Nors prasidėjus daugiabučių modernizavimo programai didžioji dalis projektų buvo pavienių namų renovacijos darbai, apie kvartalinės renovacijos naudą buvo kalbama jau tada. Šiandien Lietuvoje yra teigiamų kvartalinės renovacijos pavyzdžių, kuriuos mato ir gyventojai, ir valdžios atstovai. Renovuoti ištisus kvartalus taip didinant energinį efektyvumą jau yra pasirengusios daugiau nei pusė (35) šalies savivaldybių.
„Ne paslaptis, kad kvartalinės renovacijos projektai leidžia pasiekti geresnių rezultatų nei pavienių namų atnaujinimas. Didelį indėlį čia turi ir savivaldybės, prie kompleksinės renovacijos prisidedančios iniciatyvomis kaip aplinkos tvarkymas, žemės sklypų suformavimas prie daugiabučių ir pan.“, – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“ kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Kvartaluose esantiems daugiabučiams teikiama pirmenybė
Pastaruosius dvejus metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje valstybės parama renovacijai pirmiausia skiriama tiems pastatams, kurie priklauso kvartalui, yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Tokios renovacijos tikslas – ne tik atnaujinti daugiabučius, bet ir sutvarkyti esančią infrastruktūrą, pavyzdžiui, žaliąsias zonas, automobilių ar vaikų žaidimų aikšteles ir kt.
Tokiuose projektuose savivaldybės indėlis ateityje tik didės. Anot paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas duomenų, 80 proc. visų projektų ketinama įgyvendinti per savivaldybes. Į kvartalinio energinio efektyvumo didinimo programas šiuo metu įtraukta 117 kvartalai.
Siekia sutaupyti ne mažiau nei 20 proc.
Simona Ramanauskienė, BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja, teigia, kad įgyvendinant kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas visame kvartale privaloma pasiekti ne mažesnį nei 20 proc. energijos sutaupymą. Įgyvendinus šiuo metu planuojamus kvartalinės renovacijos projektus pavyktų sutaupyti 300 000 MWh šiluminės energijos.
„Rengiant kvartalo renovacijos programą labai svarbu skaičiuoti kvartalo sunaudojamą energijos kiekį ir planuojamus sutaupymus. Didžiąja dalimi energiją taupyti padeda daugiabučių renovacija, bet įgyvendinant Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą reikia realizuoti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Be viešųjų pastatų ir daugiabučių modernizacijos, dar galima atnaujinti šilumos tiekimo tinklus ir gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale didinančių priemonių – įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių parkavimo aikšteles ir pan.“, – vardija S. Ramanauskienė.
Darbų tvarka nesikeičia
Svarbu pažymėti, kad nors kvartalinės renovacijos metu modernizuojama visa grupė daugiabučių, renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – kiekvienam projektui ar namui rangos ir techninės apžiūros darbai įsigyjami atskirai. Visi rangos darbai privalo būti įgyvendinti atsižvelgiant į techninį projektą, o procesui galioja Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, apibrėžiantys renovacijos dalyvių pareigas, tikslus, darbų eigą ir kontrolę.
Aplinkos ministras K. Mažeika pabrėžia, kad labai svarbu akcentuoti atliekamų darbų kokybę. Anot jo, gyventojai nepamiršta savo teisių ir aktyviai jomis naudojasi, įsitraukia į savo daugiabučio atnaujinimo procesą ir stebi, kad darbai būtų atliekami kokybiškai: „Daugiabučių gyventojams labai svarbu, kad būtų siekiama efektyviausių rezultatų pasitelkiant energiją taupančias priemones, o namo modernizacijos rezultatas turi būti ne tik estetiniai, bet ir ekonominiai patobulinimai.“
Užs. Nr. 61
