TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas. Pasirinkta teritorija aptveriama „stop juosta“, tai reiškia, kad šioje vietoje bus prašoma dėmesio. Trečiasis šio sezono maršrutas Nr. 35 – Tauragė. Šio maršruto veikėjai – KTU architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis, VU architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Tauragės istorijos žinovas, paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas ir amžininkė, menanti smetoninę Tauragę – mokytoja Valerija Bumbulienė. Laidą žiūrėkite lapkričio 5, sekmadienį, „LRT kultūra“ kanalu.
Tauragė – jau 500 metų – pasienio miestas su Rusija ar Vokietija. Ne kartą karų ir gaisrų nusiaubta – tarpukariu sparčiai statėsi ir modernėjo. Antanas Smetona ne kartą lankėsi Tauragėje, išlikęs ir pastatas, kuriame prezidentas buvo apsistojęs. Ir gatvę pavadino prezidento Antano Smetonos vardu.
Prezidento gatvė kertasi su Stoties gatve. Su Kauno Technologijos universiteto docentu Vaidu Petruliu keliaujame į pirmąjį tarpukario statinį – geležinkelio stotį. 1928 m. Architektas Edmundas Frykas. Išlikusi erdvi laukiamojo salė, tarpukario grindų plytelės ir puiki akustika. Įdomu, kad iki 1930-ųjjų visoje Lietuvoje buvo statytos vienetinės traukinių stotys.
Sugrįžkime į Stoties gatvę, kurioje nėra stoties. Čia karo metais vokiečiai nutiesė siaurąjį geležinkelį, tačiau prasidėjusios liūtys paplovė silpnus geležinkelio bėgių pylimus, tiltus ir stotį. Stoties gatvė kertasi su Bažnyčių gatve, kurioje stovėjo 3- jų konfesijų bažnyčios.
Pagrindinė miesto arterija – buvęs tarptautinis kelias iš Peterburgo į Karaliaučių. Su architektūros istoriku Vaidu Petruliu keliaujame – vieno įspūdingiausių tarpukario pastatų – Tauragės banko link. Architektai: Arnas Funkas ir Mykolas Songaila. Banko statyba įspūdinga – kainavo apie pusę mln. litų. Čia dirbo apie 20 darbininkų, kurie tegaudavo vos 30 centų už valandą. Todėl buvo paskelbtas 2 dienų streikas.
Keliaukime toliau. Apskrities ligonė. Architektas Karolis Reisonas, 1932 -ieji. Modernus požiūris ir į statybas, ir į ligonį. To meto Tauragės spaudoje miestiečiai piktinosi, kad ligoninę stato vokiečiai, o tauragiškiai negauna darbo.
Dar vienas tarpukario objektas – hidroelektrinė ir fabrikas „Rūbas“, 1922- ieji. Įdomu, kad čia pirmą kartą Lietuvoje pradėta naudoti aukštos įtampos elektros srovė. Upę Jūrą užtvenkė ir pastatė hidroelektrinę Amerikos lietuviai, su Jurgiu Gudžiūnu priešakyje. Amerikos lietuviai investuoja i tekstiles pramonę. Pasak dr. M. Drėmaitės, yra išlikę modernaus, vadinamojo „day light“ (dienos šviesos) fabriko brėžiniai.
Dar kartą grįžkime i Stoties gatvę, kuri sovietmečiu vadinosi Liaudies gatve. Mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje – bendrovė „Maistas“, 1932-ieji. Kaune ir Klaipėdoje buvo modernizuotos senosios įmonės, o Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje buvo pastatyti nauji daniško tipo bekono fabrikai. 90 proc. produkcijos keliaudavo į užsienį, daugiausia į Angliją.
O dabar susitikime su amžininke tauragiete, 90-mete Valerija Bumbuliene, buvusia meninės gimnastikos atstove, trenere, vėliau – dailės mokytoja, vitražiste, Tauragės miesto garbės piliete. Tauragiškė puikiausiai prisimena prezidentą Antaną Smetoną – vyriausiąjį skautų vadą. Valerija Bumbulienė prisimena Tauragėje vykusį sukilimą prieš Antano Smetonos režimą. Sukilimas truko vos keliolika valandų – buvo numalšintas.
Tarpukario Tauragė – vienas didžiausių ir prabangiausių miestų Lietuvoje. Su prabangiausiu banku, vokiečių statyta ligonine, Anglijoje garsiais bekonais ir net 4-iais tuometinėje Tauragėje ėjusiais laikraščiais.
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, lapkričio 5 d. 15.30, per LRT Kultūrą.
Visas šio maršruto naujienas sekite Stop juostos ir LRT facebook paskyrose.
https://www.facebook.com/stopjuosta/
https://www.facebook.com/LRT.LT/
Laidų įrašai – LRT mediatekoje.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013677526/stop_juosta_2017_10_22
Laida kuriama bendradarbiaujant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, patronuojant Unesco.
