Nuotraukos iš Lauryno Jokužio „Facebook“ profilio
Tauragės rajono savivaldybė, laikydamasi Darnaus judumo plano gairių ir pasitelkdama Europos Sąjungos finansavimą, iki 2019-ųjų planuoja įrengti 5 elektromobilių įkrovimo stoteles, o miesto viešojo transporto parką papildyti 2 elektroautobusais. Naujausiais „Regitros“ duomenimis, šiuo metu Tauragės rajono gatvėmis rieda 7 elektromobiliai. Tikimasi, jog per artimiausius ketverius metus jų skaičius išaugs iki kelių šimtų.
Tauragės kultūros centro automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, įprastos galios įkrovimo prieigos – automobilių stovėjimo aikštelėse prie J. V. Kalvano parko ir Pilies aikštės, Moksleivių alėjoje prie Žalgirių gimnazijos bei Gintaro g. prie Romos katalikų Švč. Trejybės bažnyčios parapijos namų. Jomis galės naudotis visi Tauragės rajono gyventojai ir miesto svečiai. Kiekvienoje stotelėje planuojama įrengti po 2 prieigas, taigi iš viso mieste bus galima naudotis 10 prieigos taškų. Stoteles ketinama naudoti ir viešojo susisiekimo autobusų įkrovimui.
Tauragės rajono savivaldybės prognozės, kad Tauragėje 2021 metais elektra varomų automobilių turėtų būti įregistruota nuo 300 iki 500, skamba ambicingai. Tačiau, anot Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininko Lauryno Jokužio, elektromobilių skaičiui šalies keliuose ir toliau augant geometrine progresija, tai visiškai realu.
Paprašytas pakomentuoti elektromobilių įkrovos stotelių plėtros planus tokiame mažame regione, kaip Tauragė, L. Jokužis teigė, jog galimybių įkrauti elektromobilį didinimas neabejotinai skatina ir pačių ekologiškų transporto priemonių naudojimo proveržį.
– Kyla klausimas, kas turi būti pirmiau, višta ar kiaušinis? Kodėl aš, turėdamas elektromobilį, prireikus į Tauragę važiuoju dyzeliniu – nes ten nėra įkrovimo stotelės. Elektromobilių skaičius ženkliai didėja, žiūrint į pastarųjų 2 metų perspektyvą, 2014-aisiais Lietuvoje jų buvo įregistruota apie 150, 2017-aisiais – jau virš 500. Plėtra yra sparti, nes, paprasčiausiai, elektromobilių kaina vis mažėja, finansiškai apsimoka ne tik vairuoti elektromobilį, bet ir jį įsigyti. Palyginkime naujausią „BMW i3“– tai yra trečios klasės „BMW“, ir šiuo metu jo kaina siekia 38 tūkst. eurų, kai tuo tarpu analogiškas dyzelinis kainuos 50 tūkst. Kas nesidomi, gal to nepastebi, tačiau pokytis yra milžiniškas – elektromobilių baterijų kaina per pastaruosius 5 metus nukrito 7 kartus. Visi gamintojai, tiek prabangių, tiek kasdienių automobilių, kuria konceptus ir pristato serijinės gamybos modelius, – kalbėjo L. Jokužis, pats atliekantis naujausių elektromobilių modelių bandymus bei skaitantis paskaitas apie šių ekologiškų transporto priemonių privalumus ir perspektyvas.
Naujausiais „Regitros“ duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įregistruotų tik elektra varomų lengvųjų automobilių skaičius siekė jau 508. Tai reiškia, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo beveik 8 kartus. 5 populiariausi prekės ženklai tarp įregistruotų elektromobilių (M1 klasės-lengvųjų) Lietuvoje yra „Nissan“ (274), „Tesla“ (70), „Volkswagen“ (47), „BMW“ (36), „Chevrolet“ (18). Tauragės regione, pagal rugpjūčio 1-osios duomenis, užregistruoti 9 elektromobiliai. 2 iš jų – Jurbarke, likę 7 – Tauragės rajone. Populiariausi – „Nissan leaf“ elektromobiliai, tokį žiemą įsigijo ir rajono savivaldybė. Tačiau galima pastebėti ir keletą „Tesla model S“ modelių.
Vienas iš tauragiškių elektromobilių vairuotojų, Aidas Gaudiešius, savo „Nissan Leaf“ įsigijo aukcione internetu iš JAV. Vyras teigė, jog ši transporto priemonė ne tik ekologiška, ji ženkliai padeda taupyti pinigus – 100 kilometrų atstumą įveikia su 2,7 euro išlaidomis. Krauna Aidas G. savo automobilį namuose, kadangi ant namo stogo yra įsirengęs saulės kolektorių, gaminantį energiją visos šeimos poreikiams. Vienu įkrovimu „Nissan“ gali įveikti tik 130–140 km atstumą, todėl vyro teigimu, elektromobilių savininkams neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas yra rimta problema.
– Žinoma, jog stotelės yra reikalingos, tai yra ateitis. Labai sveikintina, jog bus įrengiamos ir greito įkrovimo prieigos, planuojant ilgesnes keliones, jos yra būtinos. Artimiausia Tauragei vieša elektromobilių įkrovos vieta yra Kryžkalnyje, bet ten įrengta tik lėto krovimo prieiga, niekuo nesiskirianti nuo kištukinio elektros lizdo namuose, – kalbėjo A. Gaudiešius.
Buitinis (lėtasis) elektromobilių baterijų papildymo būdas, kuriam naudojamas įprastas vienfazis (10–16 A) buitinis elektros kištukinis lizdas, užtrunka nuo 8 iki 12 val. Kai tuo tarpu itin greito įkrovimo stotelėje elektromobilį pakanka krauti trisdešimties minučių, įprastoje – iki 3 valandų.
Nuotraukos iš Lauryno Jokužio „Facebook“ profilio
