Praūžus Miesto šventės renginiams, ilgai tylu Tauragėje nebus. Vasaros metu mūsų mieste organizuojami net trys tradiciniai profesionaliosios muzikos festivaliai jau laukia savo eilės – neužilgo prasidės „VII Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis“, „Džiazo dienos Tauragėje“, „Tarptautinis M. Mažvydo sakralinės muzikos festivalis“. Jų organizatoriai kalba, jog tai galėtų atverti kelią Tauragei tapti Kultūros sostine, tačiau pasigenda kultūros politikos formavimo savivaldybės lygmeniu.
Lygis neabejotinai kyla
Ne taip seniai kalbindami kultūrininką Eugenijų Šaltį, įsitikinome, kad kultūrinis lygis Tauragėje kyla, profesionalios muzikos renginių daugėja. „Tarptautinį Tauragės muzikos festivalį“ jau septintąjį kartą organizuojantis Liudas Mikalauskas teigė pastebintis, kad tauragiškiai vis labiau pamilsta ir įvertina profesionalią muziką.
– Smagu, kad į Merūno, M. Levickio koncertus susirenka pilnos salės, priešingai nei pas kitus, populiariuosius atlikėjus. Festivalio metu žiūrovų taipogi kiekvienais metais vis daugėja, – kalbėjo L. Mikalauskas.
Šiemet trys Tauragės kultūros renginiai gavo Kultūros rėmimo fondo finansavimą – vyrų chorų festivalis „Užtraukim, vyrai, dainą!“ – 2 tūkst. Eur, VII-asis tarptautinis Tauragės muzikos festivalis – 9 tūkst. Eur, „Džiazo dienos Tauragėje“ – 6 tūkst. Eur.
Rajono valdžia šiemet kultūrai taip pat skiria didesnį dėmesį. Šių metų biudžete kultūrinių renginių rėmimui numatyta 105 tūkst. eurų, tiesa, į šią sumą įskaičiuotas ir Miesto šventės renginių organizavimas.
Pasak Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Danutės Naujokienės, du iš minėtų festivalių šiemet įtraukti ir į savivaldybės prioritetinių renginių sąrašą: Liudo Mikalausko organizuojamas „VII Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis“, VšĮ „Šou imperija“ rengiamas džiazo festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Taip pat sąraše – vyskupo Jono Kalvano dukros Irenos Kalvanaitės-Pavilanskienės rengiamas tarptautinis „M. Mažvydo sakralinės muzikos festivalis“. Šiems renginiams iš biudžeto skirta po 5 tūkst. eurų. Kiti kultūriniai renginiai finansuojami iš Kultūros renginių rėmimo programos, pagal pateiktus prašymus.
Nėra vieningos nuomonės
Tačiau, įsigilinus į situaciją, matyti, jog požiūris Tauragėje į kultūros renginių finansavimą nėra vieningas. Dar svarstant 2017-ųjų biudžetą kilo ginčų, kurie renginiai turėtų būti laikomi prioritetiniais. Opozicija siūlė įtraukti į šį sąrašą Skaudvilėje jau 30 metų vykstantį renginį „Alio, talentai iš provincijos“, suburiantį regiono mėgėjų kolektyvus, tačiau šis siūlymas buvo atmestas. Taip pat kalbėta, esą savivaldybė neturėtų finansuoti vadinamųjų komercinių renginių, į kuriuos bilietai parduodami už pinigus.
„Džiazo dienas Tauragėje“ jau trečiąjį kartą organizuojančio VšĮ „Šou imperija“ vadovo Valdo Latožos nuomone, 4 eurus kainuojantis bilietas į festivalio renginį, kuriame groja pasaulinio lygio žvaigždės, nieko bendro neturi su komercija.
– Klaidinga sąvoka, jeigu parduodi bilietą, tai jau yra komercija. Pusė festivalio įvykių vyksta nemokamai, ir tik keletas renginių, kurie vyksta Pilies kiemelyje yra apmokestinami. Šiųmetinė bilieto kaina bus tik 4 eurai. Vilniuje ar Palangoje už tokį koncertą žiūrovai moka tris–penkis kartus daugiau. Todėl 4 eurų bilieto kainą vadinti komercine (kai kavos puodelis kainuoja porą eurų) man atrodo juokinga, – kalbėjo V. Latoža.
Taip pat kultūros renginių organizatoriai kraipo galvas, nes nėra aišku, į ką orientuojamasi kuriant Tauragės kultūrinį identitetą – į mėgėjišką ar profesionalų meną. Pasak V. Latožos, savivaldybė turėtų sukurti aiškią kultūros politiką, kad nekiltų klausimų, pagal kokius kriterijus renginiai yra laikomi prioritetiniais.
– Būtų strategija ir būtų aišku, ar einam link tarptautinių renginių rėmimo, ar link saviveiklos kolektyvų. Gal tai apsileidimas, nekompetencija arba nenoras turėti svarbiausią rajono kultūros dokumentą. Kitaip nepavadinsiu. Esant tokiai situacijai, labai lengva kultūrą supolitizuoti. Mes kalbame apie du skirtingus dalykus: apie mėgėjų meną ir profesionalios scenos pastatymus. Tai du skirtingi kultūros sąveikos ir naudos visuomenei objektai, ir manau, kad abi meno rūšys turi būti tinkamai finansuojamos. Visi kalba apie valstybės investicijas į statybų, paslaugų, pramogų sektorius, tačiau niekas nekalba apie investicijų pritraukimą kultūros sektoriuje. Kodėl? – savo nuomonę dėstė Tauragės radijo vadovas.
Dokumentuose – lakoniškos frazės
D. Naujokienė teigė, jog apie atskiros kultūros strategijos rengimą kol kas nekalbama, kadangi kultūros politika yra apibrėžiama savivaldybės strateginiame veiklos plane.
Atsivertus 2017–2019 m. Tauragės rajono savivaldybės strateginį veiklos planą matyti, jog kultūros politika atskirai neišskiriama, tačiau įtraukta į „Sporto ir kultūros ugdymo programą“, kurios įgyvendinimu esą siekiama ugdyti kultūringą, išprususią, sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę. Kultūrinės veiklos gerinimas apibrėžiamas gana lakoniškomis frazėmis: „siekiama sudaryti vienodas sąlygas ir galimybes gyventojams susipažinti su šiuolaikinėmis bei tradicinėmis profesionalaus ir mėgėjų meno kryptimis, menininkų pasiekimais ir veikla, <...>. Darbas plėtojamas tokiomis kryptimis: bibliotekų, muziejų, kultūros centrų darbo organizavimas, mėgėjų ir profesionalaus meno dalinis rėmimas, kultūrinių projektų rėmimas, įvairių renginių organizavimas, kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimas ir kt.“
Šiems tikslams įgyvendinti numatomos priemonės apima viešųjų renginių organizavimą, kultūros renginių ir kitos kultūrinės-meninės veiklos organizavimą. Tai, kad orientuojamasi labiau į masiškumą, nei į kokybę, rodo aprašomi priemonių įgyvendinimo kriterijai, tokie kaip kultūros įstaigų organizuojamų renginių skaičius vienetais, mėgėjų meno kolektyvų dalyvių skaičius, finansuotų kultūros renginių projektų dalis nuo pateiktų paraiškų, vidutinis viešuosiuose renginiuose dalyvaujančių kolektyvų skaičius, žiūrovų skaičius.
Pasak „Tarptautinio Tauragės muzikos festivalio“ organizatoriaus Liudo Mikalausko, vertinti renginių kokybę žiūrovų skaičiumi gali būti apgaulinga. Muzikas mano, jog pirmiausia, teikiant prioritetą renginiams, turėtų būti vertinami profesionalumo, taip pat tarptautiškumo, viešinimo geografijos, bendradarbiavimo su kitomis Tauragės ir Lietuvos institucijomis, taipogi ilgaamžiškumo, žiūrovų kiekio, kriterijai.
– Bet šie kriterijai turėtų būti taikomi kompleksiškai, nes jei bus vertinamas tik žiūrovų kiekis, nekreipiant dėmesio į profesionalumą bei meninę renginio kokybę – rezultatas gali būti toli gražu ne toks, kokio tikimasi, – teigė L. Mikalauskas.
Menas kuria pridėtinę vertę
Liudas Mikalauskas teigė taip pat pasigendantis strateginio planavimo kultūros srityje.
– Su kultūros plėtros ilgalaike strategija dar neteko susipažinti, todėl manau, kad tokią turėti Tauragės rajone yra būtina. Pasauliniu mastu yra įrodyta, jog kūrybinis sektorius tiesiogiai prisideda prie krašto ekonomikos kūrimo ir ne tik išlaiko save, bet ir sukuria pridėtinę vertę bei teigiamai veikia gyvenimo kokybę tame krašte.
Tačiau vien tradicinių renginių įvedimas liudija apie teigiamus pokyčius Tauragės kultūros sektoriuje. Iki šiol būdavo sudėtinga gauti finansavimą dideliems kultūros projektams, reikėdavo rašyti po kelias paraiškas, ieškoti tinkamų išeičių. Pirmieji žingsniai formuojant kultūros politiką Tauragėje yra labai sveikintini, – kalbėjo tauragiškių mylimas solistas.
Šiemet kultūros strategiją parengė Klaipėdos miestas. Tapęs 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostine, uostamiestis metė didžiules pajėgas kultūros politikos formavimui. Dienraščio „Vakarų ekspresas“ duomenimis, Klaipėdos kultūros strategiją iš viso rengė beveik 150 žmonių – kultūros, meno, turizmo, švietimo, vaikų ir jaunimo ugdymo, verslo, komunikacijos, savivaldos bei kitų sričių atstovai. Į strategijos rengimą taip pat buvo įtraukti ir ekspertai iš užsienio.
Kultūrai subrendę teigia ir kauniečiai. Parengęs Kultūros strategiją šių metų pradžioje Kaunas ketina ja vadovautis ateinantį dešimtmetį, iki 2027 metų. Šiemet Kaunas lamėjo Europos kultūros sostinės 2022 m. titulą. Kultūros strategiją taip pat turi Anykščiai, ją rengti parūpo ir Plungei.
