2019 Birželio 20 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Dviejų greičių regionas

  • Įkelta: 2019-03-14
Gytis KAPSEVIČIUS

Viena mažiausių pagal plotą ir mažiausia pagal gyventojų skaičių Tauragės apskritis į nacionalinės žiniasklaidos akiratį vis dar dažniau patenka dėl politinių intrigų ar kriminalų nei dėl pozityvių naujienų. Kitais kartais ji prisimenama lyginant apskričių bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, bet ir čia pasidžiaugti nelabai yra kuo – jos rodiklis pats mažiausias. Tačiau esama ir pragiedrulių. Pastaraisiais metais apskrities centras – Tauragė – pradėjo sulaukti dar nelabai gausių, bet užtikrintų pagyrų iš svarbių šalies institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.

Vilniaus politikos analizės instituto sudarytame Savivaldybių gerovės indekse Tauragės rajono savivaldybė užima palyginti aukštą 20 vietą. Dar geresnėje vietoje ji atsidūrė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) savivaldybių indekse. Iš 54 mažųjų savivaldybių Tauragės rajonas dalijasi 9–11 vietas.

Daug pagyrų už pažangą Tauragė sulaukia dėl požiūrio į ekonomiką. Jis buvo įvertintas ir šalies mastu – 2017 m. agentūra „Versli Lietuva“ Tauragės savivaldybę paskelbė viena iš keturių versliausių savivaldybių.

Net ir minėtas BVP gyventojui rodiklis gali kiek nudžiuginti tauragiškius – Tauragės apskrities pridėtinė vertė, tenkanti vienam gyventojui, nuo 2004 m. augo reikšmingai sparčiau nei Lietuvos vidurkis. „Tai sudaro sąlygas Tauragės apskrities gyventojų gyvenimo lygio atsilikimui nuo Lietuvos vidurkio mažėti. 2004–2016 m. darbo našumas Tauragės apskrityje augo sparčiausiai Lietuvoje. Nemažą vaidmenį tokiai našumo raidai darė Tauragės apskrities ekonomikos transformacija – mažėjo žemės ūkio svarba, augo pramonės ir paslaugų sektoriai“, – pabrėžė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.

Vienas didžiausių rajono išskirtinumų – efektyvus valdymas. Čia 2017 m. biudžeto skola buvo mažesnė nei vidutinė (22,3 proc., palyginti su 32 proc. šalies vidurkiu), o savivaldybės administracijai išlaikyti buvo skirta palyginti nedidelė dalis nuo patvirtinto biudžeto – 6,4 proc. (šalies vidurkis – 8,1 proc.). „Nauji savivaldybės vadovai atėjo iš verslo, todėl į savivaldą atnešė kitokį požiūrį. Sprendimai buvo priimami pritaikant verslo vadybos patirtį. Atsirado naujas požiūris į investicijų pritraukimą, smulkiojo verslo skatinimas“, – taip pokyčius Tauragės savivaldybėje aiškina mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Apskritis yra viena iš penkių, neturinčių laisvosios ekonominės zonos (LEZ), tad sunkiau pritraukti didelių užsienio investuotojų. Tačiau Tauragėje įkurtas privatus industrinis parkas (TIP) stengiasi atlikti šią funkciją ir jau turi daugiau investuotojų nei kai kurios šalies LEZ. Jame esančios įmonės sukūrė apie tūkstantį darbo vietų ir sumoka apie milijoną eurų mokesčių į savivaldybės biudžetą.

TIP verslo plėtros direktorius Darius Stankus pabrėžė, kad investuotojų atėjimą lemia požiūris: „Svarbu greitas sprendimų priėmimas, dėmesys investuotojui. Visa tai apima įvairaus lygio investicijas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui egzistuoja kompensavimo tvarka, parama tiek įmonei steigti, tiek plėtoti. Kai kurioms veikloms, kurios nėra labai populiarios, sumažinta verslo liudijimų kaina.“

Pramonės gamintojams privilioti tvarkyta ir kita infrastruktūra: lietaus nuotekų sistemos, investuota į šaligatvių paruošimą, gatves, aikšteles. Savivaldybei padedant, į Tauragę 2016 m. pabaigoje buvo atvesta dujų atšaka. Taip ji tapo 42-ąja dujotifikuota Lietuvos savivaldybe. Naudos turi ne tik pramonė – prie tinklo gali prisijungti ir gyventojai.

Be abejonės, prie miesto atnaujinimo prisidėjo ir ES fondai. Savivaldybės skaičiavimais, 2007–2020 m. Tauragės rajonas iš ES bus gavęs iš viso apie 85 mln. eurų.

Stambūs maitina smulkius

Tauragė sovietmečiu buvo pramonės miestas. Čia veikė statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas, grūdų produktų, vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos kombinatai, skaičiavimo mašinų elementų gamykla. Nors šiandien pramonės paveikslas pasikeitęs, patirtis niekur nedingo ir gamyba vis dar išlieka prioritetine sritimi. Didesnės pramonės produkcija dažniausiai orientuota į eksportą Vakarų kryptimi.

Devynios Tauragės apskrities įmonės patenka tarp 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių. Pačiame Tauragės rajone jų veikia šešios. Tai vėjo jėgainių korpusus gaminantis „Tauraplastas“ (19 mln. eurų apyvarta 2017 m.), pramoninių žvejybos tinklų įmonė „Egersund Net“ (14,7 mln. eurų), grindlenčių gamintoja „F. B. Production“ (13,4 mln. eurų), „Vilkyškių pieninei“ priklausanti pieno perdirbimo įmonė „Modest“ (13 mln. eurų) ir cheminių apsaugos priemonių gamyba užsiimantis „Ansell Protective Solutions“ (9,153 mln. eurų). Sąrašą užbaigia žemės ūkio kooperatyvas „Dobilo lapas“, 2017 m. gavęs 7,8 mln. eurų pajamų.

Nors ir pasižymi mažesne apyvarta, vienos didžiausių darbdavių yra kepyklą valdanti įmonė „Molupis ir KO“, automobilių prekyba užsiimanti GBY ir baldų gamintoja „Kristensen& Kristensen“.

Lietuvos banko duomenimis, iš 1103 Tauragės rajone veikiančių įmonių 63 proc. turi iki keturių darbuotojų. Dar 17,5 proc. dirba nuo 5 iki 9 žmonių.

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Giedrė Stulginskienė sakė, kad regiono plėtrai svarbus tiek stambusis, tiek smulkusis verslas: „Tauragėje yra gilios šeimos ir smulkiojo verslo tradicijos. Nors tiesioginės užsienio investicijos ir nedidėja, kaip norėtųsi, aktyviai investuoja vietos smulkusis, paslaugų verslas. Aišku, jis kuriasi ten, kur yra pramonės investicijos.“

Savivaldybių verslai neturėtų augti chaotiškai, todėl visi šalies rajonai pastaraisiais metais stengiasi atsirinkti savo specializaciją. Be tradicinių savo stiprybių, Tauragė norėtų plėtoti išmaniąją gamybą ir pritraukti greentech – žaliąsias technologijas gaminančią arba šią sritį aptarnaujančią pramonę.

Šia veikla jau užsiima vėjo jėgainių detalių gamintojas „Tauraplastas“, be to, čia įsikūręs ir startuolis iš Italijos, siekiantis gaminti buitines vėjo jėgaines. Viliamasi, kad ateityje tai gali tapti pagrindu klasteriui įkurti.

Strategija nėra atsitiktinė. Rajonas yra paskelbęs tikslą tapti žaliausia šalies savivaldybe. Apskrityje veikia ir didžiausias vėjo jėgainių parkas Baltijos šalyse, o Tauragės rajone vėjo jėgainių galia jau siekia 52,54 MW. Pasak savivaldybės atstovų, 98 proc. šilumos energijos Tauragėje pagaminama iš biomasės. Į šį paveikslą įsipaišys ir nauji elektriniai autobusai – savivaldybė neseniai gavo 680 tūkst. eurų ES paramą trims tokioms transporto priemonėms įsigyti.

ES pinigai ir fontanai

2018 m. paskelbtas savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas, sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4,5 tūkst. respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių. Jame pabrėžiama, kad, gyventojų nuomone, ES investicijoms atviriausia būtent Tauragės rajono savivaldybė.

Apklausos duomenimis, 55 proc. tauragiškių gana gerai informuoti apie ES investicijų projektus, 66 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, 72 proc. mato šių investicijų naudą gyvenimo kokybei.

ES iš tiesų padėjo Tauragei pakilti. Skaičiuojama, kad 2007–2013 m. finansavimo etapu Tauragės rajonas gavo apie 50 mln. eurų, o 2014–2020 m. turėtų gauti dar apie 35 mln. eurų.

Tiek iš šių, tiek iš savivaldybės lėšų mieste įgyvendinti viešieji projektai. Nors po krizės po kadenciją valdė dvi skirtingos valdžios, 40 tūkst. gyventojų turintis rajonas buvo nuosekliai atnaujinamas. Per pastarąjį dešimtmetį remontuotos pagrindinės gatvės, miesto centre esanti Tauragės pilis ir joje įsikūręs muziejus, stadionas, daug kitų viešųjų pastatų. Verslo iniciatyva atsirado ir naujų pramogų, tokių kaip kartodromas ar vandenlenčių parkas.

Didžiausios artimiausios ateities naujienos – kino teatras ir daugiafunkcė sporto arena. Tiesa, dėl jos finansavimo kyla klausimų, nes laikas prašyti ES paramos sporto infrastruktūrai jau praėjo. „Dabar projektuojame ir tikimės palaikymo. Manome, kad areną galima įrengti už 5–6 mln. eurų. Savivaldybė planuoja prisidėti milijonu, o paskui ketiname bandyti ieškoti valstybės pagalbos, nes patiems toks projektas būtų per didelis“, – sakė D. Kaminskas.

Lietuvos regionuose jau tampa tarsi įprasta pasistatyti po baseiną, todėl ir Tauragėje kyla 2,1 mln. eurų kainavęs objektas. Jis turėtų duris atverti kovo mėnesį.

Tiesa, ne visi nauji Tauragės pirkiniai itin praktiški – skelbiama, kad miestas rengiasi įsigyti 175 tūkst. eurų kainuosiantį išmanųjį šviečiantį ir grojantį fontaną.

Kur jūs, tauragiškiai?

Tauragė yra toliau nuo pagrindinių magistralių ir jos geografinė vieta investicijoms gali atrodyti gana nepalanki. Pranašumas, kad ji yra šalia Rusijos sienos, jau išnykęs dėl politinių priežasčių, nors juo buvo aktyviai naudojamasi anksčiau. Artimiausi oro uostai – daugiau nei už 100 kilometrų.

Vis dėlto negalima sakyti, kad į rajoną vilioti investuotojų nesiseka. D. Stankus atskleidžia, kad esami ir nauji TIP investuotojai domisi plėtros galimybėmis. Vietos žiniasklaidai šių metų pavasarį jis prasitarė, jog dar keturios bendrovės planuoja įsikurti rajone ir joms gali reikėti 500–600 naujų darbuotojų.

Nors tai ir gera žinia gyventojams, darbo jėgos problema išlieka aktuali. Tauragėje potencialių darbuotojų dar tikrai yra. Pernai gruodį nedarbas siekė 9,8 proc., be to, galima naudotis ir aplinkinių Jurbarko, Pagėgių, Šilalės rajonų darbo jėga. Atstumai nuo Tauragės iki šių rajonų centrų yra apie 30–40 kilometrų.

Tačiau demografinė situacija išlieka niūroka – gyventojų mažėja ir jie sensta. Vis dar nepavyksta suvaldyti emigracijos. Per penkerius metus Tauragės rajono tarptautinė migracija išliko neigiama, nors per 2018 m. sumažėjo perpus. Gausiau nei į užsienį tauragiškiai migruoja į kitas Lietuvos vietas. 2017 m. dėl to rajonas neteko 800 gyventojų.

Tauragės atstovai tikisi dalį jų susigrąžinti. Vykdomos įvairios iniciatyvos, mezgami ryšiai su užsienyje ir didmiesčiuose gyvenančiais buvusiais tauragiškiais. Kartais nusišypso sėkmė. „Iš tūkstančio darbuotojų, kurie dabar dirba industriniame parke, 150 yra grįžę iš emigracijos. Jaučiame signalus, kad dalis žmonių iš Skandinavijos ir Anglijos vis labiau tuo domisi. Sakyčiau, kad grįžtančių tauragiškių yra daugiau, nei dirbti atvykstančių užsieniečių“, – sakė D. Stankus.

G. Stulginskienė pabrėžė, kad tiek plėtros, tiek priklausomybės nuo darbo jėgos mažinimo strategijų yra įvairių. „Darbuotojų trūkumas jaučiamas, bet kas moka orų atlyginimą, tas randa. Didesnis trūkumas specializuotų darbuotojų, bet tai gal daugiau visos Lietuvos problema. Tačiau plėtra nevyksta vien matuojant darbuotojų skaičiumi – pavyzdžiui, TIP vienas cechas jau investavo į robotizacijos sprendimus“, – teigė ji.

Vis dėlto atrodo, kad regiono verslininkai kiek mažiau optimistiški. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 m. gruodį atliktoje apklausoje daugiau nei pusė dalyvavusių Tauragės apskrities verslininkų emigraciją įvardijo kaip didžiausią grėsmę. Apskrities verslininkai dažniau nei kitų apskričių įmonių vadovai pabrėžė ir darbuotojų trūkumo problemą (67 proc. respondentų).

Žiūrėti plačiau

Optimistinių gaidų Tauragės rajone girdima kur kas daugiau nei apskrityje, tačiau, norint gyventi geriau, reikės labiau pasitempti visoms jos savivaldybėms.

Apskričiai šiandien tenka mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Lietuvoje – 302 eurai gyventojui. Jų pasiskirstymas nėra proporcingas. 96 proc. TUI sutelkta būtent Tauragėje, ir jos siekia 711 eurų gyventojui. Pagėgių gyventojui tenka 8 eurai, o Šilalės savivaldybės – vos 2 eurai TUI.

Tačiau ir pati Tauragės savivaldybė gerai atrodo tik savo kieme. „Tauragės TUI augimas nėra didelis, bet vis dėlto tai yra augimas, nes ne visos savivaldybės sugeba auginti investicijas. Investicijų yra, tik, palyginti su Lietuvos vidurkiu ir mažųjų savivaldybių vidurkiu, mažiau nei vidutiniškai“, – teigė LLRI analitikas, Savivaldybių indekso sudarytojas Martynas Tininis.

Pašnekovas pabrėžė, kad nereikėtų dairytis į aplinkines savivaldybes. Palyginti su labiau nuo didmiesčių nutolusiomis savivaldybėmis, Tauragės atvejis neatrodo toks išskirtinis. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone vienam gyventojui tenka 2724 eurai TUI, o Utenoje – beveik 3900 eurų.

Kitas ekspertų pasiūlymas Tauragės apskričiai – atsiplėšti nuo žagrės. „Tauragės apskritis tebėra viena labiausiai nuo žemės ūkio sektoriaus priklausančių apskričių. Šiame sektoriuje sukuriama 11 proc. apskrities pridėtinės vertės, o jame dirbantys asmenys sudaro vos ne trečdalį visų užimtųjų. Tai nepalanku, nes žemės ūkio sektoriaus darbo našumas yra apie tris kartus mažesnis nei pramonės, statybos ar paslaugų sektoriaus“, – pabrėžė D. Imbrasas.

Atviresnis kitų savivaldybių požiūris į verslą galėtų apskričiai padėti bent kiek pakilti, nes biurokratiniai užkardai išsiskiria net ir Lietuvos kontekste. Štai banko „Citadele“ skelbiamame verslo kliūčių žemėlapyje 2017 m. prasčiausiai įvertintos buvo likusios trys apskrities savivaldybės. Visų jų verslo laisvės indeksas nesiekė 70 proc. Tiesa, čia matyti ir prošvaisčių – pernai atnaujintame 2018 m. indekse Jurbarko ir Šilutės savivaldybės sugebėjo padidinti savo įvertinimą ir perlipti šią ribą. Vis dėlto Pagėgiai lieka daugiausia kliūčių verslui turinčia savivaldybe šalyje.

Mero patarėjas D. Kaminskas teigė, kad kiti regiono merai mato šias problemas. Deramasi dėl planų, kurie galėtų padėti glaudžiau bendradarbiauti: „Galvojame apie antro lygio savivaldą, kai keturios savivaldybės turėtų vieną integruotą autobusų parką. Reikėtų bendradarbiauti ir kitose srityse, pavyzdžiui, savęs pristatymo – pristatinėti ne tik savivaldybę, bet ir visą apskritį, regioną. Juk konkuruojame ne tik su Kaunu ar Klaipėda, bet ir globaliai, su visu pasauliu.“

* Kiek savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ryšiais.

Šaltiniai: STT, BETA, Statistikos departamentas

Po dviejų nesėkmingų bandymų trečiuoju konkursu Tauragės rajono savivaldybei pavyko rasti tinkamus elektrobusų tiekėjus. Skelbiama, kad jau kovo 18 dieną šalys pasirašys sutartį su dviem kompanijomis, kurios įsipareigos transporto priemones pagaminti ne ilgiau nei per 13 mėnesių. Jei šis planas išsipildys – Tauragė taps pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame keleivius vežios elektra varomi autobusai. 

Apie 10 valandą Dariaus ir Girėno ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje į eismo įvykį pateko trys automobiliai. Kas kaltas dėl apgadintų transporto priemonių, aiškinasi policija.