojų daugiausia, padavėjas-barmenas už malonų aptarnavimą gali susirinkti ir antrą atlyginimą.
– Tauragė, kaip provincija, arbatpinigių klausimu yra gana aukštame lygyje. Tauragiškiai yra dosnūs ir malonų aptarnavimą įvertina palikdami arbatpinigių. Paprastai tai sudaro 10 procentų nuo maistui išleistos sumos. Be to, įvedus eurą, arbatpinigių paliekama daugiau. Jei ankščiau klientas palikdavo du litus, dabar palieka du eurus, – sakė kavinės „Deizė“ savininkas J. Butkus.
Panašiai apie kavinėse klientų paliekamus arbatpinigius kalbėjo ir naktinio klubo „Rūsys“ bei „Šaukštelio studijos“ savininkai.
Autorės nuotraukos
