Praėjusių metų sausio mėnesį perbraižius mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, iš jo buvo ištrintos nederlingos Gaurės, Batakių, Lauksargių ir Žygaičių seniūnijų žemės. Visoje Europos Sąjungoje vykdoma reforma gerokai papiktino Tauragės žemdirbius, kurie nuo 2020 metų nebegaus subsidijų, per metus siekiančių 1 mln. 400 tūkst. eurų. Ūkininkai prisijungė prie aktyviai Vakarų Lietuvoje veikiančios Nepalankių ūkininkauti žemės naudotojų asociacijos (NŪŽNA) bei mina Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų slenksčius.
ES reforma
Gaurės seniūnijos ūkininko Kęstučio Balašaičio teigimu, rajono žemdirbiai nustebo, kai remtinos Tauragės seniūnijos naujai nebuvo atrinktos prie didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių statuso.
Ši reforma vykdyti buvo pradėta 2018 metais, kai Europos Komisija persvarstė įvairiose šalyse taikomas labai skirtingas mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo praktikas. Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimas reglamentuotas ir buvo atliktas dviem etapais: nustatant gamtines kliūtis tam tikroje teritorijoje pagal biofizikinius kriterijus ir po to dar atliekant šių teritorijų ekonominį tyrimą. Vertinant žemės našumą didelę įtaką turėjo dirvožemio viršutinio sluoksnio agrocheminių savybių stebėjimų tyrimų, nustatant rūgštingumą, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekį dirvožemyje, rezultatai.
Tačiau tokia pertvarka piktina Tauragės rajono ūkininkus, kurie netrukus neteks gautų išmokų. Anksčiau už hektarą žemės kompensacija siekdavo 46 eurus. 2018–2019 metais, reformos pereinamuoju laikotarpiu išmoka sumažinta iki 25 eurų. Vėliau, pagal sudarytą naują nenašių žemių žemėlapį, į kompensacijas pretenduoti nebegalės Gaurės, Batakių, Žygaičių, Lauksargių ūkininkai.
– Dar nuo sovietinių laikų šių seniūnijų žemės buvo žinomos, kaip nenašios. Kaip jos dabar galėjo tapti našesnėmis? Mes siekiame tai įrodyti, – kalbėjo K. Balašaitis.
Palies daugelį žmonių
Tauragės rajono savivaldybės, Kaimo reikalų skyriaus vedėjos Ramutės Noreikienės teigimu, per metus rajone yra deklaruojama 51 tūkst. ha pievų, ganyklų ir dirbamos žemės. Daugiau nei pusė iš jų – 28 tūkst. ha sudaro nenašių žemių plotus. Per metus jiems skiriamas 1 mln. 400 tūkst. eurų subsidija.
– Žemę deklaruoja 1400 Tauragės rajono žmonių. Yra įvairių, nuo 1 iki 100 ha ploto savininkų. Žygaičių seniūnijoje yra labiau paplitusi gyvulininkystė, bet jiems šie pokyčiai vis tiek svarbūs, ūkininkai gaus mažesnes išmokas, – teigė R. Noreikienė.
Didelių gamtinių kliūčių vietovių žemėlapyje vidutinis žemės našumas siekia 32 balus. Pagal naujų skelbiamų tyrimų rezultatus Gaurės seniūnijoje jis yra 35,93, Batakių – 39,66, Lauksargių – 37,57, Žygaičių – 39,57.
Kęstučio Balašaičio teigimu, vidurio Lietuvos regionuose, Šakių rajone šis našumas siekia 50–60 balų.
– Įvertinkite konkurencines sąlygas. Jie neberdami trąšų iš hektaro prikulia 5–6 tonas, o mes 1,5 tonos, – tvirtino K. Balašaitis.
Asociacijos veikla
Iš nenašių žemių žemėlapio ištrinti žemdirbiai sako nepasiduosiantys. Šiuo metu 30 tauragiškių dalyvauja Vakarų Lietuvoje veikiančios Nepalankių ūkininkauti žemės naudotojų asociacijos veikloje. Jos valdybos narys Kęstutis Balašaitis sako, jog asociacijos atstovai Žemės ūkio ministerijoje jau lankėsi 25 kartus.
Praėjusį penktadienį Tauragės delegacija su Seimo nare Aušrine Norkiene vyko į konferenciją Plungėje. Ūkininkai siekia susivienyti, nes tik tuomet jų balsas bus išgirstas. Anot. K. Balašaičio, konferencijoje pavyko pasikalbėti su premjeru Sauliumi Skverneliu, žemės ūkio specialistais.
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjos R. Noreikienės nuomone, „šis klausimas dar yra atviras“. Specialistė teigė, jog vertinant nenašių Tauragės rajono žemių situaciją, niekas vis dar negali paaiškint, kada buvo atliekami dirvožemio tyrimai. Statistikos duomenys Tauragės seniūnijoms buvo nepalankūs ir dėl melioracijos nusidėvėjimo. Esą dokumentuose ji egzistuoja, tačiau seniausiai nebeveikia, o tai reiškia, kad neatitinka našių žemių naudingumo balų.
