Šiuo metu Tauragės rajone yra apie 600 į vaikų teisių apsaugos specialisčių akiratį patekusių šeimų, 220 jų – priskiriamos socialinės rizikos šeimoms. Dėl tėvų girtavimo, smurto, nepriežiūros šių šeimų vaikams nuolat kyla pavojus. Nuo liepos pirmos dienos įsigalioja padėtį visoje šalyje turėsiantis taisyti naujas, prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis. Deja, Tauragėje jis beveik nepritaikomas: ne tik neatsiranda naujų šios srities specialistų, nuo tokio darbo bėga ir esamos, jau dantis šioje srityje atkandusios darbuotojos.
Trūksta devyniolikos
Tiek darbuotojų šiuo metu trūksta naujai formuojamai Tauragės apskritį aptarnausiančiai vaiko teisių apsaugos darbuotojų komandai. Nuo liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapus centrine valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, rajono savivaldybėje įsikūręs vaiko teisių apsaugos skyrius (kuriame dirba šešios darbuotojos) turėtų virsti 26-ių asmenų komanda.
Kaip šių eilučių autorei teigė Valda Dirginčienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strategijų, prognozės ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, kol kas norą dirbti parodė tik septyni asmenys.
„Paskelbtas konkursas vaiko teisių teritorinio skyriaus vedėjo pareigoms užimti, taip pat po du konkursus patarėjų (reikia 4) bei teisininkų (reikia 11) pareigoms užimti. Taip pat reikia trijų narių mobilioms komandoms. Jau yra surinkti šeši budėtojai bei referentas“, – laiške rašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Darbas – ne iš lengvųjų
Iki šiol savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai buvo pavaldūs rajono savivaldybės administracijai, nuo kito mėnesio jų tiesioginiu darbdaviu taps Socialinė apsaugos ir darbo ministerija. Kaip teigia Jolanta Skrodenienė, rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja, esami darbuotojai persirašys darbo sutartis ir tęs darbus. Tačiau ne visi. Ji ir dar viena kolegė ketina trauktis. Pasak pašnekovės, entuziazmą dirbti slopina didžiulė atsakomybė ir itin mažas moralinis pasitenkinimas.
– Kaip anksčiau, taip ir pagal naują sistemą, mes esame atsakingos už visų mūsų priežiūrai pavestų šeimų vaikų gyvybes. Nelaimės atveju, tarkim smurto šeimoje atveju, nukentėjus vaikui, mums grėstų baudžiamoji atsakomybė. Darbas ne iš maloniųjų, vaikus paimti iš šeimos itin nelengva. Nors kiti galvoja, jog esame užsiauginusios storas „skūras“, tačiau kiekviena (prižiūrimų šeimų) krizė mus vienaip ar kitaip veikia. Gi mes ir pačios esame mamos. O vaikams blogų tėvų nebūna. Net jei šeimoje vaikui kyla pavojus, mama, tėvas geria, mušasi, vaikas iki paskutinės akimirkos tiki, kad tėvai pasikeis, jis nori likti šeimoje, – nelengvo darbo ypatumais dalijosi vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Nemato galimybių pokyčiams
Dešimt metų vaiko teisių apsaugos vyriausiąja specialiste, ir daugiau nei metus skyriaus vedėja dirbančią J. Skrodenienę liūdina vaiko teisių apsaugos institucijos bejėgiškumas.
Moteris, kaip sektiną pateikia skandinaviškąjį vaikų teisių apsaugos modelį, pagal kurį, šeimoje iškilus grėsmei vaiko saugumui, situacijai taisyti telkiama specialistų komanda. Pagalba vienu metu teikiama visiems šeimos nariams.
– Šeima netgi izoliuojama, kad įgautų tam tikrus įgūdžius. Mes neturime tokių galimybių. Socializacijos centrai yra uždaromi (taip numatyta vaiko teisių apsaugos reformoje, – red. past.), bet alternatyvos, kur dėti vaikus, turinčius elgesio problemų nėra. Psichologai ir psichiatrai taip pat ne visada pajėgūs išspręsti vaiko problemas. Vaikams reikia kompleksinės, nuolatinės pagalbos, turėtų būti ilgalaikes paslaugas teikiantys centrai. Šiai dienai, paėmę vaikus iš šeimų, mes neturime vietos, kurioje jiems būtų suteikiama visokeriopa pagalba, – dabartinio ir naujojo vaiko teisių apsaugos modelio spragas vardijo J. Skrodenienė.
Anot jos, smurto šeimoje atveju, pagalba teikiama tik smurtą patyrusioms aukoms, darbas su smurtautoju nevyksta, tad ir smurto atsiradimo priežastys yra nesprendžiamos.
– Visa to liudytojai yra vaikai. Ką mes jiems skiepijame? Ką tėvai duoda vaikams? Kol tėvai geria – tik neigiamą pavyzdį. O priversti gydytis tėvus mes neįgalūs. Mes neturime tam įrankių. Tauragėje trūksta paslaugų, nėra net vaikų psichiatro, – dėstė paskutines dienas vaiko teisių skyriuje dirbanti vedėja.
Anot jos, smurto šeimoje atveju surašomas protokolas, įvyksta prevencinis pokalbis su tėvais, tačiau pagalba tuo ir baigiasi. Šeimą epizodiškai lanko specialistės, situacijai pasikartojus, vėl vyksta pokalbis, kol galiausiai vaikai paimami iš šeimos. Vienas vaiko teisių apsaugos reformos siekių – mažinti vaiko globos institucijų skaičių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog iš nesaugios aplinkos paimti vaikai būtų apgyvendinti laikino globėjo namuose iki tol, kol jam būtų surasti nauji namai. Šiuo metu Tauragėje toks asmuo yra tik vienas.
Ar tiks studentai?
Kas nutiks, jei Vaikų teisių apsaugos komandos suburti nepavyks? Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Dirginčienė, jei ne visose apskrityse bus įdarbinti visi specialistai, juos laikinai pavaduos kolegos iš kitų apskričių.
„Jei komandoje trūksta, pavyzdžiui, vieno nario iš trijų, pagal kompetenciją jie dalinsis nesančiojo funkcijas ir jį pavaduos tuo laikotarpiu, kol nebus įdarbintas specialistas. Apskrityse, kuriose liepos 1-ajai dar nebus suformuota mobilioji komanda (nes nėra darbuotojų) arba bus įdarbintas tik vienas iš komandos narių, padės gretimos apskrities mobilioji komanda“, – laiške dėstė ministerijos atstovė.
Nuo pernai socialinio darbo specialistus rengia Kauno kolegijos Tauragės skyrius. Šiemet pirmąjį kursą baigė 24 studentai. Ar jie galėtų prisijungti prie Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komandos? Kaip sakė Diana Vaitiekienė, Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė, besimokantieji motyvuoti, suaugę, dirbantys asmenys.
– Jie įgis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Žinau, jog Lietuvoje itin trūksta socialinių darbuotojų. Kiek teko domėtis, darbdaviai masiškai samdo kolegijų absolventus, nes jie turi sukaupę nemenką bagažą praktinių žinių, – sakė pašnekovė.
„Tauragės žinių“ žurnalistė pamėgino įsitikinti, ar pavyktų įsidarbinti studentui. Susisiekus su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstove, institucijos internetiniame puslapyje nurodytų telefonu, atsiliepusi darbuotoja pareiškė, jog darbo skelbime yra eilutė būtinas aukštasis, ir net universitetinis, išsilavinimas. Atsakius, jog esu motyvuota, nes ketinu ateitį sieti tik su šia profesija, patarė atsiųsti savo gyvenimo aprašymą. Paprašius nurodė ir už įdarbinimą atsakingos darbuotojos telefono numerį.
850 Eur „į rankas“
Ar siūlomas darbas sudomintų Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus? Kaip pateikiama Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbo skelbime, pavyzdžiui, mobiliosios vaiko teisių apsaugos specialistų komandos darbo valandos gali trukti ir iki 20 val., atlyginimas siektų 1113 Eur iki mokesčių atskaitymo (apie 850 Eur „į rankas“).
– Manęs iššūkiai negąsdina. Šiemet svajojau atlikti praktiką rajono savivaldybės vaiko teisių tarnyboje, tačiau dėl vykstančių pokyčių, savanorių priimti nenorėjo. Taip pat troškau padirbėti ir vaikų globos namuose, tačiau vadovė teigė, jog studentus įdarbinti yra teisiškai sunku. Būčiau laiminga, galėdama prisijungti prie dabar formuojamos vaiko teisių apsaugos mobiliosios komandos. Žinau, darbas ne iš lengvųjų, tačiau aš to noriu. Dėl to ir studijuoju, kad galėčiau dirbti šioje srityje, – kalbėjo Lina Astrauskienė, Kauno kolegijos Tauragės skyriaus pirmakursė.
