Rajono susisiekimo strategiją kuriantys valdininkai sulaukė pagalbos iš užsienio. Į gimtąjį miestą kol kas tik trumpam – mėnesiui iš Londono sugrįžusi architektė Rūta Lukošiūnaitė entuziastingai braižė miesto traukos taškų ir susisiekimo žemėlapį, kurio pagrindinis akcentas – ne automobiliai, o dviračiai. Mergina sakė tikinti, jog Tauragė iš automobilių miesto gali tapti dviračių miestu – tam tereikia šiek tiek pastangų – pakeisti požiūrį ir skatinti gyventojus rinktis žalesnes transporto priemones. Infrastruktūros kūrimo sprendiniai yra nugulę pernai patvirtintame „Darnaus judumo plane“, kuris po žingsnelį bus įgyvendinamas per keletą artimiausių metų.
Visą mėnesį Tauragės rajono savivaldybės GIS skyriuje nemokamai praktiką atliko tauragiškė architektė Rūta Lukošiūnaitė, šiuo metu gyvenanti Londone. Mergina „Tauragės žinioms“ pasakojo, jog atvykti į Tauragę ją paskatino noras prisidėti prie teigiamų pokyčių gimtajame mieste – mergina perengė miesto poilsio zonų ir žaliojo transporto infrastruktūros žemėlapį, kurio gairėmis remiantis Tauragėje galėtų būti kuriama sveikesnė ir aktyvesnė bendruomenė.
Nagrinėdama pernai savivaldybės patvirtintą „Darnaus judumo planą“ Rūta suprato, jog susipažinti su tokios apimties ir sudėtingumo dokumentu paprastam gyventojui nėra šansų. Todėl mergina nusprendė „išversti“ jį į suprantamą kalbą ir pateikti vizualizaciją – žemėlapį, kuriame aiškiai matytųsi transporto judėjimo kryptys mieste, žaliųjų ir poilsio zonų vietos, ugdymo įstaigos ir visa tai sujungti į bendrą vaizdą, kaip turėtų atrodyti žalesnio judėjimo mieste vizija.
Iššūkis – įpročiai
Esą pirmiausia strateginiais taškais turėtų būti pasirinktos mokyklos, kadangi moksleiviai yra svarbiausia tikslinė grupė, galinti naudotis žaliuoju transportu, o ypač dviračiais. Tuomet jau galima braižyti judėjimo kryptis ir numatyti, kaip turėtų būti mieste išsidėstę dviračių takai – kur jie turi vesti, kad gyventojams jais naudotis būtų patogu.
– Jeigu norime ugdyti dviračių kultūrą ir teisingus įpročius, reikia pradėti nuo vaikų. Tauragės ugdymo įstaigos sudaro savotišką ratą, ir savaime diktuoja, kokia turėtų būti dviračių takų schema. Jeigu vaikui bus suteikta saugi ir patogi galimybė nuvažiuoti į mokyklą su dviračiu ir jis išsiugdys įprotį, sulaukęs amžiaus, kuomet jam reiks rinktis tarp automobilio ir dviračio, rinksis pastarąjį, – mintimis dalijosi Rūta.
Merginos nuomone, svarbiausias pokytis turi įvykti gyventojų mintyse – šiuo metu egzistuoja stereotipas, jog dviračių infrastruktūra nereikalinga, nes jais niekas nevažinėja. Tačiau, mergina mano, jog toks požiūris formuojasi panašiu principu, kaip pasvarstymai, kas atsirado pirma „višta, ar kiaušinis“. Nevažinėja, nes nėra dviračių takų ir jų saugyklų, o jų esą neapsimoka rengti, nes niekas nevažinėja. Taigi sisteminis gyventojų įpročių keitimas – pats didžiausias iššūkis. Rūtos nuomone, pavyzdžių reikėtų žvalgytis į Europos miestus, kuriuose dviračiai yra tapę neatsiejama kasdienybės ir kultūros dalimi. Anot merginos, kuomet dviratininkai bus laikomi pilnateisiais eismo dalyviais, dviračiais važiuoti gyventojai ims drąsiau, tačiau gali prireikti ne vienerių metų, kol įrengta infrastruktūra dviračiams bus pilnai išnaudojama.
– Tokius pokyčius visuomenėje turėtų skatinti savivaldybės strategai, kažkas turi priimti sprendimą. Kol pirmenybė mieste bus teikiama automobiliams – žiemą valomos tik gatvės, o dviračių takai paliekami užpustyti, dviračių takai įrengiami nepatogiose vietose, jų kryptys nustatomos neatsižvelgiant į jaunimo traukos taškus, tol alternatyva vietoje automobilio rinktis dviratį ir liks nepatraukli. Šiuo metu situacija deja tokia, jog dviračiai trukdo automobiliams, trukdo pėstiesiems, kaip ir neturi savo erdvės, – sakė R. Lukošiūnaitė.
Kurs infrastruktūrą
Anot architektės, turint galvoje, kad nauja laisvalaikio zona formuojasi Vytauto gatvės gale, kur statomas baseinas, įrengti Jaunimo namai, baigiamas rekonstruoti didžiulis bendruomenių centras, dviračių takai į miestą turėtų vesti būtent iš ten. Rūtai nepraslydo pro akis ir Tauragės hipodromo atgaivinimo planas, kurį šiuo metu dėlioja projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviai. Kuriama nauja laisvalaikio erdvė, kaip traukos objektas, pareikalaus ir tinkamo susisiekimo.
Pagal „Darnaus judumo planą“, Tauragei be infrastruktūros dviračiams yra numatyta ir automobilių bei pėsčiųjų eismo sprendimų. „Visomis darnų judumą skatinančiomis priemonėmis turi būti siekiama gyventojams suteikti aiškią alternatyvą individualiam motoriniam transportui – kokybišką, patrauklų ir lengvai prieinamą judėjimą pėsčiomis, viešuoju transportu ir dviračiais,“ – rašoma plane. Analizės duomenimis, 2016-aisiais 84 proc. Tauragės gyventojų judėjimui mieste rinkosi automobilį, 5 proc. – dviračius, 8 proc. vaikščiojo pėsčiomis ir tik 3 proc. važiavo viešuoju transportu. Dokumente iškelti tikslai, jog 2030-aisiais Tauragėje tik 54 proc. gyventojų naudotųsi automobiliais, 15 proc. – dviračiais, 10 proc. – viešuoju transportu ir 20 proc. vaikščiotų pėsčiomis.
Pirmiausia, anot Rūtos, reikėtų pagalvoti, kaip sujungti Jovarų ir Taurų rajonus. Šią funkciją esą galėtų atlikti kabantis lieptas. Savivaldybės planuose ir automobiliams skirtas tiltas šioje miesto vietoje, kuris turėtų nukreipti transporto srautus nuo centro ir sumažinti spūstis ties Vasario 16-osios bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža. Savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis teigė, jog tilto per Jūrą Jovaruose idėjai savivaldybė pritaria, ateityje užsakys projektavimo darbus.
M. Petraitis „Tauragės žinioms“ taip pat sakė, jog pirmiausia pavyzdį gyventojams turėtų rodyti patys klerkai – esą kai nė vienas savivaldybės tarnautojas į darbą nebeatvažiuos automobiliu, jų pavyzdžiu seks ir gyventojai. Pats M. Petraitis teigė laukiantis, kol Tauragės mieste pradės kursuoti elektrobusai ir patikino, jog į darbą pats būtinai keliaus būtent jais.
Elektrobusus pagal Europos Sąjungos projektą savivaldybė planuoja įsigyti jau šių metų pabaigoje. Taip pat šiemet ketinama pradėti vykdyti elektromobilių stotelių įrengimo projektus, sankryžų prie didžiojo turgaus ir pramonės zonoje rekonstrukcijas, įrengti dviračių saugojimo aikšteles prie mokyklų.
