Lygiai prieš metus „Rūsyje“ viešėję „Humoro klubo“ vaikinai praėjusį savaitgalį vėl sugrįžo į Tauragę. Scenoje juokus pasakojo tas pats ketvertukas: Paulius Ambrazevičius, Mantas Bartuševičius, Dominykas Klajumas ir Vaidotas Šiožinis. Komikų klubo įkūrėjas P. Ambrazevičius žurnalistei teigė, jog Tauragės publika galėtų būti pavyzdžiu kitiems miestams, kaip reikia sutikti ir mėgti „stand-up“ komedijos žanrą. Su nauja programa komikai juokino „Rūsio“ lankytojus iki ašarų. Kas pasikeitė per metus, klausiame Pauliaus jau po pasirodymo.
– Pasakok, kas jus privertė po metų sugrįžti į Tauragę?
– Sukūrėme naują programą, pradėjome planuoti turą, galvoti apie miestus, kur norim atvažiuoti ir iškart pagalvojom apie Tauragę. Neatsitiktinai, nes pernai buvom labai maloniai priimti, o ir pati renginio vieta yra labai tinkama „stand-up“ komedijai – viena ilga patalpa, kurioje visi mato sceną, lubos neaukštos, visi sėdi šalia vieni kitų, susiglaudę, juokui taip lengviau sklisti. Kiekvienam Lietuvos miestui po tokią vietą ir tokią publiką, ir „stand-up“ komedija klestės.
– Sakai, kad pernai buvote sutikti svetingai. Kaip buvo šiemet? Ar pasijutote laukiami?
– Tiesą sakant, pasijutom sutikti dar svetingiau – pernai apsilankėm po gan ilgos pertraukos, dabar buvo praėję mažiau laiko, tad nebuvom užmiršti.
– Taigi galima sakyti, kad jūsų humoras plinta, kaip virusas?
– Norėtume, bet turbūt tiksliau sakyti, kad jeigu pasirodom gerai, kitame pasirodyme jau būna daugiau žmonių, eina garsas apie mus iš lūpų į lūpas.
– Pakalbėkim apie naują programą. Kokios yra humoro temų tendencijos? Kuria kryptim žiūrite, ieškodami naujų pokštų?
– Griežtų temų rato ar madų nėra, svarbiausia, kad pačiam komikui būtų įdomu kalbėti apie tai, ką pasakoja, kita vertus, kai kurios temos yra amžinos, kad ir žmonių santykiai plačiąja prasme.
– Humoras tampa populiaria komunikacijos forma, ypač socialiniuose tinkluose. Politikai, verslininkai pozicionuoja save rafinuotais pokštais, dažnai tendencijos ateina iš užsienio. Ar sunku neatsilikti nuo to pulso? Turbūt atima daug laiko sekti, iš ko juokiasi žmonės?
– Humoras apskritai yra labai svarbus, nes žmogui labiausiai patinka būti „užkabintam“ ko nors smagaus, o ne liūdinančio. O dėl tendencijų – mes visi keturi iš to gyvenam, tad naujienų sekimas ir domėjimasis yra natūralus. Nors kartais kai kuriuos komikų vaizdo įrašus pažiūrim dėl to, kad jie yra populiarūs, bet tai vis tiek gan malonus užsiėmimas.
– Egzistuoja stereotipas, kad dažnai humoristai kasdienybėje yra visai ne juokingi, uždari ir nelaimingi žmonės. Kokie jūs esat gyvenime? Pokštininkai, ar rimti vaikinai?
– Labai priklauso nuo nuotaikos ir savijautos, bet mums visiems humoras yra būdas bendrauti su aplinka, tai ir kasdieniame gyvenime to humoro tikrai netrūksta. Dar nesam tiek pavargę nuo juokavimo ir juokinimo, kad sėdėtume ir liūdėtume.
– Žodžiu, šį darbą reikia mėgti iš širdies, kitaip nebūsi geras komikas?
– Kaip ir visus, tikriausiai. Bet publika labai pajus, kada tau įdomu ir svarbu, o kada nusispjaut.
– O tarkime, kiek procentų pokštų būna tikri – iš jūsų asmeninės patirties, santykių? Ar visa tai tik laki fantazija?
– Oi, nedaug, nuo 0 iki kokių 2 procentų, bet absoliučią daugumą pokštų yra įkvėpę kokie nors tikri įvykiai, bet jie labai hiperbolizuoti.
– Bet kaip tada jums pavyksta sukurti tokį lengvumo pojūtį, lyg pasakotum draugui vakarykštį savo nuotykį? Link to reikia dirbti, ar čia įgimtas talentas?
– Šiek tiek talento ir daug daug darbo. Kai daug kartų papasakoji tą pačią istoriją, pradedi matyti, kas labiausiai juokina žmones. Į Tauragę atvažiavom jau žinodami, kas konkrečiai veikia, o kas ne, ir kaip reikia tiksliai viską pasakoti.
– Tai kas konkrečiai veikia Tauragėje? Kas neveikia?
– Turiu omeny, kad šioje programoje jau žinojome, kurie pokštai geri, kurie nevykę, tad blogų atsisakėm ir į Tauragę atsivežėm jau ištobulintą programą. Beje, šiemet buvo daugiau žmonių, vadinasi, pernykštis pasirodymas praėjo gerai. Dabar jau netgi jaučiamės laukiami ir kitais metais, reikia pradėt naują programą ruoštis (juokiasi, – red. past.).
Dėkojame už pokalbį.