Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi savo lietuviškų šaknų ieškanti Amerikos pilietė Sandra Miarecki. Moters seneliai paliko Lietuvą dar XIX a. pabaigoje, prieš prasidedant I pasauliniam karui. Sandra Amerikoje pasiekė karjeros aukštumų – pulkininkė leitenantė, karinių lėktuvų pilotė, tapusi fizikos profesore, šiuo metu dėsto JAV Oro Pajėgų akademijoje. Susidomėjusi geneologija, ji ėmė ieškoti savo protėvių iš Lietuvos ir taip susipažino su geneologu Vidimantu Kuču, kuris praėjusią savaitę kartu su ja viešėjo „Tauragės žinių“ redakcijoje bei vyko į Gaurės apylinkes, tikėdamiesi rasti Sandros giminaičių. Paieškos buvo sėkmingos – moteris susitiko su savo tolimais giminaičiais Baltrušaičiuose, Eržvilke ir Raudonėje.
Ieško lietuviškų šaknų
Geneologas Vidimantas Kučas giminės medžius tyrinėja jau dešimtmetį. Vyras pasakojo, jog yra padėjęs atkurti giminystės ryšius bemaž 50-čiai žmonių. Su amerikiete karinių orlaivių pilote Sandra jis susipažino internete, geneologija besidominčių žmonių forume „Lithuanian geneology“. Pati S. Miarecki labai domisi geneologija, padeda ir kitiems grupės nariams iškoti savo šaknų.
Ilgai nagrinėję galimus Sandros giminystės ryšius, surinkę įrašus apie protėvių gimimo datas ir santuokas iš Gaurės apylinkės bažnyčių knygų geneologijos entuziastai nusprendė, kad Sandrai reikia atvykti tiesiai į Lietuvą bei pačiai ieškoti savo giminaičių vietovėse, kuriose, kaip jai žinoma, gyveno jos protėviai.
Užsukę į „Tauragės žinių“ redakciją lietuviško kraujo turinti Sandra ir jos palydovas geneologas V. Kučas papasakojo ne tik apie moters giminystės ryšius su lietuviais ir lenkais, bet ir apie svaiginančią jos karjerą bei įdomią biografiją.
Svajojo apie karjerą NASA
Vaikystėje Sandra svajojo tapti astronaute, o studijuodama koledže astrofiziką sužinojo, jog geriausia pradžia planuojant dirbti NASA – kariniai skrydžiai. 1986-aisiais moteris įstojo į karines oro pajėgas.
– Aš buvau vienintelė moteris pilotų klasėje tarp 50 vyrų, prisimena Sandra. – Tai tikrai grūdino mane, norėdama užsitarnauti pagarbą turėjau išmokti „duoti atgal“.
Kadangi dėl sveikatos problemų Sandrai nepavyko įgyvendinti svajonės tapti astronaute, ji nusprendė likti karinėse oro pajėgose, tapo skrydžių instruktore, vėliau – pilote-bandytoja. Per 20 metų trukusią karjerą jai yra tekę pilotuoti tuziną orlaivių, tarp jų Mig-15, T-33, C-23, malūnsparnį ir net dirižablį, dalyvauti 1990-ųjų Kuveito kare.
Protėviai iš Gaurės
JAV, Kolorado valstijoje šiuo metu gyvenanti Sandra Miarecki Lietuvoje vieši antrą kartą – 2005-aisiais jai yra tekę plaukti kruiziniu laivu po Baltijos šalis ir trumpam stabtelti Klaipėdoje.
Moteris pasakojo, jog tuomet ir ėmė svarstyti į Lietuvą atvykti ilgesniam laikui, aplankyti protėvių gimtąsias žemes, pabandyti rasti giminaičių bei su jais susitikti. Atvykę Sandra M. su geneologu V. Kuču jau turėjo nemažai informacijos, buvo nusibraižę geneologinę Sandros giminės schemą.
Sandros protėviai Juknevičiai gyveno Gaurės parapijoje, Padvarių kaime, kurie vėliau buvo sujungti su Užvarniais, Pašaltuonyje. Anot V. Kučo, Juknevičių pavardė labai paplitusi, ir tai labai apsunkina paieškas, be to, vaikus dažnai vadindavo tais pačiais vardais, pavyzdžiui, žemės planuose yra du Vincentai, Juozapo sūnūs, Juknevičiai, todėl labai sunku susigaudyti. Informaciją apie žmonių gimimo datas, santuokas ir gyvenamąsias vietas jie rinko iš bažnytinių knygų. Bažnytinės knygos, pasak geneologo, yra saugomos istorijos archyvuose, kai kurios bažnyčios turi ir pačios išsaugojusios. Gaurės bažnyčia 1970 m. buvo sudeginta, taigi daug senų knygų sudegė. Kai kurie Sandros giminaičiai buvo krikštyti Pašaltuonio bažnyčioje, kai kurie Gaurės. Kita giminaičių atšaka buvo iš Pakruojo, ten Juknevičius vedė Radzevičiutę. Sandra ketina vykti ir ten, ieškoti kitų giminių.
Nauja pradžia Amerikoje
– Visi mano giminės, kurie 1888–1905 m. laikotarpiu į Čikagą atvyko atvyko iš Europos, yra kilę iš Lekijos ir Lietuvos. Įsikūrę Amerikoje susilaukė vaikų ir gyveno kaimynystėje. Jų provaikaičiai – tai jau mano karta. Aš gimiau Čikagoje. Žmonės, kuriuos tikiuosi sutikti Lietuvoje, yra mano prosenelio brolių ir seserų palikuonys. Mano prosenelis Vincentas Juknevičius, kuris 1903 m. emigravo į Ameriką, turėjo keletą brolių ir seserų, kurie, kaip mes manome, liko Lietuvoje, taigi jų šeimos turėtų čia vis dar gyventi, bet juos surasti labai sunku. Kalbinsime pačius vyriausius žmones, nes jie gali prisiminti savo senelius, kurie gali būti vieni iš mano giminaičių, – „Tauragės žinių“ redakcijoje praėjusią savaitę pasakojo Sandra, su viltimi atrasti giminaičių Tauragės apylinkėse, tuomet dar nežinodama, kad jai pavyks rasti nemažą būrį ainių.
Sandros prosenelis XX a. pradžioje dirbo mėsos fabrike, vėliau atsidarė savo pieno prekybos įmonę. Apie Čikagos priemiesčių gyvulių skerdyklose vergiškomis sąlygomis plušančius lietuvius emigrantus pasakoja dar 1906 m. JAV išleista Uptono Sinclairio knyga „Džiunglės“, tapusi bestseleriu.
Surado būrį giminaičių
Nuvykę į Gaurę Sandra M. ir V. Kučas išsiaiškino, jog Sandros proprosenelis Benediktas Juknevičius turėjo seserį Petronėlę, kuri ištekėjo už Motiejaus Liutkaus ir persikėlė į jo tėviškę Baltrušaičių kaime, Gaurės parapijoje. Čia jie gyveno sėsliai ir susilaukė daug vaikų. Motiejaus ir Petronėlės palikuonių Baltrušaičių kaime yra ir dabar. Tai Laimutė Liutkutė-Šniaukštienė, Edita Liutkutė-Lobšienė, jos anūkai Austėja Lobšaitė Martynas Lobšas ir Juozas Liutkus.
Sandrai pavyko rasti giminaičių ir iš Vanšių-Vančių šeimos medžio. Jos prosenelio Vincento Juknevičiaus mama buvo Agota Vanšytė. Agota turėjo brolį Petrą Vanšį (Vančį). Šiandien Petro palikuonių yra Eržvilke ir Jurbarke. Tai Loreta Vančytė-Klinauskienė, Antanas Vančys ir velionio daktaro Anzelmo Vančio šeima, kurie dabar yra kaimo sodybos „Jurodis“ šeimininkai.
