Trečiadienį rajono taryba rinkosi į svarbiausią metų posėdį. Svarstytas ne tik 2019-ųjų biudžetas, su kuriuo teks dirbti jau kitos kadencijos tarybai, bet ir atsiskaityta už praėjusių metų rezultatus. Be kita ko, valdantiesiems buvo užduodami klausimai ir apie pažadų, duotų rinkėjams prieš ketverius metus, įvykdymą. Nenuostabu, kad posėdžių salėje atmosfera įkaito. Vos keturis klausimus iš 50-ties politikai svarstė bemaž penkias valandas.
Biudžetą priėmė 12 už
Svarbiausius klausimus – savivaldybės strateginį planą 2019–2021 m., 2019 m. biudžetą bei rajono mero Sigito Mičiulio ir savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio 2018 m. veiklos ataskaitas nuspręsta atkelti į svarstomų klausimų sąrašo priekį. Tiesa, biudžeto opozicinė frakcija siūlė išvis nesvarstyti, šį klausimą atidėti, kol esą bus gauti pinigai už Butų ūkį. Taryba šiam siūlymui nepritarė.
Biudžetą pristatė savivaldybės finansų skyriaus vedėja Irma Jurkšienė. Beje, už kruopštų darbą ir kantrybę atsakant į tarybos narių klausimus administracijai siūlyta vedėją paskatinti.
– Teikiamas biudžetas subalansuotas, tai yra pajamos ir išlaidos yra tokios pat. Yra 43 mln. 887 tūkst. eurų. Didžiausią pajamų dalį mūsų biudžeto sudaro gyventojų pajamų mokestis, tai yra 19 mln. 374 tūkst. eurų. Tai sudaro 44 procentus nuo visų planuojamų biudžeto pajamų. Dotacijos, tai yra lėšos, gaunamos iš valstybės biudžeto, kurias sudaro valstybės deleguotos funkcijos, mokymo lėšos, tikslinis dotacijos, jos pajamų dalyje sudaro 17 mln. 462 tūkst., tai yra 29 proc. mūsų biudžeto pajamų. ES numatomos gauti lėšos – 4 mln. 321 tūkst. eurų ir sudaro 10 proc. pajamų. Lyginant pajamas su 2017 m. biudžetu be ES projektų, mūsų pajamos didėtų 1 mln. 600 tūkst. eurų. Kalbant apie išlaidų dalį, savivaldybės didžiausią išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis su socialiniu draudimu. 2019 m. biudžete šioms išlaidoms yra numatyta 20 mln. 746 tūkst. eurų arba 47 proc. biudžeto. Lyginant su 2018 m. darbo užmokestis išaugo 2 mln. 200 tūkst. eurų. Jis didėja dėl priimtų teisės aktų – minimalios algos, bazinio dydžio didėjimo, kultūros darbuotojų, pedagogų darbo užmokesčio didėjimo. Didžiausia dalis yra skiriama, kaip ir kiekvienais metais, švietimui – 36,4 proc., socialinei paramai – 15,3 proc., – biudžeto sandarą pristatė I. Jurkšienė.
Po pristatymo prasidėjo daugiau nei valandą trukusios diskusijos – Rita Grigalienė siūlė didinti lėšas vaikų dienos centrų asmeninio asistento ir atokvėpio paslaugai, Vidas Bičkus – Skaudvilės miesto šventei, Pranas Petrošius sakė, kad baseino statybos buvo klaida. Kad biudžetas būtų subalansuotas, didinant išlaidas kuriai nors eilutei, kažkur išlaidas reikia mažinti. Apie tai informuoti tarybos nariai siūlė „nukirpti“ lėšas skirtas renginiams ir teisinėms paslaugoms. Viešiesiems renginiams skirtos lėšos posėdžio metu buvo linksniuojamos dar ne kartą. Šiemet miesto renginiams numatyta skirti 210 tūkst. eurų, kadangi bus minimos Žemaitijos vardo 800-osios metinės, išlaidas šventėms planuojama padidinti 60 tūkst. eurų (pernai išleista 164 tūkst.).
Tarybos narė, psichologė Eglė Ramanauskaitė teigė, jog šventės kuria bendruomenę ir ragino nekiršinti visuomenės.
– Šventės miesto žmonėms leidžia bendruomeniškėti, kultūringėti ir draugiškėti. Raginčiau pažvelgti į šventės tikslą plačiau ir giliau. Manyčiau, kad trukdo tuos tikslus pasiekti žmonių kiršinimas. O išlaidos renginiams nusako kokybę. Kuo didesnė kokybė, tuo labiau vienijančios šventės, nebent kažkas eskaluoja tokią poziciją, kad šventės kažkuo yra blogos mūsų Tauragės bendruomenei, – sakė Tarybos narė.
Jai antrino Tarybos narys Tomas Arvasevičius, sakydamas, kad biudžete numatytos lėšos šventėms vaikų dienos proga, šeimos dienoms, Rugsėjo pirmosios proga mažina socialinę atskirtį, mat pernai visos pramogos pirmą kartą visiems vaikams, įskaitant ir iš socialiai jautrių šeimų, buvo nemokamos. Taip pat T. Arvasevičius priminė, kad šioje kadencijoje opozicija nė karto nebalsavo už biudžetą, nesvarbu, kiek jų prašymų buvo tenkinama ar netenkinama. Šis biudžetas po daugiau nei valandos diskusijos taip pat buvo priimtas vien valdančiųjų balsais, 5 opozicijos nariai balsavo prieš, 6 nebalsavo.
Mero ataskaitą patvirtino vienbalsiai
Dar didesnė įtampa kilo rajono vadovams pristatant savo veiklos ataskaitas. Konstatuota, jog 2018-ųjų ataskaitos iliustruoja ne tik praėjusių metų, bet ir visos kadencijos darbą. Neapsieita ir be replikų apie administracijos direktoriaus charakterį bei esą melagingai pateiktus duomenis. Visgi, paaiškėjo, jog administracijos direktoriaus pateikta informacija buvo tiksli.
– Direktoriau, noriu paklausti, kodėl pateikta melaginga ir klaidinga ataskaita. Norėčiau, kad grįžtumėte prie diagramos, kur yra lyginamoji kreivė nuo 2014-ųjų apie paskolas. Jūs parodote, kad 2014 m. Tauragės savivaldybė turėjo 5 mln. 663 tūkst. 352 eurus kreditorinį įsiskolinimą, kredito buvo pasiėmusi. Kai tuo tarpu, jei manęs atmintis nepaveda, jei pervedi į litus, tai būtų apie 20 milijonų litų. Na niekados tokios skolos Tauragės savivaldybė neturėjo. Ir kada jūs perėmėt, žinote, kad viena iš geriausiai finansiškai paliekamų savivaldybių. Savivaldybė niekados neturėjo dvidešimties milijonų skolos, tą labai gerai žinau, – piktinosi Pranas Petrošius.
Finansų skyriaus vedėja I. Jurkšienė opozicijos lyderiui atsakė, jog į eurus litais buvusios paskolos buvo konvertuotos pagal valiutos kursą, be to, skaičiai yra tikslūs.
M. Petraitis susilaukė ir daugiau strėlių, ypač dėl viešųjų pirkimų viešinimo. Opozicija džiūgavo dėl neseniai „Transparency international“ paskelbto tyrimo rezultatų, kur Tauragės savivaldybė reitinguota 4 nuo galo bei klausė, ar administracija turi ką slėpti. Mat iš daugiau nei 440 mažos vertės viešųjų pirkimų viešai skelbiami tik apie 70.
Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė aiškino, jog visi pirkimai, kurie pagal įstatymą privalomi skelbti, buvo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o savivaldybės tinklalapyje informaciją vėluota paskelbti dėl to, kad pasikeitė du viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai. Būtent informacijos viešinimas savivaldybės tinklalapyje lėmė žemą vietą Tauragės savivaldybei minėtame tyrime. Be to, tai esą nėra privaloma. Privaloma skelbti pirkimus virš 3 tūkst. eurų.
Administracijos direktoriui pristačius ataskaitą, opozicinės frakcijos seniūnas P. Petrošius konstatavo, jog liberalų, konservatorių ir valstiečių koalicija savo kadencijos laikotarpiu įvykdė 70 procentų socialdemokratų programos. Tačiau opozicija neslėpė, jog M. Petraičio ataskaitai nepritaria iš principo, nors, Viktoro Kovšovo teigimu, tai „nieko asmeniško“, bet opozicijai nevalia girti valdančiųjų už nuveiktus darbus. Rajono meras S. Mičiulis tokios aštrios opozicinės frakcijos konfrontacijos nesulaukė. Uždavus keletą klausimų apie rinkiminių pažadų vykdymą, jo ataskaita patvirtinta vienbalsiai.
