Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) grįžo į renovuotus pastatus Veterinarijos gatvėje. Į suremontuotas erdvias patalpas žurnalistę pakvietęs tarnybos viršininkas Kęstutis Patašius papasakojo, jog pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir inspektorių darbo specifika. Tvarkingai dirbančias įmones tarnyba lanko rečiau, daugiau konsultuoja ir padeda, negu baudžia. Anot viršininko, ir gyventojai, ir verslas tapo gerokai sąmoningesni, o didelių pažeidimų jau senokai nebuvo nustatyta. Tačiau VMVT susiduria su naujais iššūkiais – kiaulių maro grėsme, socialiniuose tinkluose besiskelbiančiais maisto gamintojais, vengiančiais registruoti savo veiklą. Svarbiausia, anot K. Patašiaus, kad žmonės nebijotų įteisinti veiklos – tai esą visai nesudėtinga, o tai, kad tarnybos užvers patikrinimais, tesąs mitas.
– Praėjusią savaitę persikėlėte į atnaujintas patalpas. Kas pasikeitė?
– Pasikeitė praktiškai viskas. Buvo atlikta pilna renovacija. Nugriauta teritorijoje stovėjusi sena daržinė, atnaujinti garažai, stovėjimo aikštelė. Teritorija taip pat sutvarkyta, apželdinimas greit bus užbaigtas. O pastato, galima sakyti, tik sienos buvo likusios. Panaikinta buvusi laboratorija, dėl to atsirado galimybė įrengti erdvesnius kabinetus darbuotojams, pasitarimų kabinetą, konferencijų salę. Pakeistas stogas, visos komunikacijos, elektros instaliacija, apdaila, viskas nauja. Darbuotojams įrengtos persirengimo patalpos, dušai.
Šioje vietoje (kur dabar kalbamės, direktoriaus kabinetas, – red. past.) anksčiau buvo laboratorija. Dabar mes laboratorijų nebeturime, yra centralizuotos padaliniai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Tačiau įsirengėme modernų kabinetą mėginių priėmimui. Tiek žmonės gali atnešti mėginius, tiek mūsų inspektoriai. Turime atskirą patalpą paėmimui, šaldytuvus, kur jie laikomi, prieš išvežant į laboratoriją. Mėginiai pagal sutartį yra vežami porą kartų per savaitę, jeigu reikia, įtarimas koks nors yra, tai ir dažniau. Sąlygos tikrai nepablogėjo, laboratorijas yra sunku akredituoti, jas išlaikyti. Geriau, kada laboratorijos specializuojasi, išvystyti logistiką. Žymiai labiau apsimoka, ir ištyrimo laikas yra tas pats, niekas nenukenčia – nei tyrimai, nei aptarnavimas.
Praktiškai esame pilnai įsirengę vieno langelio principą. Pagerinom klientų aptarnavimo sąlygas, yra atskirai įrengtas kabinetas, reiškia pas mus atėjęs klientas bus aptarnautas pirmame aukšte. Ateis mūsų inspektorius, pakonsultuos, sutvarkys dokumentus. Ūkininkams, kurie ateina deklaruoti gyvulius, yra visiškai atskira patalpa, atskiri laukiamieji, kad nereikėtų gaišti ir būtų patogu.
– Kalbama apie kiaulių maro grėsmę. Kokia situacija Tauragės rajone? Ar čia yra stambių kiaulių augintojų?
– Mes gyvename kol kas pakankamai ramiai, kiaulių maro Tauragėje neturime. Tačiau apskrities teritorijoje – Jurbarke jau nustatyta keletas židinių. O visoje mūsų teritorijoje – Šilalė, Tauragė ir Pagėgiai – kol kas neužfiksuota nė vieno susirgimo. Be abejo, džiaugiamės, – galbūt tai ir gamtos, ir mūsų visų indėlis, kad iki šios dienos maras mus aplenkė. Patys kiaulių laikytojai ir medžiotojai yra sąmoningesni, laikosi biosaugos, todėl užkrato dar pavyksta išvengti. Mes tikrinam visus kiaulių laikytojus, kurie yra deklaravę gyvulius, taip pat žiūrime ir tuos, kurie yra nedeklaravę kiaulių, kad būtų visos suregistruotos. Taip pat žiūrim, kaip užtikrinama biosauga, kaip laikomi gyvūnai, bendraujam tiek su visuomene, tiek su seniūnijų darbuotojais, su gyventojais susitinkam, aiškinam svarbą, kaip apsisaugot, kaip išvengti viruso patekimo į kiaulių ūkius. Taip pat bendraujam su medžiotojais, su vežėjais, su mėsos perdirbėjais, įmonių vadovais, su visais, kas turi ryšį, kas gali platinti marą. Ypatingai akcentuojam, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsirastų užkrato židinys. Kiaulių maras dabar yra, ko gero, aktualiausias dalykas. Nes, patekus užkratui, nuostoliai būna didžiuliai. Tiek mes turim būti pasiruošę, tiek patys žmonės turi visą laiką stebėti savo veiklą, diegti naujas technologijas, nes virusai turi savybę prisitaikyti.
Tauragėje stambių kiaulių augintojų neturime, stambiausias laiko apie 30–40 kiaulių, Jurbarke ir Šilalėje yra po vieną kompleksą, kurie augina šiek tiek daugiau kiaulių.
– Ar dažnai tikrinate įmonių veiklą? Pasitaiko betvarkės?
– Patikrinimų skaičių mes labai stipriai sumažinom. Nuo praeitų metų įvertinom riziką pagal tam tikrus kriterijus, ir apie 30 proc. sumažinom patikrinimų. Norime kuo rečiau lankytis objektuose. Patikrinimai būna išsamesni, įmonėms sudaromi trūkumų šalinimo planai, po to stebime, kaip tuos trūkumus verslininkai pašalina. Turime vertinimo kriterijus, pagal kuriuos nustatome riziką. Kiekviena įmonė vertinama atskirai ir pagal tai parenkamas tikrinimo dažnumas. Ir matome, kad lankytis rečiau užtenka, galima sakyti, kad verslininkai jau yra pakankamai sąmoningi. Įmonės dirba tvarkingai, labai didelių bėdų nėra, todėl retiname patikrinimų skaičių ir dažnumą. Nebent įvyksta protrūkis ar susirgimas, imame mėginius dėl įvairių medžiagų likučių nustatymo, ir jeigu randame kažką arba gauname skundus dėl tos įmonės darbo – tada patikrinimus dažniname. Bet įprastai gamybos įmones tikriname į metus vieną kartą, kitas įmonės, kurios mažesnės, kartą į tris, keturis metus tik lankysim.
Vasarą stengiamės aplankyti tokius objektus, kur yra reikalingi temperatūriniai režimai, tai kioskeliai, kebabinės, smulkios įmonės. Žiūrim, ar veikia šaldymo įranga, ar užtikrinama temperatūra. Pažeidimų randam, be abejo, ir nemažai produktų išimam iš rinkos, bet su kiekvienais metais vis mažiau, kas tikrai džiugina. Būna eilinių trūkumų, nėra per daug ką išskirti. Toks yra mūsų darbas, atsitinka kai kur nelaimės, kai kur nepastebi kažko gamintojai. Tačiau piktybinio nevalyvumo atvejų tikrai mažėja, galim net pasidžiaugti. Labai rimto atvejo keletą metų neturėjom. Verslininkai per pastaruosius metus yra labai pasitempę. Taip pat viską į savo vietas sustato klientai, nes konkurencija yra didelė – vieną kartą „pasivedei“, paskui gali kaltinti konkurentus nekaltinęs. Klientas pamatė, kad netvarka, perdavė dar dešimčiai savo pažįstamų, tada gerą reputaciją susigrąžinti sunku.
– O kaip su nelegaliu verslu? Ar socialiniuose tinkluose besiskelbiantys namuose gaminamo maisto tiekėjai nelieka užribyje?
– Stebim kiekvieną gamintoją, sekam tokius skelbimus. „Nelegalus“ gal yra skaudus žodis. Sakykim, tie žmonės labiau neįsitvirtinę, neįregistravę veiklos dirba, gal turi mažai informacijos, gal yra kažkokia baimė. Bet kiek mums teko bendrauti paskutiniu metu su smulkiais tortų kepėjais ar ūkininkais, kurie gali gaminti iš savo užaugintos žaliavos produkciją, įsikurti tikrai nėra sudėtinga. Noriu pasakyti visiems, kad jie gali ateiti į mūsų tarnybą, gali kreiptis, tikrai visiems norim padėti įregistruoti veiklą, kad jie galėtų legaliai dirbti ir čia nieko nėra sudėtingo. Būna, bijo užsiimti verslu, nes mano, kad labai sudėtingos sąlygos. Dar kaimynai pagąsdina, kad tave nubaus, uždarys.
Pavyzdžiui, namuose kepti konditerijos gaminius gana sudėtinga. Tačiau galima tai padaryti, ypač nuosavame name, turint atskirą patalpą, yra visai paprasta įsirengti. Turime ne vieną pavyzdį, kai padėjom žmonėms įregistruoti gamybą. Vien per šį pusmetį įregistravom tris tokius subjektus, kurie kepė namuose pyragus, tortus. Ir patys džiaugiasi, ir mes džiaugiamės, ir vartotojai džiaugiasi.
Žinoma, čia yra galbūt ir pačių žmonių reikalas, vykdyti nelegalią ar neregistruotą veiklą. Galiu pasakyti tik tiek, kad jie turi žinoti, jog yra stebimi ne tik mūsų tarnybos bet ir visų kitų institucijų. Taigi tik laiko klausimas, kada sulauks nemalonumų. Jie yra, praktiškai, visi žinomi.
Ir tikrai gali ateiti tie žmonės, nieko nebijodami, mes paaiškinam viską ir nepuolam bausti. Tie, kurie užsiima veikla, turėtų suprasti atsakomybę ir prieš vartotoją, kad jie rizikuoja ne tik savo verslu, savo pinigais, bet rizikuoja ir kitų žmonių sveikata. Čia turbūt yra svarbiausia. Aišku, kurie gamina maistą labai prastomis sąlygomis, neturi sąlygų arba daro kažkokią nusikalstamą veiklą tai taip, tie žmonės turėtų baigti tą veiklą.
Taip pat daug klausimų kyla dėl šunų laikymo, veisimo. Sąlygos nėra sudėtingos, reikia tik nebijoti kreiptis į mūsų tarnybą ir tikrai padedam visiems įsiregistruoti veiklą. Mes žiūrim, pirmiausia, augintinių sveikatingumą, ar jie sveiki, kaip jie kergiami, kokius dokumentus turi, ar yra vakcinuoti nuo ligų. Aišku, už nelegalią veiklą šiokia tokia nuobauda yra skiriama. Iš tikrųjų, tie, kurie veisia, yra pakankamai tvarkingi, mes, aišku, patikrinam sąlygas ir liepiam įregistruoti veislyną ar kitą veiklą, kad būtų stebima ir prižiūrima. Šuniukai yra vežami ir į užsienį, norim, kad jie būtų sveiki, tvarkingi, su dokumentais.
Norisi skatinti smulkų verslą, nes žmonėms reikia kažkuo užsiimti, ypač kaimuose. Šeimos verslo kol kas dar mažai kur yra. Tokius dalykus reikia labai skatinti. Dažniausiai, jeigu yra koks restoranas ar nedidelė įmonė, ir šeima dirba – viskas pas juos yra tvarkinga. Nes jie labai suinteresuoti, dirba sau.
– Tai gal greit darbo nebeturėsite?
– Aš manau, kad darbo visą laiką bus, keičiasi ir mūsų darbo formos, tobulėjame, taip pat atliekami įvairūs mėginių tyrimai, ne vien tik sanitarijos tikrinimas. Jeigu įtariam pažeidimą, važiuojam, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės turgavietėse, ypatingai vasaros metu, kad nebūtų klastočių, kai rodo lietuvišką, o iš kažkur kitur atvežta. Ir tokių dalykų tikrai pasitaiko. Na, aišku, tas atvežtinis produktas gal ir geras yra, tik, kad vartotojas yra klaidinamas, dažnai mokama didesnė kaina. Negalima žmonių apgaudinėti.
Visur, kur yra vykdoma prekyba, mes žiūrim, tiek internetinę prekybą, skelbimus įvairius, laikas nuo laiko patikrinam, pasikviečiam tuos asmenis. Sekam ir „Facebook“ turgelius, stebim, ir jei kas mums būna įtartina, perduodam kitoms institucijoms, kurios taip pat savo ruožtu atlieka tyrimus.
Būna pranešimų apie netvarką maitinimo įstaigose, ir į kiekvieną mes reaguojam. Daugiau būna susijusių su mažesnėmis įmonėmis, kebabinėmis, kioskeliais įvairias, prekyvietėm. Paskutiniu metu esam daug gavę tokių pranešimų. O didesnių mūsų kavinių, restoranų, galima sakyti, bendras lygis yra pakilęs, atsirado ir naujų kavinių, konkurencija priverčia pasitempti. Manau, kad lygis yra pakankamai geras, nusiskundimų gaunam mažai. Pasitaiko kuriozų – susiperka brangiausią, keliasdešimt tūkstančių kainuojančią įrangą, o vietos higienai – rankoms nusiplauti, neįrengia. Kas iš tiesų yra pagrindas. Tai man labai keista, juk įranga be žmonių nedirba. Arba kai žmogus neturi kur persirengti. Nuo to viskas ir prasideda. Pamatei persirengimo patalpas, ir viskas aišku – toliau į įmonę gali net neiti.
Pernai vedėme statistiką, ir, turiu pastebėti, kad didžioji dalis – apie 60 proc. pranešimų pasitvirtina. Tai rodo pasitikėjimą tarnyba. Jeigu jau žmogus praneša, tai praneša tikslingai. Nes anksčiau tik apie 30 proc. pranešimų pasitvirtindavo. Visokių jų būdavo. Kaimynai susipyko, ir skambina. O paskutiniu metu ir pranešimai rimtesni. Mes praktiškai reaguojam į kiekvieną pranešimą. Jei matom, kad būna kokie 5–6 melagingi, tada jau atrenkam ar reaguoti.
Pasitaiko ir netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų. Kartais tiesiog nesupranti, kam žmogus laiko tą gyvūną.
– O mokyklos, kokios ten problemos? Kaip rengiatės sugriežtėjusiai mokinių maitinimo tvarkai?
– Su mokyklomis būna problemėlių, pagrinde dėl įvairių neleidžiamų vartoti produktų, ypač įvairiuose bufetuose. Mes kiek randam, tiek išimam. Bet praktiškai, jeigu mokykloje neleidžiama prekiauti, tai atsiranda šalia kažkoks kioskelis ar parduotuvė, be abejo, netoli mokyklos, tai vaikai ten eina ir nusiperka. Tai uždrausti sudėtinga. Labai svarbu tėvų sąmoningumas, nes viskas prasideda šeimoje. Kaip vaikas maitinasi šeimoje, tokius jis įpročius atsineša ir į mokyklą, tokio to maisto ten ir ieško. Pastaruoju metu vyksta konkursai, keičiasi maitinimo įmonės, ir tai įneša šiek tiek neaiškumo. Ir vis dėlto maistas, kai yra vežiojamas, jo kokybė nukenčia. Mūsų nuomone, pačiose mokyklose turėtų būti gaminamas maistas, patiekiamas visą laiką šiltas. Bet aišku, čia galbūt ekonomiškai yra kitaip, verslas kitaip sugeba organizuoti maitinimą, svarbiausia, kad nenukentėtų moksleiviai. Yra pasikeitimų dėl maisto sudėties, daugiau įtraukta draudžiamų produktų. Žinoma, žiūrėsim. Bet kiekviena mokykla, prieš pradėdama maitinimą, suderina valgiaraščius su mumis. Tik, kad mes derinam valgiaraščius tuos, kur maitinimas yra skiriamas nemokamai. Bet yra ir kitas, pardavimui. Mes norėtume, kad ir tas maistas būtų kuo sveikesnis, labiau tausojantis, iš sveikesnių produktų pagamintas. Daugiau švietimo reikia ir vaikams, ir gamintojams. Gal galima pagaminti mažiau patiekalų rūšių, bet kad jie būtų sveiki, kad visas maistas būtų vienodai sveikas ir visiems vienodai pateikiamas.
– Ar pasitaiko bandymų papirkti?
– Pasitaiko, vis dar pasitaiko. Mes vedam mokymus savo darbuotojams, bandom visomis išgalėmis su tuo kovoti. Reikia ir verslininkams sąmoningumą diegti, jog tai yra nesąžiningas poelgis ir užtraukia didelę atsakomybę. Mes iškart perduodam kitoms institucijoms. Ir kam reikia bandyti papirkti, kai už tuos pinigus tu gali susitvarkyti. Nes vis tiek reikės susitvarkyti. Aš stengiuosi kartais ir pakeisti žmones, inspektorius – šiandien atėjo vienas, rytoj ateis kitas. Dar yra tokia praktika, kad atvažiuoja inspektoriai iš kitų teritorinių tarnybų.
Mes pirmą kartą stengiamės nebausti, surašom, ką reikia padaryti, po to atvažiuojam po kelių mėnesių. Na ir būna visko. Bet bent jau 50 proc. būna sureagavę, ir tai jau yra daug. Nors pasitaiko ir taip, kad galvoja, va, patikrino, dabar kelis metus nevažiuos, o mes nustebinam (juokiasi, – red. past.).
Dėkojame už pokalbį.
