Tauragėje telkiamos pajėgos pagalbai skurstantiems ir likimo nuskriaustiems visuomenės nariams. Kitą savaitę organizuojamas labdaros renginys, kurio metu tikimasi suburti miesto bendruomenę kilniam tikslui – prisidėti prie „Carito“ teikiamos paramos vargstantiems. Anot organizatorių, lėkštė sriubos bei reikiamu metu ištiesta pagalbos ranka skurstančiam – dalykai, prie kurių galime ir turėtume prisidėti kiekvienas.
Lapkričio 21-ąją tauragiškiai kviečiami ateiti į Tauragės kultūros rūmuose rengiamą „Tauragiškių sambūrį“, skirtą popiežiaus Pranciškaus paskelbtai Pasaulinei vargstančiųjų dienai, – padiskutuoti su garbiais svečiais iš Telšių vyskupijos, pažiūrėti Tauragės moksleivių kūrybos centro (MKC) Pilies teatro jaunimo grupės spektaklį „Musė“ ir kartu pasivaišinti.
Tauragės „Carito“ vadovė Vitalija Šlepavičienė, pasakodama apie savo vadovaujamos organizacijos veiklą, sakė, kad „Caritas“ kviečia nepasiturinčius žmones ateiti labdaringos sriubos jau ketvirtus metus.
– Ją galime virti tik todėl, kad lėšų paaukoja parapijiečiai, paremia rajono maitinimo įstaigos, šiemet savivaldybė kiek prisidėjo. Nuo spalio iki balandžio kasdien pavalgyti sriubos ateina 20–30 žmonių. Surinkti lėšų, kad ir kitais metais galėtume maitinti vargstančius, kad galėtume sumokėti bent jau už produktus, tikimės, padės ir šis renginys.
Nors, pasak V. Šlepavičienės, „Tauragiškių sambūris“ skirtas ne vien tam, kad būtų surinkta lėšų. Kur kas svarbesnis tikslas – vienyti bendruomenę, kad žmonės susitiktų, pamatytų vieni kitus, pabūtų kartu, pasikalbėtų, pajustų, kad visi jie gyvena viename mieste, taigi – yra artimi žmonės, ir visai nesvarbu, kaip jie apsirengę.
– Dalį bilietų nupirko „Rotary“ ir „Lions“ organizacijos ir atidavė „Caritui“, kad pakviestume į renginį ateiti mūsų labdaros valgykloje besimaitinančius žmonės, Vaikų dienos centro vaikus ir jų tėvus. Tikimės, kad ateis ir valdžios atstovų, atvažiuos ir „Carito“ vadovai iš Vilniaus ir Telšių, galbūt užsimegs diskusija, paskui visi pažiūrės spektaklį socialiai jautria tema, pasivaišins žemaitiška šiupinine.
Paprašyta papasakoti, kaip gimė idėja surengti „Tauragiškių sambūrį“, V. Šlepavičienė sakė, kad tokia mintis kilo klebonui Mariui Venskui diskutuojant su MKC direktore Jolanta Kazlauskiene.
J.Kazlauskienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad geri darbai daromi tyliai, tad neverta gilintis ir garsinti, kam, kada ir kodėl gimė ši idėja. Svarbu, kad tas sumanymas būtų kažkaip įgyvendintas. Tam ir sutelkė jėgas visi tie, kurie išvardinti afišoje ir kvietimuose kaip organizatoriai, kaip partneriai, kaip informaciniai rėmėjai.
– Beje, paskutiniu metu aplink mus visus tiek tarpusavio spjaudymosi ugnimi ir drabstymosi purvais, net apie kažkokius gerus darbus jau nebesinori spaudoje garsintis... Juk niekada idėjos autorius nebūna vienas. Šalia jo būna ir kiti žmonės, nuoširdūs pagalbininkai, kurie gali jautriai sureaguoti į pasipilančias nesąmoningas kalbas: ne visi dar užsiauginę tvirtą odą, padedančią nusispjauti į tuos, kurie linkę ir moka viską tik kritikuoti, menkinti, šaipytis, nors patys dėl kitų nė piršto nepajudina, – atvirai kalbėjo MKC direktorė.
Pasak jos, šią idėją padiktavo tiesiog paprastos gyvenimiškos situacijos, aplinkinio gyvenimo stebėjimas.
– Tarkime, eini į darbą ir matai po konteinerį besikuičiantį, maisto ar drabužių beieškantį suvargusį žmogų. Skaudu, širdį suspaudžia, imi galvoti, kaip ir kodėl tam žmogui būtent toks likimas susiklostė, svarstai, kas ir kaip jam galėtų padėti. Lyg ir visi puikiai žinome, kad yra įstaigų bei organizacijų, kurios būtent tuo ir rūpinasi. Bet kartu aišku ir tai, kad tiek paramos bei pagalbos gavėjams, tiek jos teikėjams tikrai nelengva. Tad negi jiems vieniems tai turi rūpėti? Kodėl bent retsykiais kažkuo nepadėjus? Juk kuo mūsų, vienaip ar kitaip padedančių tas problemas spręsti, bus daugiau, kuo mes visi būsime vieningesni, dėmesingesni, draugiškesni, tuo šviesesnis bus ir šalia esančių, likimo nuskriaustų ir gyvenimo vargais prislėgtų žmonių gyvenimas, – sakė J.Kazlauskienė.
Ji įsitikinusi, kad visame pasaulyje egzistuoja įvairiausių būdų, kaip atkreipti visuomenės dėmesį ir padėti tiems, kuriuos mes vadiname vargstančiais.
– Yra Pasaulinė kovos su skurdu diena, visai neseniai Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėta minėti ir Pasaulinė vargstančiųjų diena. Tai lyg ir trumpalaikės akcijos, kurias kai kas laiko bevertėmis. Nesutinku. Manau, kad moralinės vertės turi net ir trumpa susimąstymo apie vargstančius akimirka, o ką jau bekalbėti, jei tas susimąstymas išauga į kažką daugiau: į šiltą žodį, į apkabinimą, į ištiestą pagalbos ranką. Džiaugiuos, kad radau daug bendraminčių, – savo mintis dėstė ji.
Ruošiantis šiam renginiui išdalinta ir išsiuntinėta daug kvietimų, pagaminta skelbimų.
– Svarbiausia, kad sambūris įvyks, o kas, kiek ir su kokiomis mintimis ateis, pamatysime renginio dieną, – sakė J.Kazlauskienė. – Kiek mes, renginio organizatoriai, kalbėjomės tarpusavyje, tikėtina, kad šios dienos paminėjimas taps tradicinis. Be abejo, keisis formos, scenarijai, sumanymai, bet tradicija, tikėkimės, išliks.
„Carito“ vadovė V.Šlepavičienė irgi įsitikinusi, kad Tauragės sambūris neturėtų būti vienkartinė akcija – galbūt ateityje jį rengtų kitos labdaringa veikla užsiimančios organizacijos.
