Aktualijos

Rusijos žiniasklaida pranešė, o Lietuvos naujienų portalai išviešino, jog jau nuo liepos 1-osios į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija) nuvykti bus galima nemokamai, užsisakius elektroninę vizą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, tiesa, oficialios informacijos apie planuojamas lengvatas vis dar neturi. Diplomatai ir dezinformacijos ekspertai neatmeta provokacijų galimybės. Tuo tarpu istorikai kalba, kad Karaliaučiaus krašte yra ką pamatyti – būtent turizmo skatinimo tikslais nemokamas vizas ir planuojama įvesti. Apie lietuvių keliones į Tilžę (Sovetską) turi ką papasakoti ir muitinės pareigūnai – per sieną vis dar vykstama pigesnių akcizinių prekių, nors ir ne tokiais mastais, kaip kadaise.

Oficialių duomenų dar nėra

Vizų režimas tarp Rusijos ir Lietuvos įsigaliojo prieš 15 metų, Lietuvai nusprendus tapti ES ir Šengeno erdvės nare. Nuo 2006-ųjų Rusijos Federacijai ir Europos Sąjungai pasirašius susitarimą, taikoma supaprastinta vizų išdavimo tvarka.Iki šiol Rusijos vizas išduodavo šios šalies diplomatinės atstovybės ir vizų centrai, pasienio punktuose ją įsigyti galimybės nebuvo. Neskubi vienkartinė viza kainuoja apie 70 eurų, metinė daugkartinė – apie 130 eurų.

Lietuvos naujienų portaluose (15min.lt, „Vakarų ekspresas“) cituojama Rusijos naujienų agentūra TASS, esą nuo liepos 1-osios į Kaliningradą Lietuvos ir Lenkijos piliečiams bus galima patekti nemokamai su elektronine viza, kuri bus išduodama pasienyje. Taip srities valdžia esą bando atsiverti turistams iš Europos šalių. Informacija spaudoje pirmą kartą pasirodė dar 2017-aisiais, apie priimtas įstatymo pataisas, kurioms buvo pritarta pasitarime, vykusiame pas Rusijos vicepremjerą Dmitrijų Kozaką, pranešė „Verslo žinios“.

Supaprastinta tvarka dokumentai esą bus išduodami pasienyje, tačiau prieš atvykstant teks pateikti e.prašymą. Kad apiformintų nemokamą vizą, likus keturioms dienoms iki planuojamos išvykos, keliautojas turės užpildyti anketą specialiame Rusijos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje. Viza galios 30 dienų ir vienu metu bus galima būti iki aštuonių dienų.Elektroninės vizos, kaip skelbiama, įsigalios jau nuo liepos mėnesio, ir su jomis Kaliningrade bus galima išbūti iki aštuonių dienų.Tikimasi, jog taip į sritį padidės turistų srautas, tačiau neatmetama, jog galimybė nemokamai kirsti sieną labiau vilios pigesnių akcizinių prekių pirkėjus.

Šią savaitę portalas 15min.lt paskelbė, jog Kaliningradas paskelbė tvarką, pagal kurią išduos nemokamas vizas. Norint gauti vizą, reikės užpildyti prašymo formą Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje. Tą padaryti reikės likus mažiausiai keturioms dienoms iki planuojamos atvykimo dienos. Pildant formą reikės įkelti ir savo nuotrauką. Formą bus galima pildyti nuo liepos 1-osios adresu https://evisa.kdmid.ru/en-US/Home/Index. Kai vizos prašymo forma bus patikrinta, duomenys bus persiųsti į pasienio kontrolės punktus.

LR Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus specialistai informavo, jog jokios oficialios informacijos apie nemokamas elektronines vizas dar nėra gavę:

– Lietuva dar nėra gavusi oficialios Rusijos informacijos apie šios valstybės vizų režimo tvarkos pasikeitimus ir galimybę į Kaliningrado sritį vykti be ambasados išduodamos vizos – su elektronine viza, todėl šiuo metu negalime komentuoti šios naujovės (jos įsigaliojimo data, reikalavimai elektroninei vizai gauti, mokestis ir kt.). Gavus atitinkamą informaciją visos detalės bus paskelbtos URM tinklapyje.

Jokios informacijos apie nemokamas vizas dar neturintys teigė ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, kitaip – pasieniečiai.

Rusijos Federacijos Generalinis konsulatas Klaipėdoje „Tauragės žinioms“ pranešė, jog dėl informacijos apie vizas kreiptis dar anksti.

– Šiuo metu vizų centras neturi oficialiai patvirtintos informacijos dėl naujo vizų režimo į Kaliningrado sritį.Šiuo klausimu prašome kreiptis ne anksčiau birželio pabaigos, – informavo Ana Glazovskaja, konsulato vyresnioji pareigūnė.

Lietuvos Respublikos Ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas „Tauragės žinioms“ komentavo, jog Rusija šiuo atveju elgiasi pagal savo tradicijas. Nemokamas vizas išduoti nusprendė, tačiau Lietuvos tarnybų oficialiai apie tai informuoti neskuba. Diplomatas neatmetė ir provokacijos galimybės:

– Gali būti ir taip, kad Lietuvos pasieniečiai nepraleis į Kaliningrado sritį vykstančių piliečių, nes neturės oficialios informacijos apie nemokamas vizas. Tuomet Rusijos žiniasklaida pasigaus tai kaip naujieną, kad lietuviai patys savų neišleidžia ir toliau eskaluos rusofobijos naratyvą, – sakė E. Bajarūnas.

Visgi diplomatas bendradarbiavimo per sieną idėją vertino teigiamai. Pasak jo, nereikėtų painioti Kremliaus politikos ir paprastų piliečių, bendruomenių partnerystės. Tačiau E. Bajarūnas neatmetė, jog atvėrus sieną padidėtų vidaus saugumo pavojų, susijusių su galima spectarnybų veikla pasienio teritorijose.

Panašią nuomonę išsakė Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto Vyriausiasis analitikas. 

Smulkūs kontrabandininkai išradingi

Kadaise Panemunės pasienyje driekdavosi automobilių eilės. Lietuviai vykdavo į Kaliningrado sritį parsivežti keliskart pigesnių degalų, degtinės, cigarečių, vaistų, cukraus, net mėsos ir kitų maisto produktų. Ne paslaptis, kad dažnas bandydavo per pasienį prasivežti daugiau akcizinių prekių nei leidžiama. 2003-aisiais įvedus mokamas vizas „ekonominių“ keliautojų sumažėjo, o pastaraisiais metais ir kainų skirtumų tokių didžiulių nebėra, nors, pavyzdžiui, dyzelinas vis dar bemaž perpus pigesnis.

Aivaras Kurelaitis, Lietuvos Respublikos muitinės Panemunės kelio posto viršininko pavaduotojas, „Tauragės žinioms“ pasakojo, jog bandymų nelegaliai gabenti įvairias prekes pasitaiko ir dabar, bei atskleidė pažeidėjų išradingumą.

– Jeigu kalbant apie akcizines prekes tai yra daugiausia cigaretės, alkoholis, o nuo 2017 m. pasikeitus įstatymui dėl vaistinių preparatų gabenimo yra ženkliai padidėjęs vaistinių preparatų gabenimas į bendrijos teritoriją, kadangi yra sumažintos normos. Iki 2017 m. buvo galima gabenti 10 pavadinimų po 5 pakuotes per kalendorinį mėnesį, šiuo metu – ne daugiau kaip 10 pakuočių per mėnesį. Vaistiniai preparatai tikrai paklausą turi, – sakė A. Kurelaitis. – O slėpimo būdai, nežinau nė nuo ko pradėti, visokių, išradingų būna. Muitinės pareigūnas turi turėti išvystytą netgi intuiciją. Nuo paprasčiausių būdų, t.y. tarp asmeninių daiktų įmaišo, rankinėje, sakykim. O yra pasitaikę, kai, tarkim, diržas su užtrauktuku iš kitos pusės, prisikiša į diržą. Duonos kepalą neša, į tą įdeda. Yra buvę vaflių pakuotė išpjauta ir į vidų pridėta cigarečių, televizoriuko vidus, transporto priemonių dujų bakuose išpjauta, į atsarginį ratą. Yra buvę netgi taip, kad važiuoja su transporto priemone, ir visuose ratuose pridėta cigarečių.

Kilus įtarimui muitinės pareigūnai pasitelkia technines priemones – naudojami padangų slėgio matuokliai, rentgeno sistema.

A. Kurelaičio nuomone, keliautojų į Kaliningrado sritį srautas, įvedus nemokamas vizas, tikrai padidėtų. Greičiausiai padaugės ir bandymų nelegaliai per sieną gabenti neleistinus kiekius prekių.

– Oficialių duomenų apie nemokamas vizas dar neturime, bet teoriškai srautas tikrai padidėtų. O bandančių prasivežti, aišku, irgi, bet tam yra muitinė, pareigūnai, dirbantys savo darbą ir saugantys bendrijos teritoriją.

Darius Kiniulis: ten slypi tikri lobynai

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis socialiniame tinkle išreiškė džiugesį, jog ketinama įvesti nemokamas vizas. Tai, kad verta keliauti į Kaliningrado sritį, jis patvirtino ir „Tauragės žinioms“.

Pasako jo, nuvykti į Karaliaučiaus kraštą verta ne tik dėl pigesnių degalų, rūkalų ir vaistų, ne tik dėl to, kad greičiau patektum į Lenkiją ir net ne tik dėl to, kad vaikystėje su mama važiuodavai bandelių pirkti. Labiau besidomintiems Lietuvos bei lietuvių ir prūsų tautų istorija ten slypi tikri lobynai.

„Pačiam kartą teko gan išsamiai apkeliauti sritį, 3 kartus pabuvoti Karaliaučiuje ir kokius 6 – Tilžėje. Kaip jaunam žmogui, gimusiam, kai kūrėsi siena, tai gan daug. Pirmiausia ten keliaujant reikia įjungti labai gerą vaizduotę, kaip kas buvo praeityje. Plyni Kaliningrado srities laukai buvo pilni kaimelių ir gyvybingų miestelių, kurių dabar tiesiog nebėra. Po Antrojo pasaulinio karo nelikus senųjų gyventojų, kitos gyvenvietės specialiai nebebuvo apgyvendintos, o likusios – smarkiai nugyventos. Naujakuriai ilgai nesijautė šių vietų šeimininkais, viskas, kas gražu ir išpuoselėta, čia buvo „fašistų“ ir buvo verta naikinimo. Kalbu apie XIII–XIV a. bažnyčias, pilis, jau nekalbant apie tikrai vakarietiškai atrodžiusius išpuoštus miestų senamiesčius. Didelė dalis gyventojų vis dar nevertina paveldo, nors yra ir teigiamų pavyzdžių. Vienas po kito plytoms išardomi šiais laikais jau beveik vaiduokliais likusių miestelių gražiausi namai, dvarai. Artimiausi mums būtų už 50 km esantis šiuo metu plytoms griaunamas labai gražus Ragainės Sendvaris arba ištisi Kaukėnų namai, esantys visai netoli nuo Pagėgių.

Reiktų suskubti keliauti, kol dar kas nors liko. Tam rekomenduoju naudotis puikiu Valentino Juraičio kelionių gidu „Karaliaučiaus kraštas“. Perskaitę jame patys nustebsit, kad dažnam miestelyje gyveno lietuviai, kuo nors nusipelnę lietuvių raštijai, kultūrai, mokykloms. Taip pat labai siūlau pasidomėti, koks yra tikras kiekvieno kaimelio lietuviškas vardas, ir kuo mažiau naudoti naujadarus, nes taip geriau suprasite, kad esate artimesniam krašte negu jums galbūt anksčiau atrodė.

Nenorint ilgai stovėti sienos patikroje galima iš Panemunės tiltu nueiti pėsčiomis, pavaikščioti po Tilžę arba dviračiu pavažinėti po apylinkes. Pavyzdžiui, numinti iki Paskalvių ir Ragainės. Ne tiek daug kas žino, kad iki 1918 m. Panemunė buvo tikrų tikriausia Tilžės miesto dalis, o ne atskira gyvenvietė. Tilžėje gyvena nemažai draugiškų Lietuvai kultūros žmonių. Tauragės krašto muziejus bendravo su Tilžės miesto muziejumi, kurį labai rekomenduoju aplankyti. Buvusi direktorė mezgė kontaktus ir rengė bendras parodas su Vokietija ir Lietuva. Tas nepatiko valdantiesiems, ir direktorė pernai atleista. Nuo to laiko muziejuje smarkiai padaugėjo atvežtinių parodų sovietine tematika.

Tilžėje verta nueiti į Jokubynės parką, kuriame stovėjo seniausias Europoje etnografinis muziejus – lietuvių namelis. Dabar jo ten nebėra, jis vis dar neatkurtas. Užtat atstatytas gražus paminklas karalienei Luizei. Verta nueiti prie Vydūno ir spaustuvininko Enzio Jagomasto namų, pasigrožėti ypatingai prabangios architektūros senais namais, Prūsijos erelio fontanu, Tilžės gimnazijos rūmais, kur mokėsi ir mokytojavo ne vienas garsus lietuvis.

Verta aplankyti kitus didžiuosius miestus. Mažiau sugriauta ir gražiai tvarkoma Gumbinė, kurioje yra paminklas Donelaičiui, vertas dėmesio Įsrutis, kurortinis Krantas. Žinoma, Tolminkiemis. Apie patį Karaliaučių galima kalbėti labai daug. Smarkiai sugriautas anglų antskrydžių ir pribaigtas sovietų, jis nebeturi senamiesčio, kuris buvo laikomas vienu gražiausių šioje Europos dalyje. Bet didelės investicijos puošia miestą.

Neseniai atstatyta didžioji sinagoga, atstatinėjama turistinė Priegliaus pakrantė, senuoju stiliumi puošniai perstatomi ir renovuojami arčiausiai turistų lankomų vietų esantys bjaurūs sovietiniai daugiabučiai, yra paminklas Liudvikui Rėzai. Pagaliau, po kraštą pakeliauti verta, kad pamatytum, kaip mes gerai gyvenam ir kokie visgi tvarkingi esam,“ – žiniomis apie Kaliningrado sritį pasidalijo istorikas.