Seimas, priėmęs Miškų ūkio įstatymo pataisas, atvėrė kelią ilgai brandintai urėdijų reformai. Jau aišku, ne tik kokie kriterijai nulems 42-iejų urėdijų sujungimą į 26 regioninius centrinės įmonės padalinius, bet ir kas tikrai neteks darbo. Vyriausybė paskelbė, kad dabartiniai urėdai nuo sausio 1-osios bus tiesiog atleisti. Penkerius metus Tauragės miškų urėdijai vadovavęs Robertas Piečia netekti darbo nebijo – teigė esąs pasirengęs naujiems iššūkiams. 51-erių vyras neatmeta galimybės dalyvauti urėdijos padalinio vadovo konkurse, tačiau svarsto ir kitus variantus – nerti į politinius vandenis ar dirbti verslo įmonėje.
Seimas pritarė reformai
Valstybinė miškų urėdijų reforma įgauna pagreitį – rugpjūčio pradžioje pertvarkai pritarė Seimas. Kaip skelbia Aplinkos ministerija, nuo sausio 1-osios 42 šalies urėdijos ir Miškotvarkos institutas bus sujungti į vieną įmonę – Valstybinių miškų urėdiją. Po keleto mėnesių intensyvaus svarstymo nutarta, jog urėdijos padalinių turėtų likti 26, centrinė Valstybinių miškų urėdijos būstinė bus įkurta Panevėžio rajone. Taip pat numatyta, kurios urėdijos ir su kuriomis turėtų jungtis į regioninius padalinius, kokios iš viso nesijungs. Anot Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donato Dudučio, esminiai kriterijai, kuriais remiantis bus vykdomas jungimo procesas – valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas ne mažesnis kaip 25 tūkst. ha, metinės kirtimo apimtys ne mažesnės kaip 100 tūkst. kub. m. Tauragės miškų urėdijai priklauso 33 tūkst. ha miško ploto.
Nuspręsta, kad padaliniai turės VMU filialo statusą – savo atskirą sąskaitą, savo teises ir pareigas. Dalis prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų, vietos rangos darbų konkursai, vyks regiono lygmenyje, nes tą daryti iš vieno centro būtų neracionalu ir pernelyg sudėtinga. Miškų ūkio įstatymo pataisos įsigalios nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos.
Pertvarką miškų ūkyje vykdyti užsimota siekiant sumažinti biurokratiniam aparatui išleidžiamas lėšas, nes daugelis administracinių funkcijų esamoje sistemoje dubliuojasi. Taip pat garsiai kalbama apie korupcinius atvejus urėdijose, kuriems kelią užkirsti turėtų centralizuotas valdymas.
Tauragės jungimas nepalies
Tauragės miškų urėdijos vadovas Robertas Piečia „Tauragės žinioms“ teigė, jog esminiai pokyčiai miškų sistemoje dar neprasidėjo. Esą aišku tik tai, jog urėdijos praras juridinį statusą ir bus sujungtos į vieną įmonę.
– Kol kas niekas neaišku, dėl pačios reorganizacijos konkrečių užduočių dar nesame gavę. Gauname smulkių nurodymų pateikti informaciją centrinei urėdijai, atlikom viso turto inventorizaciją. Tauragėje niekas neturėtų keistis, išskyrus statusą – nei plotu, nei darbų apimtimi. Mano žiniomis, Tauragės urėdija nepaklius į jungiamų sąrašą, – teigė R. Piečia.
Urėdus atleis
Aplinkos ministerija skelbia, jog visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), po sujungimo išsaugos savo darbo vietas. Visi urėdai bus tiesiog atleisti. Kad žino apie šį faktą, patvirtino ir Tauragės miškų urėdas R. Piečia. Anot jo, visų urėdų paskutinė darbo diena numatyta gruodžio 31-ąją. Tačiau dėl savo ateities 51-erių vyras teigė nesijaudinantis ir apie artėjančius pokyčius dar negalvojantis.
– Nežinau, negalvoju. Žiūriu į visa tai filosofiškai. Kaip žinia, man reformos – ne naujiena, yra tekę trauktis iš pareigų (2010-aisiais R. Piečia pats atsistatydino iš Tauragės rajono mero posto, – red. past.). Vienos durys užsidaro – kitos atsidaro. Kažką sugalvosiu, turiu vadovaujamo darbo patirties, galbūt atsiras pasiūlymų iš verslo pusės, ir dabar jų atsiranda, tačiau nenoriu detalizuoti, kol kas tai dar tik „šakėm ant vandens“. Didesnis stresas yra tiems, kas miškų sistemoje yra išdirbę ilgus metus ir kurių amžius virš 60-ties – tokiems žmoniems sunku, reikia iki pensijos pratempti. O mano patirtis kitokia, – žurnalistei kalbėjo urėdas.
Kaip Dievas duos
Po sujungimo suformuotiems Valstybinės urėdijos padaliniams vadovauti bus renkami nauji vadovai – planuojama skelbti viešą konkursą. Ar jame dalyvaus, R. Piečia tikino dar nežinantis, esą kai paaiškės padalinių vadovų pareiginės funkcijos, darbo sąlygos ir atlyginimas – tada galvosiąs. Paklaustas, gal ketina tęsti politinę karjerą ar kandidatuoti artėjančiuose mero rinkimuose, R. Piečia teigė svarstantis įvairius variantus.
– Visko gali būti, į merus galbūt ne, į tą pačią upę nelabai norisi bristi. Apskritai esu šiek tiek „nusvilęs“ su politika, tai ji manęs nelabai ir traukia, kalbant apie postus. Būti Tarybos nariu – kodėl gi ne. Jau penkerius metus nepriklausau jokiai partijai (į dabartinę rajono Tarybą R. Piečia buvo išrinktas kaip nepartinis kandidatas, su socialdemokratų partijos sąrašu, kaip ir Eugenijus Margis bei Vidas Bičkus, priklauso Tarybos opozicinei socialdemokratų frakcijai, – red. past.), kaip jau anksčiau „Tauragės žinioms“ sakiau, jei formuosis koks nors naujas judėjimas iš žinomų žmonių ar panašiai, galbūt prisijungsiu. Bet pats kažką formuoti neturiu laiko nei noro – auginu vaikus. Žinau tik tiek, kad nuo sausio 1 urėdu nebebūsiu, o toliau – kaip Dievas duos. Kad tik sveikatos duotų, visa kita nusipirksim, – dėstė R. Piečia.
