2017 Liepos 27 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Kada išgyvendinsime lauko tualetus?

  • Įkelta: 2017-07-10
„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

Šiuo metu nacionaliniu mastu plačiai diskutuojama apie aplinkosaugos problemas, konkrečiau – apie buitinių nuotekų saugų šalinimą. Toks sujudimas iš dalies kilo dėl to, kad Europos Sąjungos institucijos pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą, kadangi vis dar turime nemažai gyventojų, nesinaudojančių centralizuotais nuotekų tinklais ir teršiančių aplinką. Tauragėje už nuotekų šalinimą atsakingos bendrovės „Tauragės vandenys“ atstovai neslėpė, jog be aplinkosaugininkų pagalbos sunku įtikinti gyventojus atsisakyti lauko tualetų ir savadarbių duobių. 

Lietuvai gresia bauda

Lietuva pakliuvo į Europos Sąjungos nemalonę dėl direktyvos dėl miestų nuotekų valymo netinkamo įgyvendinimo ir, jei padėtis nepasikeis, šaliai gresia milijoninė bauda. Pagal šią direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad ne mažiau 98 proc. gyventojų naudotųsi tokia infrastruktūra. 

Šiai situacijai ištaisyti yra rengiamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos. Teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, vandens įmonės privalės nutiesti trūkstamą infrastruktūrą, o gyventojams siūloma nustatyti pareigą prisijungti prie nutiestų tinklų. Taip pat bus numatytos sankcijos tiek vandens įmonėms, tiek gyventojams už pareigų nevykdymą, ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus. 

Trūksta sąmoningumo

Pasak UAB „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus Jono Gečo, Tauragės mieste nuotekų tvarkymo situacija yra nebloga ir bemaž siekia ES direktyvos reikalavimus. Apie 97 proc. miesto gyventojų naudojasi bendrovės tvarkomais centralizuotais nuotekų šalinimo tinklais. 

Visgi, pasak specialisto, vis dar yra dalis gyventojų, besinaudojančių vietiniais nuotekų rezervuarais ar lauko tualetais. Prijungti tokius žmones prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos, pasak J. Gečo, sudėtinga, ir tam yra ne viena priežastis. Pirmiausia, „be patogumų“ gyvena daugiausiai vyresnio amžiaus nuosavų namų savininkai bei kiti socialiai pažeidžiami asmenys. Tokie žmonės nėra pratę naudotis šiuolaikiškais sanitariniais mazgais, dažnai argumentuoja, jog „mano amžiui užteks, kiek aš begyvensiu“, be to neturi lėšų remontui, kadangi, norint įrengti sanitarinį mazgą būste, dažnai reikia jį iš esmės rekonstruoti, pakloti vamzdynus – vandentiekio ir nuotekų sistemų operatoriai infrastruktūrą privalo užtikrinti iki gyvenamojo sklypo ribos. 

„Tauragės žinių“ pakalbinta prieš porą metų sanitarinį mazgą senos statybos nuosavame name įsirengusi Aldona teigė, jog prisijungti prie nuotekų tinklų jai padėję užsienyje gyvenantys vaikai. 
– Visą gyvenimą gyvenau be patogumų. Pati iš pensijos niekaip neišgalėčiau įsirengti tualeto, reikėjo grindis keisti, didelis remontas buvo. Gerai, kad vaikai padėjo finansiškai. Dabar džiaugiuosi, kad nebereikia rūpintis nuotekomis, ir pigiau, ir patogiau, – kalbėjo moteris.  

Pasak J. Gečo, padėtis būtų kontroliuojama, jei iš rezervuarų visos nuotekos tvarkingai būtų  išsiurbiamos ir išvežamos į miesto nuotekų valymo įrenginius. Tačiau toli gražu taip elgiasi ne visi gyventojai. Kad naudojimasis centralizuotais nuotekų tinklais yra pigesnis sprendimas, nei nuotekų rezervuarų tuštinimas, gyventojų neįtikina, kadangi neretas naudojasi netvarkingais rezervuarais, kurie arba sąmoningai įrengiami be dugnų, kad nuotekos susigertų į gruntą, arba yra nesandarūs, taigi jų turinio išvežti gyventojai nesirūpina. Kad tokiu būdu teršiama aplinka, suprasti dažnai trūksta sąmoningumo. Visgi, specialistas džiaugėsi, kad su aplinkosaugininkų pagalba, netvarkingai nuotekas tvarkančius gyventojus pavyksta sudrausminti. 

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Tauragės rajono agentūros vedėjas Darius Ciganas informavo, kad Tauragės mieste yra dar apie 20 namų, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų. Specialistas teigė, jog aplinkosaugos specialistai nuolat tikrina nuotekų duobes įsirengusius gyventojus, jeigu pastebi žalą gamtai – duobės nesandarios arba jų turinys bėga per viršų, gyventojai baudžiami nuo 60 iki 240 eurų bauda. 

Atnaujinti įrenginiai

Tauragėje nuotekos yra valomos šiuolaikiškais mikrobiologiniais valymo įrenginiais. 2010 m. pastatyta moderni Tauragės nuotekų valykla, sumontuota nuotekų priėmimo, nuotekų pirminio, biologinio, antrinio valymo bei dumblo sausinimo įranga. Tai iki tol daugiausiai kainavęs investicinis projektas Tauragės regione. Viso nuotekų valyklos statyba atsiėjo per 5 mln. eurų. 

Kaip informavo J. Gečas, bendrovė eksploatuoja 15 nuotekų valymo įrenginių Tauragės mieste bei kaimiškosiose Tauragės rajono seniūnijose. Per 2016 m. išvalyta 2353 tūkst. kub. m nuotekų, Tauragės miesto nuotekų valykloje per metus išvalyta 2226 tūkst. kub. m  nuotekų arba vidutiniškai 6,1 tūkst. kub. m per parą. 

Artimiausiu metu „Tauragės vandenų“ laukia didelio projekto įgyvendinimas – rengiamas nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektas, kurio metu bus remontuojami ir keičiami nusidėvėję dar sovietiniais laikais statyti Tauragės miesto nuotekų inžineriniai tinklai. 

Didžiausia problema – kaimuose 

Prastesnė situacija, pasak J. Gečo, yra kaimuose. Vandentvarkos specialistas teigė, jog Tauragės rajone yra bemaž 16 gyvenviečių, kurioms pagal aplinkosauginius reikalavimus yra reikalingi centralizuotos nuotekų valymo sistemos ir įrenginiai. Šiuo metu „Tauragės vandenys“ yra numatę du projektus – centralizuotų nuotekų tinklų įvedimui  Mažonų ir Lomių gyvenvietėse. Vien Mažonų kaimui sistemos įrengimas, anot specialisto, atsieis apie 700–800 tūkst. eurų. 

Gyventojų, įsirengusių nuosavus biologinius nuotekų valymo įrenginius, anot J. Gečo, mažuma. Tokių įrenginių koncentracija didesnė kaimiškose vietovėse, dažniausiai jie naudojami moderniai įrengtose kaimo sodybose, kadangi jų įrengimas nemažai kainuoja. Kaip skelbia vienos iš tokių nuotekų sistemų prekyba ir įrengimu užsiimančių įmonių „Traidenis“ atstovai, biologinio valymo įrenginio vienbučiui privačiam gyvenamajam namui įrengimo kaina siekia 2–3 tūkstančius eurų. 

 

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė šešių valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paskelbti ir visų mokyklinių brandos egzaminų (lietuvių k. ir literatūros, muzikologijos, menų, technologijų) rezultatai. Kai kuriuos valstybinius egzaminus tauragiškiams laikyti sekėsi puikiai – anglų kalbos ir geografijos egzaminus išlaikė visi, kitų valstybinių egzaminų neišlaikymo procentas – mažesnis už šalies vidurkį. 

Trys septynetai – vieniems tai sėkmę nešantis simbolis, kitiems – graži skaičių seka. Šią simbolinę 2017 liepos 7-ąją amžiną meilę Tauragės civilinės metrikacijos skyriuje nusprendė prisiekti keturios jaunavedžių poros.  

Du mėnesius Tauragės rajono savivaldybės administracijoje versliškumo ugdymo ir verslumo skatinimo specialiste dirbusi verslininkė Justina Marozaitė parašė prašymą atleisti iš darbo. Pagrindinė šio sprendimo priežastis – atsivėrusios naujos verslo perspektyvos.

Naujausiame numeryje skaitykite: dėl ko interneto erdvėje susikibo du žinomi Tauragės fotografai, kaip tauragiškiams sekėsi laikyti valstybinius egzaminus, kaip savo sūnų pavadino scenos grandas Liudas Mikalauskas, taip pat išsamus Tauragės krašto piliakalnių gidas, spalvinga tarptautinio festivalio „Džiazo dienos Tauragėje 2017“ programa bei dar daug įdomybių ir aktualių naujienų.