Adventas prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas, šiemet – gruodžio 3-ąją, ir baigiasi gruodžio 25 dieną. Senovėje Lietuvos kaime Adventas būdavo maldos, vilties ir šviesos metas. Svarbu visiems skolas grąžinti, atsiprašyti, jei kažką įžeidei, paskubėti pabaigti visus pradėtus darbus ir ramia širdimi laukti gražiausių metų švenčių. Šiuolaikinį žmogų sudominti senosiomis tradicijomis sunku, tačiau bendruomenių aktyvai stengiasi įtraukti kuo daugiau kraštiečių į prieššventinio laikotarpio veiklas, siūlo etnografiniais elementais praturtintų užsiėmimus, Advento vainikų, kalėdinių dovanų, dirbtuves, adventinius susibūrimus.
Rašytiniai šaltiniai, tautosaka leidžia spėti, kad mūsų protėviams dar iki krikščionybės buvo būdingas ritualinis susilaikymas, kai kuo primenantis krikščionišką adventą. Šiuo laiku pagausėja įvairių draudimų, apribojančių ne tik ūkinę žmogaus veiklą, bet ir dvasinį gyvenimą.
Advento laikas būdavo kupinas paslaptingumo, netikrumo, baimės. Žmonės tikėjo, kad visur slankioja įvairios dvasios, kurios gali pakenkti žmonėms, pasėliams, gyvuliams. Todėl tuo metu žemdirbiai nedirbdavo kai kurių darbų.
Prieškalėdinis laukimo ir susikaupimo laikas krikščioniškajame pasaulyje, kai laukiama Šv. Kalėdų ir Jėzaus gimimo yra Adventas, trunkantis 4 savaites. Jį simbolizuoja 4 žvakės, kurias dedame ant Advento vainiko ir uždegame po vieną kiekvieną sekmadienį. Advento vainiko idėja turėjo religinę užduotį: pranešti, žmonėms, kad artėja Kalėdos, pasiruošti joms, paskatinti bendrai maldai, priminti, kad Jėzus yra tikroji šviesa, kuri nugali tamsumas ir blogį. Advento vainikas be žvakės niekada nebūdavo. Natūralus vaškas – tai kitas kvapas, jaukumas, atmosfera namuose. Dabar žvakės liejamos jau kitokiais būdais. Senasis – apliejant vašku knatą – tai senųjų amatų, tradicijų gaivintojų, puoselėtojų nuopelnas. Senovėje gimus vaikeliui jam buvo išliejama žvakė, kurią uždegdavo per krikštynas. Žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis. Žvakių liejikų buvo mažai, tačiau žvakės visada turėjo didžiulę vertę.
Mūsų laikais Stengiamasi atkurti tradicijas kartu laukti didžiųjų metų švenčių, vakaroti, ilsėtis prasmingai, kuriant širdžiai mielas kalėdines dovanas ir šventinius papuošimus. Ypač tradiciniais amatais skatinami domėtis vaikai – bendruomenės rengia imbierinių sausainių kepimo ir puošimo dirbtuvėles, pinami Advento vainikai, pagal senus papročius liejamos žvakės. Tradiciniai amatai apjungiami su šiuolaikinio meno kryptimis, nori nenori vyksta jų asimiliacija – kitaip archaiškam paveldui gresia būti pamirštam, nepritaikytam šių dienų žmogaus kasdienybėje. Liaudies menas tampa prieinamas visiems – kiekvienas gali jį savomis rankomis išbandyti. Bene aktyviausiai Advento ritualus tauragiškiams skleidžia Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.
Bendruomeniškai laukti Kalėdų šiemet buriasi ir Kęsčių benrduomenė „Elbenta“ – čia rengiami meduolių kepimo užsiėmimai. Tauragiškiai prisijungė ir prie respublikinio projekto „Spalvoto meduolio diena“. Projekto ambasadorė, „Elbentos“ bendruomenės pirmininkė, Lina Jurginaitė-Baziliauskienė praėjusį penktadienį kepyklėlėje „Bandelių jūra“ meduolių puošimo paslapčių mokė vaikus. Meduolius projektui dovanojo kepyklėlės „Bandelių jūra“ savininkė Jūratė Kaminskienė.