Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ albumo nuotraukos
Lankytojams duris prieš porą mėnesių atvėrusios Pilies menės – tai ne tik istorija alsuojančios sienos ir baldai. Muziejininkų dėka į Tauragės paveikslą šios erdvės įsiliejo su labai rimta pretenzija tapti traukos centru miestelėnams, miesto svečiams ir inicijuoti kūrybinius procesus ir kultūrinius virsmus. Pilies menėse startuoja kultūrinis projektas „Kultūros muitinė“, kuriam finansavimą skyrė Kultūros taryba, vyksiantis net septynis mėnesius. Projekto renginių idėjinė amplitudė siekia nuo kulinarinio paveldo tyrinėjimų iki perkusijos meistrų improvizacijų, teatralizuotų, žiūrovus įtraukiančių istorinių performansų, pateisinsiančių „Kultūros muitinės“ vardą.
Menės atgijo
Muziejaus Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialistė Agnė Vitartaitė žurnalistei sakė, jog yra žinoma daug pavyzdžių, kai kultūros paveldo objektų prikėlimas iš užmaršties apsiriboja jų restauravimu. Muziejininkai skiria visas jėgas ir idėjas tam, kad Pilies menėms taip nenutiktų. Investavus ES lėšas ir atnaujinus per paskutinius dešimtmečius apleistus ir retokai naudojamus skliautinius rūsius, šie prabilo įdomiomis istorijomis. Anot Muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Dariaus KIniulio, kadaise, XIX a. vid. užbaigus statyti pagrindinį Pilies korpusą, skliautuotuose rūsiuose įrengtas kalėjimas sugautiems sienos pažeidėjams, nelegaliai kirtusiems Prūsijos – Rusijos sieną ir / ar gabenusiems nelegalias prekes (įskaitant knygas). Rūsiuose pabuvojo daug knygnešių. Tai liudija užrašyti jų atsiminimai ir biografijos.
Šiandien Pilies rūsiuose įrengtos prašmatnios menės, sąlyginai pavadintos Kultūrinių derybų, Deklaracijų ir Diplomatijos menėmis, su ampyrinio stiliaus baldais ir interaktyviomis technologijomis. Pirmą kartą salėse galėsime išvysti sienos tapybą – pirmųjų Tauragės valdytojų herbus, šešėlių teatro instaliacijas. Nuo menių atidarymo šias erdves jau spėjo pamėgti tauragiškiai, į jas kviečiami ir atvykę svečiai. Pirmą kartą surengta Kultūros tarybos konferencija, lankėsi Šiaurės šalių prekybos rūmų atstovų delegacija, vyko koncertai, kraštiečių susitikimai, poezijos skaitymai, knygų pristatymai, parodos.
Kodėl „Kultūros muitinė“?
A. Vitartaitė pasakojo, kad muziejininkai ilgai suko galvas, kaip pakviesti tauragiškius dar labiau pamėgti Pilies menes. Gimė projekto „Kultūros muitinė“ idėja. Kodėl muitinė? Todėl, kad siekta pabrėžti pastato daugialypiškumą ir istorinę tapatybę. Pavadinimas – aliuzija į tai, jog pastatas ne tik daugybę kartų keitė paskirtį, bet čia nuo seno vyko ir kultūros mainai. Mat čia šeimininkavo ir rusai, ir vokiečiai, kol galiausiai Pilis tapo Tauragės simboliu ir tapatybės dalimi. Anot D. Kiniulio, pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914–1915 m. Tauragė ėjo iš rankų į rankas, atitekdama tai rusų, tai vokiečių kariuomenėms. Išvarius rusų valdžią, vokiečiai pilyje įkūrė psichiatrijos ligoninę. Atkūrus Lietuvos valstybę, laikinai įsikūrė apskrities ligoninė, kariuomenė, vėliau įsitvirtino Komercijos mokykla, galiausiai sovietų kariai su karo technika. Pokariu apgriautus pastatus ėmė remontuoti čia įkurdintos vidurinės mokyklos bendruomenė. 1967 m. įsikūrus politechnikumui, rūsiuose veikė valgykla, rūbinės. Jau atkūrus nepriklausomybę, įrengtas restoranas „Vaiduoklis“, veikė Moksleivių kūrybos centro būreliai, dalį erdvės fotostudijai įrengti panaudojo fotografas, dabar muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus.
Prasidėjęs renginių ciklas „Kultūros muitinė“ – tai 7 mėnesius trunkantis renginių ciklas įvairiomis kultūros ir meno temomis (istorija, dailė, kinas, teatras, muzika, kulinarinis paveldas, fotografija). Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.
A. Vitartaitės teigimu, projekto koncepcija gimė kaip komandinis darbas, visų muziejininkų pastangomis:
– Norėjome, kad šios erdvės trauktų žmones, būtų kažkuo išskirtinės. Ilgai visi susėdę galvojome, kaip pavadinti projektą. Tiesiog, siejome su tuo, kad čia buvusi ir muitinė, ir atsirado toks „Kultūros muitinės“ pavadinimas.
Nuo... iki...
Pasak Agnės, teminis numatytų renginių spektras labai platus, kiekvienai temai bus atskiras renginių ciklas. Štai balandžio mėnesį planuojami renginiai kulinarinio paveldo tematika.
– Ką jau tikrai žinome, kad balandį startuosim su kulinariniu paveldu. Bus ir žydų paveldo pristatymas, ir tarpukario maisto, su degustacijomis. Numatomos datos balandžio 4 ir 18, ketvirtadieniai. Planuojame ir didelį muzikos renginį, istorinių tikrai bus daug renginukų, ir teatralizuoti spektakliai istorijos temai. Kviesime vietinius kolektyvus prisidėti prie kūrybinių procesų, turime MKC dailės klases, molio būrelį, muzikantų, Tauragėje netrūksta ir teatralų. Siekiame, kad menės taptų kultūrinių ieškojimų terpe, savotišku kūrybiškumo inkubatoriumi, – projektą pristatė muziejininkė.
Per septynis mėnesius numatyta gvildenti 7 temas, kurioms skirti renginiai palies įvairiausius įvairiausius kultūrinio gyvenimo aspektus:
Istorija. Paskaitų ir susitikimų metu klausytojai pagilins savo žinias apie Lietuvos miestų kūrimąsi pasibaigus karams su kryžiuočiais bei sužinos apie dvarų kūrimąsi kylant ir stiprėjant didikų luomui. Žiniomis dalinsis vienas geriausių viduramžių Lietuvos specialistų prof. Rimvydas Petrauskas. Bus pristatoma Tauragės pilies istorija ir legendos.
Kinas. Pažintis su kino istorija, lietuviško kino tradicijomis bei socialinėmis ir kultūrinėmis aktualijomis pasaulyje. Kino seansai apims įvairias amžiaus grupes. Nebylus kinas bus akomponuojamas gyva muzika, moksleiviai turės galimybę su profesionalais aptarti lietuvišką kiną, o „nepatogus kinas“ padės prabilti apie svarbias, tačiau ne visada patogias socialines temas.
Muzika. Ievos Petrošiutės ir tarptautinio džiazo kvarteto pasirodymai.
Teatras. (Programa dar rengiama)
Kulinarinis paveldas. Paskaita apie žydų kulinarinį paveldą, jo išskirtinumą ir panašumus su lietuviška virtuve. Doc. dr., žydų liaudies dainų atlikėjos Marijos Krupoves-Berg koncertas, įžvalgos apie žydų istoriją bei kultūrą. Vyks žydiškų valgių degustacija. Renginio tikslas – skatinti toleranciją ir dialogą tarp įvairių kultūrų, kurias labiau pažįstant išryškėja daugiau panašumų nei skirtumų.
Fotografija. Parodos ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus pristatomas dagerotipijos procesas, gaminamos sidabru dengtos vario plokštelės, fotografuojami, ryškinami įvairūs Tauragės miesto vaizdai. Pristatomi XIX a. vidurio dagerotipai iš Lietuvos ir užsienio, pasakojama jų atsiradimo istorija.
Dailė. Bendradarbiaujant su skirtingai sektoriais vyks edukacijos (papuošalų gamyba iš stiklo, vitražų gamyba, karpiniai, atviruko kūrimas ir t.t)
„Neapsimesk šlanga“ – grok šlanga!
Projekto pirmasis renginys jau įvyko praėjusį ketvirtadienį. Bendradarbiaujant su festivaliu „Džiazo dienos Tauragėje“ Pilies menės albumą pristatė unikalaus muzikinio projekto autorius, būgnų, perkusijos meistras Gintautas Gascevičius, daugeliui žinomas kaip legendinės grupės BIX narys. CD albume „Varava“ autorius daug dėmesio skyrė erdvės, kaip muzikos instrumento, organiškame buvime, idėjų, poskonių, įtakų pynėje. Anot Ginto, Naudojant originalius garsus, mus supančią aplinką galima suvokti giliau, netikėčiau, naujoviškiau. Derindamas kasdienybėje matomus daiktus su muzikos instrumentais, G. Gascevičius išgauna naujų ir negirdėtų skambesių.
„Pirmas kūdikio judesys, kurį pajunta mama, beveik visada įvardijamas kaip spyris. O jei tai muzika? Tada ją motinai atlieka vaikas ir muzikos kompozicijos kasdien tampa vis sudėtingesnės. Ginc (būgnininkas Gintautas Gascevičius) specofkės vystykle primena muzikos naujagimį su penklinija ant kaktos. Ten kaupias prakaito lašai ir garsų struktūros, neapribotos tradiciniu muzikos interpretavimu. Platus mušamo garso išgavimo intervalas – tai perkusija, kurią buvo galima išgirsti ir išgyventi Tauragės pilies menėse. Griežti lėkštės kanta dilde ir smuiko stryku. Barstomos į vaną pupos krenta lietaus lašais. „Neapsimesk šlanga“ – grok šlanga! Ant būgno galima lipti ir groti tuo pačiu (primena baroną Miunchauzeną). Mikrofonas vietoj būgno – pirštai vietoj lazdelių? Mėtomos ant grindinio lėkštės plieskia ugnimi per ausis. Lankoj pastatyta plieninė vandens bačka gyvuliams tampa mušamuoju instrumentu... Tai garsų prigimtis ir čia prasideda muzika,“ – apie praūžusį renginį, kurio žiūrovai į menes vos sutilpo, rašė muziejaus renginių organizatorė-edukatorė, rašytoja Renata Jančiauskienė, kūrybiniu slapyvardžiu Renata Karvelis.
Ginto CD albumo VARAVA pristatymo koncertas pilies menėse tampa tuo pačiu ir muzikine edukacija. Tai buvo vienas pirmųjų „Kultūros muitinės“ projekto renginių, surengtas bendradarbiaujant su Džiazo festivaliu.
Būsimų renginių naujienas sekite Tauragės krašto muziejaus „Facebook“ profilyje ir „Tauragės žiniose“.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ albumo nuotraukos
