Vakar Tauragės apylinkės teismas priėmė sprendimą Sigito Kancevyčiaus ir Tauragės rajono savivaldybės byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Taikytis su buvusiu darbdaviu nenorėjęs atleistas bibliotekos direktorius teisme patyrė visišką fiasko. Ne tik negavo jam taikos sutartimi siūlytos 8 tūkst. eurų kompensacijos, nebuvo grąžintas į darbą, kaip reikalavo ieškiniu, bet ir turės padengti bemaž 2,5 tūkst. bylinėjimosi išlaidų savivaldybei. Teismas pripažino, jog Tauragės rajono savivaldybės meras pagal Vietos savivaldos įstatymą turėjo teisę spręsti ieškovo atleidimo iš darbo klausimą savo nuožiūra, be to, atmetė S. Kancevyčiaus argumentus, kuriais jis ginčijo jam paskirtą nuobaudą – atleidimą.
Ketvirtadienį įvyko baigiamasis gerokai užsitęsusio teismo proceso posėdis. Gegužės mėnesį bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, skiriant laiko šalims pasirašyti taikos sutartį. „Tauragės žiniose“ jau rašėme, jog S. Kancevyčius po derybų su savivaldybe šios minties atsisakė, argumentuodamas, jog jo netenkina sutarties sąlygos – konfidencialumo įsipareigojimas bei 10 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija ir nusprendė eiti iki galo – reikalauti būti sugrąžintas į darbą.
Rugpjūčio pabaigoje vykusiame teismo posėdyje buvo išsakytos baigiamosios kalbos. Tuomet S. Kancevyčius nors ir pripažino padaręs klaidų, visgi ginčijo audito išvadas teigdamas, jog jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs.
Priminsime, jog savivaldybė bibliotekos direktorių atleido remdamasi audito metu nustatytais dviem šiurkščiais pažeidimais – dėl netinkamo darbo organizavimo ir apmokėjimo už darbą bei mokymosi atostogų apmokėjimą darbuotojams iš savivaldybės biudžeto, ką daryti buvo uždraudusi rajono Taryba savo sprendimu.
S. Kancevyčius teismui aiškino, jog buvo susitarimas tarp darbuotojų ir jo, kad jie nebūtinai turi būti bibliotekos patalpose iki 21 valandos, jog darbuotojai gali dirbti namuose. Tačiau teismas konstatavo, kad darbuotojų darbo sutartys nenumatė darbuotojams galimybės dirbti nuotoliniu būdu, o žodinis susitarimas tarp darbuotojų ir vadovo neatitinka darbo kodekso reikalavimų. Teismo sprendime rašoma, jog tokie vidaus audito metu nustatyti darbo drausmės pažeidimai pripažintini esminiais, kadangi šiurkščiai pažeidė darbo įstatymų reikalavimus.
Ieškovas teisme pripažino, kad pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo padaryta klaidų, tačiau teigė, kad jis už tai nėra atsakingas, nes žiniaraščių pildymą pavedė darbuotojai G. Dagienei. Teismas iš šio paaiškinimo padarė išvadą, jog ieškovas nepripažino savo pareigos kontroliuoti darbuotojus ar jie tinkamai atlieka savo pareigas. Anot teismo, darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų.
S. Kancevyčius neigė buvęs atsakingas ir už antrąjį pažeidimą – neteisėtai apmokėtas mokymosi atostogas darbuotojams. Esą jis nežinojo apie tai draudžiantį Tarybos sprendimą. Netgi savivaldybės gynėjai teismui pateikus papildomus dokumentus – Tarybos posėdžių protokolus, įrodančius, jog S. Kancevyčius pats dalyvavo komitetų posėdžiuose, kuomet buvo svarstoma apmokėjimo už mokymosi atostogas tvarka, nes tuo metu buvo Tarybos narys, jis teisinosi neprisimenąs tokio sprendimo. Tačiau teismas nusprendė, kad, net tuo atveju, jei ieškovas ir nežinojo apie minėtą Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, prieš priimdamas sprendimą apmokėti mokymosi atostogas darbuotojams, besimokantiems savo iniciatyva, privalėjo pasidomėti kokia yra viešosios įstaigos steigėjo – Tauragės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiuo klausimu.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, jog būdamas viešosios bibliotekos direktoriumi S. Kancevyčius aplaidžiai bei netinkamai vykdė savo pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nevykdė Tauragės rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo, nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų atliekamos veiklos ir taip neužtikrino sklandaus bei teisės aktus atitinkančio savivaldybės viešosios įstaigos – bibliotekos darbo organizavimo, taigi padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
Be to, S. Kancevyčius teisme nepripažino padarytų pažeidimų, aiškino, kad nepadarė, o jei padarė, tai jie yra tik maži pažeidimai, už kuriuos jam nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Todėl teismas padarė išvadą, jog savivaldybė negali tikėtis, kad ateityje ieškovo pažeidimai nepasikartos.
Taip pat teismas nustatė, jog atsakovė (savivaldybė) laikėsi drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo procedūros – už padarytus darbo drausmės pažeidimus drausminė nuobauda parinkta tinkamai ir proporcingai.
Remdamasis bylos medžiaga teismas visiškai atmetė S. Kancevyčiaus ieškinį, priteisdamas savivaldybės naudai 2449,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
S. Kancevyčius po teismo posėdžio žurnalistę patikino, kad teismo sprendimą skųs.
