Žiemą Tauragės krašto gamta ilsisi, tačiau brakonieriams atostogų nėra. Poilsiauti laiko neturi ir juos medžiojantys aplinkos apsaugos pareigūnai, su taisyklių pažeidėjais kovojantys visais sezonais. Nors nepaisančiųjų įstatymų nemažai, visgi pastebimas situacijos gerėjimas. Žmonių sąmoningumas ir meilė gamtai auga, o šiurkščių pažeidimų skaičius pastaraisiais metais mažėja.
Brakonierių gaudynės: slaptos kameros, nežymėti automobiliai ir sraigtasparnis
Senos medžioklės tradicijos ir puikios sąlygos žvejybai – tai, kuo tauragiškiai gali didžiuotis. Tačiau gyvosios gamtos apsaugos specialistai laiko džiaugtis savo krašto privalumais nelabai turi. Žiemą darbo netrūksta, kaip ir žvejybos bei medžioklės taisyklių pažeidimų.
„Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nusižengimų – saugaus elgesio reikalavimų nepaisymas medžiojant. Šią žiemą jau surašėme 27 administracinių nusižengimų protokolus. Kalbant apie žvejybą, nustatyti 63 taisyklių pažeidimai, 7 iš jų priskiriami prie šiurkščių. Taip pat žvejojama neleistinose vietose draudžiamais įrankiais. Tačiau šią žiemą galėčiau pavadinti gana ramia, pernai ir užpernai buvo daugiau pažeidimų: dėl padarytos žalos gamtai, neteisėtai sumedžiotų stirninų bei kitų žvėrių. Pastebime, kad bendra situacija gerėja, ir tuo džiaugiamės“, – sako Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Petras Survilas.
Viena šios tendencijos priežasčių – bendras apskrities pareigūnų darbas, sutelkęs gyvosios gamtos apsaugos pajėgas, neetatinius jų pagalbininkus, policiją bei Bardinų ir Plaškių užkardų pasieniečius. Kartu bendradarbiaudami, jie taiko įvairias priemones, kad taisyklių pažeidimų būtų vis mažiau.
„Tauragės užtvanka – ypač mėgstama lašišinių žuvų brakonierių vieta. Dabar čia miesto valdžia įrengė stebėjimo kameras, kurias prižiūri miesto policijos komisariato darbuotojai. Nors pažeidėjai atsakomybės bando išvengti, slėpdami veidus po kaukėmis, vis tiek juos išaiškiname. Taip pat naudojame slaptąsias kameras, į reidus vykstame nežymėtais automobiliais, apsirengę civilių drabužiais. Pagaliau kartu su pasieniečiais imamės ir prevencinių priemonių, žvejybos vietas tikriname nedideliu jų sraigtasparniu. Tai irgi atgraso žvejus nuo pažeidimų“, – teigia P. Survilas.
Pažeidėjus medžioja gyvūnų manekenais
Kita išskirtinė kovos su brakonieriais priemonė – gyvosios gamtos pareigūnų pagaminti stirnino ir šerno manekenai. Tai – iš faneros išpjauti gyvūnų formos maketai, aptraukti kailiu, ir pučiant vėjui siūbuojantys į šonus. Anot P. Survilo, dienos šviesoje manekeną galbūt galima atskirti nuo tikro šerno ar stirnino, tačiau šiek tiek užmaskavus jis atrodo kaip tikras.
„Prieš porą metų Šilalės rajone vykdėme akciją, kai paslėpėme šį brakonierių masalą, įrengėme stebėjimo kameras ir laukėme. Užtrukome savaitę, kol manekenai sudomino du pažeidėjus. Brakonieriai priėjo ir ruošėsi šūviui. Jie neturėjo leidimų nei medžioklei, nei ginklui, todėl buvo sulaikyti, o vėliau – nubausti teismo“, – apie išskirtinės prevencinės priemonės taikymą kalba pareigūnas.
Minėtieji pažeidimai priskiriami prie šiurkščių. Kai medžioklės ar žvejybos taisyklių nepaisymas yra negrubus, taikomos švelnesnės poveikio priemonės. Jei pažeidėjas per metus dar nėra baustas, pirmąkart nusižengęs gauna įspėjimą. Tačiau antrasis kartas medžiotojui baigiasi bauda nuo 90 iki 300 eurų.
Anksčiau į pareigūnus buvo šaudoma, dabar – jų klausomasi
Bet, anot P. Survilo, ne jungtinės gamtą saugančios pareigūnų pajėgos ar išskirtinės prevencinės priemonės labiausiai mažina medžioklės ir žvejybos taisyklių pažeidimus. Reikalavimams nusižengiama vis rečiau dėl augančio gyventojų sąmoningumo ir gyvosios gamtos apsaugos specialistų vykdomo švietimo bei viešinimo akcijų.
„Nuolat kalbamės su medžiotojų būrelių vadovais apie taisykles, aiškiname teisės aktus, supažindiname su jų pažeidimų pasekmėmis. Būna, kad patys žmonės skambina ir klausia, kaip turėtų elgtis – visada išklausome ir patariame. Važiuojame į mokyklas, bendraujame su jaunimu. Apie mus rašo žurnalistai. Kraštas nedidelis, žmonės vieni kitus pažįsta, bendruomenė artima, todėl palaikome su ja ryšius ir stengiamės pasakoti apie svarbą saugoti bei tausoti gamtą“, – vardija pašnekovas.
Tačiau nors sąmoningumas auga, vis dar pasitaiko atvejų, kai pastangos informuoti visuomenę pasiekia ne visus. Pasak pareigūno, tenka sulaikyti brakonieriaujančius pasiturinčius ūkininkus, kuriems nei žemių, nei maisto netrūksta. P. Survilo teigimu, tokie pažeidėjai, matyt, ieško ekstremalių pojūčių arba tai daro iš gero gyvenimo.
„Dirbu jau daugiau nei 30 metų ir pats brakonieriavimo pikas buvo devyniasdešimtaisiais, po Nepriklausomybės atkūrimo. Kartą teko susidurti su nusikaltėliais, slėptis nuo kulkų, o kolega buvo peršautas. Dabar viskas kitaip. Baudos išaugo, konfiskuojama brakonieriavimo įranga, transporto priemonės. Tačiau ir meilė gamtai didėja. Imama suvokti, kad jos negalima pamiršti, reikia elgtis atsakingai, laikytis įstatymų ir gerbti ne tik mus supančią aplinką, bet ir vieniems kitus“, – pastebi P. Survilas.
Užs. Nr. 16
