Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos jaunos šeimos, norinčios regionuose įsigyti būstą, galės tikėtis valstybės paramos. Tikimasi, kad pasiūlymas padės atgaivinti regionus ir sumažins stipriai augančią emigraciją. Į regionų kategoriją patenka ir Tauragė.
Tauragės nekilnojamo turto rinka nėra pati konkurencingiausia ir tauragiškiai jau kurį laiką stebisi būstų nuomos ir pardavimo kainomis. Ne vienas pastebi, kad kainos išaugo ir supanašėjo su didmiesčiuose siūlomų būstų kainomis. Lankomiausiame nekilnojamo turto portale, aruodas.lt patikrinus butų kainas paaiškėjo, kad 3 kambarių butas Vilniuje kainuoja apie 80 tūkst. eurų, Kaune ir Klaipėdoje apie 60 tūkst. eurų, tuo tarpu Tauragėje kainos svyruoja nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. eurų. Tauragė – priskiriama regionams, kuriuose jaunos šeimos galės gauti paramą.
Pretendentai norintys gauti paramą pirmojo būsto kreditui turi būti jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba bent vienas iš jų yra ne vyresnis kaip 35 metų. Parama pirmajam būstui įsigyti bus teikiama nevertinant šeimos pajamų.
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. Būsto kredito suma gali siekti netgi 87 tūkst. eurų. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Dovilė, jauna mama iš Tauragės mano, kad tokios priemonės nepadės pritraukti šeimų įsikurti regionuose. Esą turėtų būti suteikta galimybė įsigyti ne tik butą, bet ir namą. O tam numatyta paskolos suma yra per maža.
– Mano nuomone – nesąmonė. Dabar už tokius pinigus nieko gero nenupirksi. Kaip tik šiuo metu žiūrinėju būstus, ir galiu pasakyti, kad už skiriamą paramą realiai būtų galima nusipirkti tik butą, namo nelabai, nes kainos gerokai didesnės. Nors gal koks vienkiemis ir išeitų... Bet tada paskaičiavus kuro išlaidas vaiko vežiojimui į darželį, pačiai važiuoti į darbą, gaunasi dar brangiau nei mieste turėti namą. Taigi, nemanau, kad su šia parama valstybė pritrauks šeimas į provincijas, – teigė Dovilė.
Kita jauna moteris, Saiva, nebuvo tokia kategoriška. Jos nuomone, bet kokia parama jaunai šeimai gali būti naudinga, ypač turint galvoje griežtėjančias bankų sąlygas paskoloms įsigyti.
– Manau tiems, kam tikrai nėra galimybės įsigyti bet kokį būstą, parama labai pagelbėtų, nes dabar kainos „kosminės“, o paskolą banke gauti darosi vis sunkiau... Mūsų šeima dar spėjo gauti paskolą, kol bankai darbo užmokestį iš užsienio įtraukdavo į skaičiuojamas pajamas. O dabar pajamų iš užsienio neužskaito, tad praktiškai gauti paskolą būstui šiai dienai neįmanoma jei pajamos, pavadinkim lietuviškos, – svarstė jauna mama.
Visgi ekonomistai drįsta abejoti paramos nauda, esą jaunimas į rajonus keliauja dėl kitų priežasčių: dėl darbo, galbūt kiti turi prižiūrėti senyvus tėvus ar tai lemia kitokios gyvenimo aplinkybės.
„Paprastai žmonės iš mažų miestelių ar rajonų centrų migruoja į didelius arba į užsienį. Ir migruoja ne todėl, kad neturi kur gyventi, o todėl, kad neturi kur dirbti. Kaip parama būstui gali pakeisti šią kryptį, lieka neaišku,“ – viešai teigė ekonomistė Rūta Vainienė. – „Parama būstui – anokia čia naujiena. Parama įsigyti ar išsinuomoti būstą, socialinis būstas egzistuoja jau trečią dešimtmetį. Kiekvienoje savivaldybėje sudaromi ilgi sąrašai tų, kurie stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Kodėl jie laukia eilėje? Nes trūksta lėšų. O tuo metu, kai trūksta lėšų net socialiniam būstui, valstybė imasi dar labiau išplėsti paramą būstui įsigyti. Pagrindinis, esminis šios naujosios paramos skirtumas nuo jau galiojančios – kad šeimoms, kurios gaus paramą pagal šį naują įstatymą, nebus taikomas turto ir pajamų testas. Kol socialiai remtini asmenys laukia eilėse, ir jiems nuolat trūksta finansavimo, socialiai neremtini gaus paramos,“ – samprotauja R. Vainienė.
Iš viso Tauragės rajono savivaldybei priklauso 210 būstų. Jie nuomojami socialiai remtinoms šeimoms. Iki 2019 m. planuojama įsigyti dar 55 socialinius būstus.
