Dešimtmečius veikusios miesto pirties durys uždarytos nuo liepos 1-osios. Savivaldybės administracija nusprendė pirkti prausimosi paslaugą socialiai remtiniems asmenims iš „Carito“, tuo tarpu pirties paslaugų apskritai atsisakė. Tačiau viešoje erdvėje pasipiktinę pirties gynėjai tebepila žibalą, esą miesto pirtis būtina ne tik kaip švarinimosi, sveikatinimosi, bet ir bendravimo vieta. Artėjant šaltajam sezonui jie piktinasi praradę galimybę mėgautis pirties malonumais, prie kurių buvo įpratę ilgus dešimtmečius. Prisiekęs pirtininkas Alfonsas Zaleckas teigia, jog miestas be bažnyčios ir pirties – kaip be širdies.
Be vantos – ne pirtis
Kiek metų Jūs lankydavotės pirtyje? – klausiame į redakciją užsukusio A. Zalecko. – Visą gyvenimą, atsako gerokai per 50 perkopęs vyras. Anot jo, svarbiausias viešosios pirties privalumas, jog į ją gali ateiti kada nori ir turi laiko – miesto pirtis kas antrą savaitgalį veikdavo visą dieną. Tradicijos eiti savaitgaliais pasikaitinti, A. Zaleckio teigimu, laikosi daugelis vyresnio amžiaus vyrų. Tai, esą, savotiška meditacija.
Jam antrina kitas užkietėjęs pirtininkas – Vygantas, teigdamas, jog tauragiškiai net buvo pasiskirstę laiką, kuris kada eidavo. Vieni sėdėdavę pusvalandį, kiti tris valandas – pagal norą ir poreikį.
– Buvo ir tokių, kurie sėdėdavo ištisą dieną, – šmaikštavo A. Zaleckas. – Yra čia daug žmonių tokių, kurie – pamišę dėl pirties. Savotiškas klubas susiformavęs. Ir kunigas Karolis eidavo (Karolis Petravičius, – red. past.)
Be to, pirties jie neįsivaizduoja be vanojimosi vanta, esą, tai sveikatingumo šaltinis ir palaima kūnui. Tokios galimybės moderniose, sporto kompleksuose ir baseinuose įrengiamose suomiškose saunose, kaip antai Šilalės baseine, nėra.
– Tokiose tik pasėdėti gali atėjęs kamputyje, – paklaustas, ar naujai statomas baseinas su saunomis nepatenkins pirtininkų poreikių, – sako Alfonsas. – Ten ne ta pirtis, jeigu ateisi su vanta, išmes už ausų.
Pakalbintas kitas pirties mylėtojas Vytautas taip pat nesižavi modernių baseinų pirtimis. Esą be vantos – jokio efekto ir malonumo. Vyrai nesutinka, jog pirtis – prabangos dalykas. Jų nuomone, dušas ar kitos vandens procedūros negali atstoti apsivalymo karštyje.
Mokėtų ir 10 Eur
Anot vyrų, nors viešosios pirties aplinka buvo skurdi, sąlygos juos tenkino. Už valandą pirtyje jie mokėdavę 4,5 Eur. O vyrų, nuolat besilankančių pirtyje, anot A. Zaleckio, buvo apie 30.
– Mes patys ten tvarką pasidarydavome, pareguliuodavome, kiek vandens pilti ant akmenų. Viskas buvo tvarkingai. Rinkdavosi sportininkai, verslininkai, daugiausia – kam per 30. Kad ir 10 eurų būtų kainavę, būtume mokėję, bet kad nėra kur dabar. Buvo tokia kaip bendruomenė susidariusi, tradicinės, vadinamosios rusiškos pirties mylėtojų, vyrai turėjo šeštadienio ritualą. Kreipėmės į merą, prašydami, kad nepanaikintų pirties, bet šis mums siūlo važiuoti į privačias – esą jų rajone – kiek nori. Tačiau tada jau reikia organizuoti kompaniją, kažkur važiuoti, dažnai neapsieinama ir be alkoholio, o kur dar kaina, – apgailestavo vyras.
Tauragės rajono Sigito Mičiulio teigimu, pirtis nėra paslauga, kurią turėtų teikti savivaldybė.
– Prausimosi paslauga, kaip socialinė paslauga, yra, ir ji teikiama labai kokybiškai, daug kokybiškiau nei iki šiol. O pirčių daug yra privačių ir žmonės turėtų organizuotis savarankiškai pirkti šią paslaugą. Tai nėra būtina paslauga, kurią turėtų teikti savivaldybė, – nuomonę išsakė S. Mičiulis.
Anot vyrų, viešąsias pirtis turi daugelis miestų – net mažesniuose miesteliuose, kaip Joniškis, Pagėgiai, Radviliškis veikia viešosios pirtys. Vasario mėnesį naujai įrengta net 400 kv. m viešoji pirtis atidaryta Kaune.
Nacionalinėje spaudoje ne kartą buvo aprašomos dėl viešųjų pirčių virusios aistros. Klaipėdiečiai net protestavo prie senojo pastato apsiginklavę vantomis, kai valdininkai buvo užsimoję privatizuoti viešąją pirtį.
Tauragiškiai – ne tokie ryžtingi. Esą buvę klabėtis su valdžia, kad nepanaikintų pirties dar prieš keletą metų, tačiau raštu jokio prašymo taip ir neteikė. Ką darysią šiemet be pirties, vyrai sakė nežinantys.
Vasarą prausiasi mažiau
Miesto pirties administravimo paslaugą teikė UAB Tauragės butų ūkis, J. T. Vaižganto gatvėje esančiose savivaldybei priklausančiose patalpose. Remonto šios patalpos nematė nuo sovietinių laikų. Dar prieš trejetą metų buvo keliamas klausimas dėl pirties reikalingumo, esą ši paslauga Butų ūkiui nuostolinga, o patalpoms verkiant reikalingas remontas. Nusprendus privatizuoti Butų ūkį, šį pavasarį savivaldybė paskelbė konkursą prausimosi paslaugoms pirkti. Jį laimėjo Švč. Trejybės parapijos „Caritas“.
Kaip informavo savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, šiuo metu prausimosi paslauga socialiai remtiniems žmonėms teikiama 5 kartus per savaitę. Anksčiau miesto pirtyje vandens namuose neturintys gyventojai galėdavo maudytis 2 kartus per mėnesį.
– Liepos mėnesiui buvo išduota 103 žmonėms (kuriems priklauso po du talonus per mėnesį) t. y. 206 pirties talonai. Panaudojo tik 97 talonus, 109 talonai liko nepanaudoti. Anksčiau pirties paslauga naudodavosi apie 110 žmonių per mėnesį, kuriems priklausydavo taip pat po 2 talonus. Talonų išdavimai kas mėnesį skaičiumi yra beveik vienodi, tik pasinaudoja jais žmonės skirtingai. Šiuo metu, kad panaudota pirties talonų mažiau negu pusė, tikriausiai lemia sezonas (vasara), – teigė M. Petraitis.
