24,7 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant mokyklų infrastruktūrą, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.
2017 m. bendrajam ugdymui (sudedant mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšas) skirta 814,4 mln. EUR, t.y. 7 proc. daugiau nei 2016 m. (760,9 mln. EUR). Vienam moksleiviui Lietuvoje 2017 m. vidutiniškai teko 2710 EUR. Tačiau lyginant atskiras savivaldybes ši suma svyruoja iki 1,6 karto – nuo 2177 EUR į iki 3617 EUR. Brangiausiai vieną moksleivį ugdyti atsiėjo Vilniaus r. savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.
Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, tokie skirtumai rodo, kad mokyklų tinklas yra valdomas neefektyviai. „Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lėšos skiriamos vieno moksleivio švietimui skiriasi kone dvigubai. Išeina, kad vieni moksleiviai privilegijuojami, o kiti – skriaudžiami“ – klausia Ž. Šilėnas.
LLRI analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį, kad situacija yra sudėtingesnė nei dažnai pateikiama priešprieša tarp kaimo ir miesto mokyklų „Taip, skirtumai yra ir jie dideli. Bet ne tik tarp didelių ar mažų mokyklų. Dar daugiau: kai kurios kaimiškos savivaldybės mokyklų tinklą valdo ne ką prasčiau nei didmiesčiai. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos sav. vienam mokiniui tenka 11,41 kv. m, panašiai kaip ir Kauno m. 10,96 kv m.“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis. Vidutinės išlaidos mokyklų infrastruktūrai tarp savivaldybių skiriasi du kartus ar net daugiau.
Lietuvoje daug atvejų, kuomet savivaldybėse moksleivių skaičius yra panašus tačiau infrastruktūrai išleidžiamos lėšos smarkiai skiriasi. Anot Ž. Šilėno, „Tai leidžia manyti, kad kai kurios savivaldybės neskuba pritaikyti infrastruktūros prie pasikeitusios situacijos. Tačiau už tokias pustuštes mokyklas sumoka mokesčių mokėtojai,“ – primena Ž. Šilėnas.
LLRI skaičiavimais, jei 7,5 tūkstančio mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių (9 tūkstančius) turinti Kauno rajono savivaldybė, per metus sutaupytų 4,5 mln. eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,2 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 1,1 mln. eurų. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1,1 mln. eurų ir t.t. Taip šalies mastu būtų galima rasti mažiausiai 24 milijonus eurų.
Jei lyginti ne savivaldybių mokyklų tinklus, o individualias mokyklas, tai skirtumai dar ryškesni. Nors daugumoje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose vienam moksleiviui tenkantis plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą. “Net 49 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kvadratinių metrų. Yra mokyklų, kuriose yra daug ploto ir mažai vaikų, ir tai akivaizdu lyginant tiek bendrą mokyklos plotą, tiek klasių plotą,” – sako M. Tininis.
2017 m. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad 2006-2016 m. valstybės lėšų mokymui panaudota 53 proc. daugiau (nuo 377 iki 577 mln. Eur), tačiau mokinių pasiekimai negerėjo. LLRI analizė rodo, jog 2017 m., kaip ir 2015 m., nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp švietimo finansavimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumo.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau valdant mokyklų tinklą. Jei dalis mokyklų ir toliau bus pustuštės, nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – pastebi Ž. Šilėnas.
