Vytauto gatvės gale esančių trijų daugiabučių kiemuose vaikų žaidimo aikštelių nėra. Tačiau šalia 4 C numeriu pažymėto namo vidiniame kieme plyti nedidelė žalia zona. Ten prieš du dešimtmečius krepšinio entuziastas Vidas Turolevičius buvo pastatęs krepšinio stovą, šalia buvo įrengta smėlio dėžė. Tačiau šią kuklią infrastruktūrą susitarę namo gyventojai praėjusią savaitę išardė. Kas teisus, ramybės ištroškę ir vaikų šurmulio nepageidaujantys gyventojai, ar jų kaimynas, teigiantis, kad net jei vienas vaikas žaidžia, ir tai gerai?
Tegul keliasi į vienkiemį
Vytauto gatvės 4 C gyventojas Gintaras Montvilas pasakojo, jog krepšinio stovą ir smėlio dėžę išardė 3 kaimynai, kuriems esą trukdo vaikų keliamas triukšmas.
– Viskas čia vyko praėjusį penktadienį, apie pusę 10, vakare. Atėjo trise, kaip vagys kokie, ir išardė. Pirmadienį mačiau dar mėtėsi tas krepšinio lankas prie konteinerių, dabar jau nebėr. Netikiu, kad šiukšliavežė išvežė, – piktinosi vyras.
Gintaras žurnalistei aprodė vietą, kur stovėjo krepšinio stovas. Už namo esanti žalia veja, anot vyro, mena jo sūnaus vaikystę. Čia esą ne vieną dešimtmetį krepšinį žaisti rinkdavosi vaikai, o Vytauto gatvės gale esančių trijų daugiabučių kiemuose daugiau nėra jokios žaidimų aikštelės. Savivaldybės įrengti aikštelę gyventojai esą niekada ir neprašė – patys pasidarė. Krepšinio stovą už minėto namo kadaise savo lėšomis pastatė Tauragės krepšinio veteranas Vidas Turolevičius. Anot Gintaro, krepšinio stovas jau yra buvęs nupjautas – maždaug prieš 17 metų. Bet tada buvo greit atstatytas. Anot vyro, tada apie tai taip pat rašė spauda.
Dabar nedidelėje žalioje zonoje vaikų žaidimo vietą buvus išduoda tik kelios į žemę įkastos padangos ir plotelis žvyro. Čia buvo ir smėlio dėžė, kuri dabar bebaigianti užželti žole. Ją rėminusias lentas, pasak Gintaro, kaimynai taip pat išardė.
– Čia reikėjo tik smėlio užvežti. Yra keli tokie kaimynai, kuriems viskas trukdo. Triukšmas, po langais vaikai šūkauja. Jie skundžiasi, kad, atseit, svetimi vaikai ateina žaisti – tai čia iš kitų dviejų namų. Bet tegul nors vienas vaikas ateina, ir tai gerai, dabar paskutinį atėmė. Mano paties sūnus čia užaugo, eidavo kamuolį pamėtyti, užtat mažiau sėdėjo prie kompiuterio ir nenuėjo šunkeliais. Čia ne tiek viešas, kiek vaikų interesas. Mano požiūriu, jeigu jiems (kaimynams, – red. past.) netinka, tegul keliasi į vienkiemį, – samprotavo Gintaras.
Nutarė gyventojai
Ką kita žurnalistei pasakojo laiptinėje sutiktas kaimynas, anot Gintaro, vienas iš trijų, išardžiusių stovą. Vyras pripažino dalyvavęs ardant stovą, tačiau teigė, jog tai visų namo gyventojų valia:
– Visi nutarėm, jog reikia naikinti, ir išardėm. Jūs pasižiūrėkit, kokiu atstumu nuo langų jis buvo įrengtas. Kokie maksimum 15 metrų, o turi būti bent 50. Norim užvežti žemės, medelių pasodinti. O čia ateina svetimi vaikai žaidžia. Jeigu jums taip po langais lakstytų kiekvieną dieną. Mūsų namas tą krepšį pastatė, mūsų namas ir nuvertė, – į kaimyno priekaištus dėl nugriauto krepšinio stovo, atkirto vyras.
Jam antrino ir dar viena prie laiptinės sutikta namo gyventoja. Moteris skundėsi, jog kažkas buvo išdaužęs ir vieną daugiabučio langą, tačiau kaltininkų rasti nepavyko.
Anot Gintaro, namo bendrija esanti pasyvi, kaimynai į susirinkimus eina vangiai, todėl jis ir pats juose ne visada dalyvaująs. Esą iš 35 butų niekada nesusirenka dauguma. Tačiau, anot vyro, paskutiniame susirinkime tokio klausimo, kad reikia naikinti žaidimo aikštelę, nebuvo. Gintaras stebėjosi kaimynų požiūriu:
– Nėra čia pilietiškų žmonių. Juk po mano langais, va, irgi kilimus dulkina. Nei aš skundžiuos, nei ką. Užsidarau langą ir viskas. Nes juk turi mieste gyvenimas virti. Juk netoli geležinkelis, irgi triukšmas, kodėl bėgių nenupjovė? O trukdo daugiausia kitiems trims pirmo aukšto gyventojams, – sakė G. Montvilas, parodęs savo buto pirmame aukšte langus, kurie taip pat išeina į minėtą žalią zoną.
Namo bendrijos pirmininkė Rima Laurinskienė „Tauragės žinioms“ sakė, jog nuardyti smėlio dėžę buvo nutarta gyventojų susirinkimo metu, o tuo pačiu, esą, vyrai nuardė ir krepšinio stovą.
– Na, buvo kalba, kad mūsų namo vaikai nežaidžia ir ji nereikalinga yra, buvo nuspręsta išardyti, – teigė R. Laurinskienė. Paklausta, ar žino, jog ne visi gyventojai tokiu sprendimu patenkinti, moteris sakė, jog pats Gintaras vaikų neturi, o ir minėtame susirinkime nedalyvavo.
Tuo tarpu G. Montvilas teigė šio klausimo taip nepaliksiąs – ketina kreiptis į miesto seniūną Virginijų Žilių ir merą Sigitą Mičiulį.
Ta pati melodija
Susisiekėme su Tauragės krepšinio veteranų komandos „Senvagė“ žaidėju Vidu Turolevičiumi. Vyras teigė Vytauto g. 4 C name nebegyvenantis jau 10 metų, tačiau buvusių kaimynų nepasitenkinimas dėl vaikų žaidimų jam esą žinomas. Kad vėl panaikintas jo kadaise įrengtas krepšinio stovas, V. Turolevičius teigė išgirdęs tik iš žurnalistės.
– Tai jie visą laiką skundėsi, niekas nesikeičia, ta pati melodija buvo ir prieš 10 metų. Yra keli tokie, kuriems viskas trukdo, bet tikrai ne dauguma. Kažkada pastatę buvom vidiniam kieme, irgi buvo išardę, kol nebuvom namie. Tuometinis meras liepė greit jiems atstatyti. Buvau netoli geležinkelio ir futbolo vartus pastatęs, žaisdavom ir patys su vaikais, – prisiminė sporto aistruolis.
Paklaustas, kaip vertina skundus dėl triukšmo, krepšininkas teigė, jog jam gaila dėl tokio žmonių požiūrio:
– Aš pats ten gyvenau 1 aukšte, na koks čia gali būti triukšmas. Užsidarai langą ir ramu, juk mieste gyvenam. Ir dabar gyvenu Butkeliuose, tiesiai už lango yra tinklinio aikštelė. Žaidžiam patys, jau suaugę vyrai, šeimos su vaikais. Kad tik vaikai sportuotų, juk neleisi jiems žaist, tai tuoj nesąmonių prisigalvos, – kalbėjo V. Turolevičius.
Vyras prisiminė ir atvejį, kai vaikai netyčia kamuoliu buvo išdaužę vieną iš pirmo aukšto langų. Tačiau teigė, jog tuomet tėvai patys išsprendė situaciją, jokių pretenzijų tie žmonės, kuriems buvo išdaužtas langas, esą neturėjo.
Oficialiai nėra
Pasak gyventojų, už namo esantis žalias plotas – valdiška žemė. Kaip vertina šią situaciją, pasiteiravome miesto seniūno Virginijaus Žiliaus. Seniūnas teigė šio konkretaus atvejo nežinantis, esą jis gali būti vertinama nevienareikšmiškai.
– Galbūt jie kažkiek ir teisūs, gal kažkiek ir ne. Tos aikštelės ten oficialiai kaip ir nėra. Jeigu blogina gyvenimo sąlygas, mes čia ne arbitrai esam. Yra miesto tvarkymo taisyklės – 20 metrų nuo sienos yra daugiabučio namo naudojimo zona ir tą teritoriją jie turi bendru sutarimu tvarkyti. Tai jei aikštelė įeina į tą teritoriją, čia reikia žiūrėti, kas yra namo administratorius, kokia situacija. Jeigu vienas gyventojas užsimanė, o daugumai netinka, mes negalim priverst. Turėtų jie tarpusavy pasikalbėt ir išsiaiškinti. Kita vertus vaikai irgi turi teisę žaisti, juk daugiabutyje ne vienas gyveni, reikia ir pakantumo kažkiek, – kalbėjo seniūnas, pasižiūrėjęs į žemėlapį ir pažadėjęs, kad situacija pasidomės. – Ten labai arti namo, reikėtų nuvažiuoti, pakalbėti, gal toliau nuo namo, normaliau kažką padaryti.