Panašu, kad anglų patarlė „Mano namai – mano tvirtovė“ vis labiau praranda savo prasmę: šiais laikais tikimybė patirti smurtą namuose yra didesnė nei gatvėje tamsiu paros metu. Mažinti smurtą artimoje aplinkoje galima pradedant kurti žmogiškesnį santykį su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis ir netgi su pačiais smurtautojais. Probacijos tarnybos, nuo šio rugsėjo sujungtos į vieną juridinį asmenį, specialistai įgyvendina kelias elgesio pataisos, motyvacines bei intervencines programas. Viena jų skirta smurtautojams šeimoje. Specialistai įsitikinę: nuoširdžiai dirbant – smurtautojų elgesys keičiasi.
Užsiėmimus veda vyras ir moteris
Kaip „Tauragės žinioms“ papasakojo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus Tauragės rajono ir Pagėgių miesto savivaldybių teritorijose specialistė Ramunė Metrikienė, šiuo metu skyriuje įgyvendinamos kelios programos, viena iš jų – „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“, skirta asmenims, padariusiems smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje. Šią grupinę programą sudaro 2 individualūs ir 24 grupiniai užsiėmimai, kurie paprastai organizuojami kartą per savaitę. Užsiėmimai, pasak R. Metrikienės, padalyti į teminius blokus, skirtus įvairių smurto formų analizavimui, emocijų atpažinimui, netinkamo elgesio raiškos būdų nagrinėjimui, tinkamų įgūdžių formavimui. Užsiėmimus būtinai veda du asmenys: vyras ir moteris.
– Šiuo atveju tai aš ir savanoris Žydrūnas Stumbra. Kodėl to reikia? Taip sudaroma galimybė pateikti tinkamą vyro ir moters bendradarbiavimo modelį, pristatant ir moters požiūrį, – pasakoja R. Metrikienė.
Pasak jos, gali būti ir moterų grupė, nes ir moterys smurtauja prieš vyrus lygiai taip pat, tik tiek, kad Tauragėje tokių moterų gal mažiau, todėl grupės nėra galimybės surinkti, o štai Klaipėdoje, Šilutėje užsiėmimai vedami ir moterims. Be to, vyrai neretai gėdijasi skambinti policijai, kai prieš juos smurtaujama, todėl tokių atvejų užfiksuojama mažiau.
Iš pradžių neigia smurtavę
Šiuo metu vedami užsiėmimai skirti smurtautojams vyrams. Kaip smurtautojai į juos patenka?
– Įvyksta smurtas, nuteistasis su nukentėjusiąja policijoje susitaiko ir yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet jam dažniausiai paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant, kad ateityje nekartotų analogiškų nusikalstamų veikų. Asmeniui, kuris nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, už vengimą vykdyti šią poveikio priemonę policija pradeda naują ikiteisminį tyrimą ir sprendžiama dėl jam nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl smurto atnaujinimo, – paaiškina R. Metrikienė.
Vidutiniškai vieną grupę lanko 7–10 asmenų.
Kaip pasakoja Ž. Stumbra, iš pradžių smurtautojai apskritai neigia smurtavę, menkina įvykį. Jiems atrodo, kad „nieko tokio neatsitiko“, kad auka pati kalta. Ir visuomenėje dar gajūs tokie stereotipai: jei kraujas nebėgo, niekas nelūžo ir nieko neišvežė į ligoninę, tai argi čia smurtas?
– Pavyzdžiui, jie sako: jei daviau pinigų šukuosenai, o ji man nepatinka, kodėl neturiu teisės jos išardyti? Tai vyro valios primetimas. O juk bet koks savo valios primetimas yra smurtas, – pasakoja sertifikuotas smurtautojams skirtos programos savanoris Ž. Stumbra.
Be to, dažniausiai vyrai smurtauja išgėrę, o ir į pirmuosius užsiėmimus nevengia ateiti pagiringi. Vėliau jie nebedrįsta to daryti ir blaiviomis akimis situaciją pradeda vertinti visai kitaip.
Moko vieni kitus
– Labai gerai, kad programa yra atvira. Į ją įsitraukia vis nauji žmonės, nebūtina ją pradėti nuo pirmo užsiėmimo. Tuomet programos užsiėmime matyti, kurie yra sudalyvavę didesniame užsiėmimų skaičiuje – jie analizuoja, pamoko vienas kitą. Jei mokytume vien mes, būtų sunkiau. Programos dalyviai vienas kitam pasako, ką šis daro ne taip, – pasakoja R. Metrikienė. – Atėję į užsiėmimą jie papasakoja, kaip praėjo savaitė, ar jie pritaikė tai, ko išmoko. Dalyvaujantiems skiriami namų darbai, vyrai atlieka moters ir vyro vaidmenis ir tuomet labai aiškiai pamato, ar norėtų būti tos moters vietoje. Per vaidmenis, per patirtį ir išmokstama normalaus bendravimo.
– Žinoma, nė vienam nepatinka, kai kas nors yra aiškinama, turi rasti žmogišką, draugišką santykį, – antrina Ž. Stumbra.
Paklausta, ar vyrai gėdijasi papasakoti apie save, R. Metrikienė sako:
– Žinoma, pripažinti kaltę sunku, sunku pasakyti – geriu, smurtauju. Bet čia jie pamažu atsiveria, programos viduryje pasipasakoja atviriau. Dažniausiai grupėje būna lyderis, kuris tampa geru pavyzdžiu kitiems. Būna, kad ateidamas žmogus gal ir neplanavo išsipasakoti, bet vienas pasipasakoja, kitas, ir jam kyla noras išsipasakoti.
Geri santykiai šeimoje – didelė motyvacija
O kiek tokios programos efektyvios? Pasak R. Metrikienės, yra žmonių, kurie pasimokė ir daugiau į probacijos tarnybos akiratį nepakliūva. Yra tokių, kuriems vieno programos ciklo ir nepakanka.
– Deja, nėra tabletės, kurią išgertum ir nesmurtautum. Reikia dirbti su savimi. Iš savo patirties galiu pasakyti: kol lanko programą ir kokius 6–7 mėnesius po jos nuteistieji jaučia pakilimą, vėliau ta motyvacija senka ir reikia kažką daryti – turėti ratą žmonių, su kuriais bendrautum, ar tiesiog į bažnyčią nueiti. Žinoma, geri santykiai šeimoje irgi pakankamai didelė motyvacija.
Intervencinė programa smurtautojam šeimoje pradėta vykdyti JAV, vėliau ji buvo adaptuota ir pritaikyta mokymams Lenkijoje. Šios programos įgyvendinimo metu pozityvia linkme keičiasi smurtautojų elgesys ir komunikaciniai gebėjimai, gerėja santykiai šeimoje.
Probacijos tarnybos pertvarka
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. sujungtos į naują juridinį asmenį – Lietuvos probacijos tarnybą.
Pagrindinis probacijos tarnybos uždavinys – padėti teistiems asmenims integruotis į vietos bendruomenę (pvz., susirasti darbą, užsiimti pozityvia veikla), kontroliuoti jų elgesį, padėti jiems keisti savo elgesį bei nenusikalsti, tokiu būdu prisidedant prie vietos bendruomenės saugumo. Lietuvos probacijos tarnyba planuoja ir vykdo nuteistųjų priežiūrą, kontroliuoja nuteistųjų elgesį ir kaip jie vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, teikia pagalbą sprendžiant apgyvendinimo, užimtumo, priklausomybių ir kitas socialines problemas, vykdo elgesio korekcijos programas, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais, kad užtikrintų veiksmingą prižiūrimųjų resocializaciją, užsiima teisės pažeidimų prevencija, taiko atkuriamojo teisingumo priemones (mediaciją).
