2019 Kovo 27 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Koalicines svarstykles nusvers išrinktas meras

  • Įkelta: 2019-03-12

Labiausiai tikėtini koalicijos sudarymo scenarijai

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Rengiantis antrajam rinkimų turui partijų stovyklose aktyviai vyksta sėkmės ir nesėkmės scenarijų modeliavimas. Dabartinę koaliciją sudarančios partijos – liberalai, konservatoriai ir „valstiečiai“, jeigu meru taptų Dovydas Kaminskas, neslepia sukirsiantys rankomis dėl koalicinės sutarties. Tuomet dešinieji vėl turėtų Taryboje vieno balso persvarą – 13 prieš 12 ir paliktų socialdemokratus dirbti opozicijoje. Tuo tarpu 4 mandatus iškovoję „nepartiniai“ muštis į krūtinę neskuba – palaikymo neišreiškė nė vienam iš kandidatų ir leidžia suprasti, jog stos į tą pusę, kur vėjas papūs, kitaip sakant, galimai šliesis prie tų, kieno bus meras, o kartu ir valdžia. Tuo tarpu viešumoje jų lyderis Vidas Bičkus kerta blynus būtent su vienu iš kandidatų. Pamėginkite atspėti, su kuriuo?

Praėjusį savaitgalį vyko savivaldybių tarybų rinkimai ir tiesioginių merų rinkimų pirmasis turas. Tauragėje pirmojo turo neužteko, kovo 17-ąją dėl mero regalijų vėl varžysis du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų: socialdemokratas Darius Petrošius (33,09 proc.) ir liberalas Dovydas Kaminskas (27,28 proc.). Daugiausia tarybos narių mandatų (8) gavo socialdemokratai, antri (6) – liberalai, treti komitetas „Nepartinė Tauragė“ (4), konservatoriai ir valstiečiai, šioje kadencijoje turėję po 2 mandatus, iškovojo po 3. Į tarybą išrinkti socialdemokratai (eilės tvarka pagal pirmumo balsų skaičių): Darius Petrošius, Pranas Petrošius, Rita Grigalienė, Matas Petraitis, Efrema Bitinienė, Viktoras Kovšovas, Vaclovas Karbauskis, Stasys Lapė. Rinkėjų pasitikėjimo sulaukė liberalai: Sigitas Mičiulis, Modestas Petraitis, Dovydas Kaminskas, Darius Stankus, Rima Bandzinaitė-Latožienė ir Eglė Ramanauskaitė. Iš „Nepartinės Tauragės“ mandatai Taryboje atiteks: Vidui Bičkui, Robertui Piečiai, Eugenijui Margiui ir Sigitui Kancevyčiui. Po tris mandatus iškovojo konservatoriai: Giedrė Stulginskienė, Tomas Alijošius ir Raimondas Matemaitis ir „valstiečiai“ Virginija Eičienė, Kęstutis Balašaitis ir Jolanta Skrodenienė. Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ liko už borto – mandatų negavo.

Partijos ruošiasi 2 rinkimų turui, D. Kaminskui palaikymą oficialiai išreiškė konservatoriai ir „valstiečiai“. Šių partijų lyderiai rems liberalų kandidatą antrajame mero rinkimų ture ragindami savo rinkėjus balsuoti už jį ir neslepia, kad sėkmės atveju jungsis į koaliciją. Tuo tarpu socialdemokratai ir „nepartiniai“ partnerystės deklaruoti neskuba – esą neturi laiko deryboms, kol mūšis dėl mero regalijų nelaimėtas. Oficialiai palaikymo socialdemokratų kandidatui D. Petrošiui 14,78 procentų rinkėjų balsų mero rinkimuose surinkęs Vidas Bičkus neišreiškė. Jis išsigynė agituojantis savo rinkėjus – Skaudvilės bendruomenės narius balsuoti už socialdemokratų kandidatą, nors tokių kalbų žurnalistams teko girdėti. Paklaustas apie tai teigė, kad ši informacija esanti klaidinga, jokių susirinkimų teigė neorganizavęs ir neagitavęs.

– Niekur nesižvalgom, esam patenkinti savo rezultatais ir laukiam mero rinkimų, o kai bus meras išrinktas, manau viskas susisuks. Nes dabar čia kažką planuoti... Labai geras yra pavyzdys išankstinių susitarimų prieš 4 metus. Kai tuometiniai koalicijos partneriai „Tvarka ir teisingumas“ socialdemokratai ir valstiečių sąjunga (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, – red. pat) parašais net užtvirtino, kad bet kokiu atveju jie kartu eina, o po mero rinkimų viskas pasikeitė kardinaliai, – sakė V. Bičkus.

Tiesiai paklaustas, ar remia D. Petrošių, sakė, jog kol kas ne. Tą patį tvirtino ir socdemų pirmininkas Pranas Petrošius. Esą su niekuo nesiderėjo, visas jėgas dabar skiria sūnaus rinkimų kampanijai. Tiesa, šią savaitę vienas iš „Nepartinės Tauragės“ lyderių Robertas Piečia buvo užfiksuotas lipantis į P. Petrošiaus automobilį, o D. Petrošius savo „Facebook“ paskyroje paviešino akimirką iš Užgavėnių šventės, kur skanauja blynus su V. Bičkumi. Ar toks nuoširdus politikų bendravimas – tik sutapimai, parodys laikas ir antrojo merų rinkimų turo, vyksiančio kovo 17 dieną, rezultatai. Tuo tarpu „Tauragės žinios“ sumodeliavo labiausiai tikėtinus koalicinių svarstyklių scenarijus, kurių montažas – 1 p.

R. Piečia P. Petrošiaus automobilyje

Sigitas Mičiulis: žodžio laikausi

Kaip vertina rinkimų rezultatus klausėme kadenciją baigiančio Tauragės rajono mero Sigito Mičiulio, kuris šių metų rinkimuose į merus nekandidatavo, tačiau yra išrinktas į rajono tarybą ir gavęs daugiausia rinkėjų pirmumo balsų iš viso liberalų sąrašo.

T. Ž. Praėjo pirmasis merų rinkimų turas. Norime Jūsų paklausti, kaip vertinate savo komandos rezultatus ir tai, kad, na, Jūsų oponentai gavo daugiau balsų?

S. M. Šiaip rinkimus vertinam pozityviai, nes būnant valdžioj sunku daryti pertraukas, reformas, nes jeigu tai yra sisteminė problema, yra didžiulis pasipriešinimas tų žmonių, kurie buvo įpratę prie tos sistemos, nardyt, žvejot. Na, o pakeitus keletą biudžetinių įstaigų vadovų, vietoj to, kad jie suvoktų, jog permainos yra būtinos, sulaukėm didžiulio pasipriešinimo.

T. Ž. Tai taip išeitų, kad rinkėjai kaip ir baudė jus už reformas?

S. M. Ar mes jaučiamės nubausti rinkėjų? Savo klaidas įvertinsime ir padarysime išvadas, tačiau po pirmojo rinkimų turo yra balsų pusiausvyra. Aš labai noriu padėkoti bendražygiams, koalicijos partneriams, be abejo, džiaugiuosi, kad koalicijos partneriai – „valstiečiai“ ir konservatoriai gavo 50 proc. daugiau mandatų, na, o mes, logiškai, mažiau gavom, ir priežastys yra tame, kad kaip minėjau, kritika už reformų, darbų vykdymą, krito ant mūsų ir daugeliu atveju buvo labai neteisinga ir linksniuojami liberalai. Bet šiai dienai su koalicijos partneriais mes turim 12 išrinktų žmonių, kurie pasirengę permainas tęsti toliau ir Tauragę kelti į dar aukštesnį lygį. Dabar per 4 metus yra pasiekta labai daug, Tauragė yra rodoma pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, ir tą daro ne tik Lietuvos politikai, ministrai, bet ir bankų analitikai, verslo asociacijų vadovai.

T. Ž. O kaip vertinate tą galimybę, jeigu tektų vis dėlto opozicijoje dirbti? Kokią matote Tauragės ateitį?

S. M. Tauragės ateitis tada būtų ženkliai liūdnesnė. Nes labai daug žmonių, buvusių valdžioj, įvykus reitingavimui sugrįžo. Jie turėjo visas galimybes daryti gerus darbus dėl Tauragės ateities, investicijų, darbo vietų kūrimo, bet jie to nedarė. Ir kai prieš 4 metus pradėjau dirbti, buvo vienos partijos žmonės. Buvo tokia nuomonė, žmonės buvo labai susikaustę, bijojo. Nes jeigu tu nesi tos partijos narys, tai tu negali dirbt net eiliniu specialistu ar valytoja. Tą esame išgyvendinę, žmonės yra išlaisvėję, iniciatyvūs.

T. Ž. Bet Jūsų oponentai teigia atvirkščiai, kad kaip tik ateina sugrąžinti susikalbėjimą politikoje.

S. M. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes susikalbėjom su tais žmonėmis, kuriems rūpėjo Tauragės ateitis. Tą įrodo tai, kad ketverius metus, nors ir su maža persvara, mes buvo vieninga trijų partijų koalicija. Ir tikrai atlikta daug darbų išskirtinių, tokių, kokių nebuvo iki šiol. Pavyko ir Tauragės savivaldybės įsiskolinimą sumažinti 37 procentais, savivaldybės įmonės pradėjo dirbti pelningai, atėjo daug investicijų, susikūrė daug naujų darbo vietų. Didžiausias proveržis įvyko 2017 m., mokesčių mokėtojai sumokėjo 45 proc. daugiau mokesčių nei 2016 m. 2018 m. planas GPM buvo pakeltas 15 proc., bet jis yra įvykdytas ir viršytas. Tai džiaugiuosi komanda, džiaugiuosi administracijos direktoriumi Modestu Petraičiu, bendradarbiavimu su Seimo nare Aušrine Norkiene. Mažai ministrų, kurie nesilankė Tauragėje. Buvo atvykęs ir premjeras, ir Prezidentė. Dabartinis premjeras ištesėjo su ūkio ministru pažadą, prieš tai duotą premjero Algirdo Butkevičiaus dėl Tauragės dujofikavimo. Dabar Tauragės pramonės įmonės jau turi dujas. Jos reikalingos ne šildymui, bet technologijoms. Džiaugiamės, kad atėjo didžiulės investicijos ir investuotojas toliau planuoja plėtrą.

T. Ž. Visus savo darbus jūs viešinot plačiai ir įvairiais komunikacijos kanalais. Bet visgi atėjo tik nepilnai 50 proc. rinkėjų, ir 33 proc. jų balsavo už opozicinės partijos kandidatą. Tai gal ne to žmonėms reikia? Kas, Jūsų nuomone, lemia politinės kampanijos sėkmę?

S. M. Pirmiausia, rinkimų rezultatai parodė, kad žmonėms visiškai nerūpi politikų reputacija, be kurios jie vakaruose nežengtų nė žingsnio. Vis dėlto būtų garbinga, jei politikai jaustų atsakomybę už savo žodžius. Dalį žmonių apgavo, kad atsinaujina partija. Bet realiai, žiūrint į veidus tų tarybos narių, kuriuos išrinko tai matom, kiek buvusių valdžioj merų ir užėmusių kitas aukštų pozicijų, kurie galėjo daryti didelius darbus, pertvarkas, reformas Tauragei, bet jų nedarė. Žmonėmis dar labai lengva manipuliuoti ir juos suklaidinti. Matomai tas sovietinis mąstymas vis dar tebėra gajus, reikia laiko iš jo išsivaduoti.

T. Ž. Ar nesigailite, kad nekandidatavote antrai kadencijai į merus? Visgi iš visų liberalų šiemet gavote didžiausią rinkėjų palaikymą.

S. M. Ne, tikrai ne. Aš jau 2015 metais eidamas į savivaldos rinkimus deklaravau, kad ateinu vienai kadencijai. Aš žodžio laikausi. Daugelį idėjų pavyko su komanda išpildyti, o keitimasis yra geras dalykas, pozityvus. Esu Rotary klubo narys, prezidentai ten keičiasi kas vienerius metus. Tuos metus atiduoda visą save, bendrai organizacijos plėtrai, idėjoms, atsisakydami savi tiesioginio darbo. O čia 4 metus dirbom tikrai labai daug, dorai, sąžiningai, tikrai nepasisavinome nei vieno euro. Šis darbas reikalauja didžiulių fizinių, psichologinių jėgų. Tad tikrai turi ateiti nauja karta, kuri neturi sąsajų šleifo sus sovietiniu pelėsiu, dirba su naujais darbo įrankiais, moka kalbas, turi jaunatvišką energiją, optimizmą, maksimalizmą. Visada jaunimas darė reformas. Visose valstybėse, visur. Neseniai atšventėm atkurtos valstybės šimtmetį, iš 20 signatarų, 17 buvo grįžę iš užsienio ir altruistinių pastangų dėka sukūrė valstybę tuščioje žemėje, be įstatymų, be kapitalo. Ir Lietuva kyla, auga. Amžiaus vidurkis jų buvo 44 metai. Partizanų laisvės kovos sąjūdžio nepriklausomybės deklaracijos signatarų amžiaus vidurkis buvo 33 metai. Ir aš norėčiau pakviesti ypač jaunus žmones, tuos, kurie galbūt nebalsavo pirmame ture, vis gi, kad ateitų ir balsuotų, prisiimtų atsakomybę už savo ateitį.

T. Ž. O ką pats veiksite dabar, pasibaigus kadencijai? Grįšit į verslą?

S. M. Esu per jaunas nieko neveikti. Turiu pasiūlymų, bet pradžioje pailsėsiu, pabūsiu su šeima, su knyga, vienas su savimi. Planuoju daug skaityti, lengvai pasportuoti. Auga šeši anūkai, tad veiksmo tikrai turėsiu.

Dėkojame už pokalbį.

Šiųmečiai Tauragės rajono savivaldybių tarybų rinkimai iš politinės arenos eliminavo 2 partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus. Ši partija Tauragėje negavo nė vieno mandato. Po paaiškėjusių rezultatų „tvarkiečiai“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl balsų perskaičiavimo, paaiškėjo, jog iki mandato šiai politinei jėgai trūko vos keleto balsų. 

Remdamasi Lietuvoje neseniai atlikto tyrimo duomenimis, gyd. Dalia Vaitkevičiūtė tvirtina, kad devyniems iš dešimties lietuvių trūksta organizmui itin svarbios maistinės medžiagos vitamino D. Skaitydami toliau sužinosite, kodėl tai gali tapti problema.

Rengiantis antrajam rinkimų turui partijų stovyklose aktyviai vyksta sėkmės ir nesėkmės scenarijų modeliavimas. Dabartinę koaliciją sudarančios partijos – liberalai, konservatoriai ir „valstiečiai“, jeigu meru taptų Dovydas Kaminskas, neslepia sukirsiantys rankomis dėl koalicinės sutarties. Tuomet dešinieji vėl turėtų Taryboje vieno balso persvarą – 13 prieš 12 ir paliktų socialdemokratus dirbti opozicijoje. Tuo tarpu 4 mandatus iškovoję „nepartiniai“ muštis į krūtinę neskuba – palaikymo neišreiškė nė vienam iš kandidatų ir leidžia suprasti, jog stos į tą pusę, kur vėjas papūs, kitaip sakant, galimai šliesis prie tų, kieno bus meras, o kartu ir valdžia. Tuo tarpu viešumoje jų lyderis Vidas Bičkus kerta blynus būtent su vienu iš kandidatų. Pamėginkite atspėti, su kuriuo?