2020 Rugpjūčio 08 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Keramikė Milda Valantiejutė: jaučiuosi savo vietoje

  • Įkelta: 2019-07-05

Asmeninio Mildos Valantiejutės archyvo nuotraukos

MILDÙ – taip vadinasi keramikos ir gintaro dirbtuvės, tokiu adresu jas galima rasti ir „Facebook‘e“. Jas įkūrusi jauna keramikė tauragiškė Milda Valantiejutė sako tebesanti kūrybinių ieškojimų kelyje, tačiau išsukti iš jo neketina. Savo dirbtuves perkėlusi į gamtos prieglobstį Lybiškių kaime mergina sako, kad keramika – ir jos pašaukimas, ir įkvėpimo šaltinis. Tiesa, kol kas – ne pragyvenimo.

Keramika – „ant bangos“

Keramika, ko gero, seniausia lietuvių liaudies meno rūšis. Rasti keramikos dirbiniai yra itin seni ir turi didžiulę reikšmę archeologijoje, tiriant lietuvių tautos kilmę. Buitinės ir taikomosios dailės kūrinių Lietuvoje randama ir iš pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikotarpio. Viena seniausių lietuvių tautodailės šakų pasižymi išradingomis meninėmis formomis, raiškiais siluetais, įdomiais puošybiniais motyvais ir jų kompozicijomis, retkarčiais –  ir spalvomis. Nuostabu, kad, rodos, toks archajiškas menas užima svarbią vietą dabartinio meno kontekste ir vis populiarėja.  

Molis „prilipo“

Su moliu dirbantys menininkai sako, kad tai natūrali, nuo seno naudojama Žemės dovana mums. Šią meno kryptį, regis, renkasi tie, kurie  jaučia didelį ryšį su Žeme. Milda Valantiejutė, ko gero, jau seniai intuityviai suvokė molio, kaip medžiagos, išskirtinumą, ir iškart pajuto, kad tai – jos medžiaga. Keramika jai – vienas mieliausių ir artimiausių sielai užsiėmimų, nes tai labai stipriai susiję su natūraliu grožiu, gamta. Savo kūrybines idėjas ji įgyvendina dviem natūraliomis medžiagomis – gintaru ir moliu. MILDÙ keramika yra funkcionalios ir dekoratyvinės paskirties. Neretai daiktai atranda savo vietą, o maistas, patiekiamas skirtingose lėkštėse, įgauna naują skonį. MILDÙ gintaro papuošalai atskleidžia tai, kas jai svarbiausia – natūralumą ir ryšį su pačiu žmogumi.

Asmeninio Mildos Valantiejutės archyvo nuotraukos
Asmeninio Mildos Valantiejutės archyvo nuotraukos

Teko įveikti nepasitikėjimą savimi

Paklausta, kaip suprato, kad nori rinktis menininkės kelią ir kurti būtent iš molio, Milda sako, kad jos draugų kompanija buvo kūrybinga, vėliau pradėjo lankyti dailės klases pilyje, ten buvo ir keramikos pamokos, kurias vedė nuostabi pedagogė ir keramikė Margarita Paukštaitienė – su ja, pasak Mildos, geri santykiai išlikę ir dabar – ir molis labai „prilipo“.

Jaunoji menininkė sako žinojusi, kad nori studijuoti „kažką į meninę pusę“ tačiau labai nepasitikėjusi savimi. Pasak jos, akademiją visi aukština, bet ji neketinusi ten stoti, nes tiesiog galvojusi, kad neįstos – toks jauno žmogaus mąstymas.

– Ir informacijos būnant čia, Tauragėje, labai mažai, reikia viską pačiam susirasti. O nuvažiavom į Dailės akademiją, į atvirų durų dienas, tada ir nusprendžiau, kad stosiu. Stojančiųjų nemažai atrodė, bet įstojom tik 8 – tik tiek nemokamų vietų buvo, o mokslai labai brangūs. Trise atvažiavom – ir visos trys įstojom, tik į skirtingas specialybes, ir visos baigėm, – pasakoja Milda.

„Lipdydama mėgaujuos kiekviena akimirka“

– Keramika man reiškia daug. Tai mano hobis, mano laisvalaikis, mano darbas. Lipdydama mėgaujuos kiekviena akimirka, apmąstau apie patį objektą, kam jis priklausys, kokioje vietoje bus. Man svarbu, kad mano sukurti daiktai sukeltų žmogui teigiamų emocijų. Geriausias jausmas, kai žmogus pasakoja apie savo dienos ritualus, pvz., rytinės kavos gėrimas tik iš mano puodelio arba sekmadienio desertas iš mano kurtos desertinės lėkštutės ir panašiai.  Man tai labai svarbu ir, žinoma, labai motyvuoja, suprantu, kad einu gera linkme. Artimiausiu metu žadu daugiau laiko skirti sau, savo kūrybinėms paieškoms, nes tam turėjau mažai laiko. Dar tik metai, kai baigiau mokslus. Mane dažnai vadina menininke, bet man sunku priprasti prie tokio apibūdinimo. Jaučiuosi labiau amatininkė. Akademijoje taip pat labiau mėgau technologijų paskaitas, o ne teoriją apie meną, – svarsto Milda.

Viską, kas jai įdomu apie meną, ji sako randanti internete, o progai pasitaikius aplankanti ir kokią ekspoziciją, tačiau nėra didelė parodų fanė. Net ir į Vilnių sako nuvažiuojanti retai – jai niekada nepatiko Vilnius, norėjosi gamtos.

– Kiti kaifuoja nuo senamiesčio, o aš vieną dieną per mėnesį nuvažiuoju ir man per akis to senamiesčio, – šypsosi ji.

Todėl nenuostabu, kad neseniai mergina įsikūrė kaime, savo draugo sodyboje, kur viešpatauja tyla ir ramybė, ir tai, ji įsitikinusi, turi įtakos kūrybai. Ir, kas svarbiausia, ten yra vietos krosniai – juk bute jos nepasistatytum.

Kaip tą meną parduoti?

– Tu akademijoj išmoksti daryti meną, bet tavęs neišmoko, kaip tą meną parduoti, ir apskritai, pavyzdžiui, keramika gana siaura specialybė, todėl darbo vietą realiai turi susikurti sau pats. Didmiesčiuose gal yra kažkokių fabrikėlių, kur gali įsidarbinti, o čia to tikrai nėra. Dar gali edukacine veikla užsiimti, nors akademija to irgi nesuteikia, turi dar atskirai to mokytis, – pasakoja Milda.

Jai pasisekė – įsidarbino dar ir mokykloje. Ji veda keramikos būrelį „Versmės“ gimnazijoje. Ne kažkas, bet vis nuolatinės pajamos. Ji sako dar ir su gintarais šiek tiek kurianti, nes tėvai užsiima su gintarais:

– Nuo jų pagraibstau tų gintarų ir kuriu kažką, – juokiasi jaunoji menininkė.

Ji džiaugiasi šiuo dalyvaujanti mentorystės programoje „Spiečiuje“ – turi mentorių, kuris moko verslumo.

– Dar tik keli susitikimai buvo, bet jau dabar jaučiu, kad tai labai naudinga – man svarbu išsigryninti, ką noriu daryti ir kodėl, nes visko daug darau – ir savo dalykus darau, ir užsakymus priimu, ir į muges važinėju, ir su gintarais dirbu, ir mokykloj. Norisi viską išbandyti, nes iš akademijoj viskas kitaip. Kai iš jos išeini, norisi išbandyti visokius dalykus, – atvirauja menininkė.

Apskritai ji sako mėgstanti kurti funkcionalią keramiką, nors akademijos visada reikėdavo konceptą pristatyti ir vystyti, bet ji sako visada išsisukdavusi taip, kad vis tiek funkcionalą padarydavo.

– Sudėtinga Lietuvoj su tuo konceptualiu menu, o funkcionali keramika – tai ryšys su žmogum, sako mergina, dažniausiai dirbanti su baltu moliu ir glazūra.

„Negaila parduoti, nes galėsiu kitą padaryti“

Jaunoji menininkė kuria lėkštes, puodelius, padėkliukus, magnetukus, žvakides ir kt. Tačiau paklausiausia prekė, visiems labiausiai patinkanti prekė – puodeliai. Tačiau atpažįstama tapo dėl indų su kojelėmis – sako, kas pamato, iškart sako, – čia Milda darė.

Ji turi sukūrusi visą kolekciją puodelių, ir pati geria tik iš savų – iš tų, kur nelabai pavyksta arba eksperimentinių.

– Žiauriai svarbu, kad tu pats norėtum tai daryti. Nes jaučiasi, kai darbai padaryti mechaniškai, o kai iš jausmo. Ir darbai kaskart išeina kitokie, o kartais ir nepavyksta – kartais net nesupranti dėl ko. Tai

ir fizinis darbas, bet ir malonumą teikia. Būna ir įdomesnių užsakymų – pavyzdžiui, krikštynoms sukūriau žvakides su kojelėm, su vaiko vardu, – atvirauja Milda.

Asmeninio Mildos Valantiejutės archyvo nuotraukos

Tauragės gyventojai ir miesto svečiai nuo šiol turės dar vieną vietą, kur bus galima atsigaivinti nemokamu geriamuoju vandeniu. Prie Zumpės tvenkinio Kartų parke pastatyta moderni vandens kolonėlė. Ja naudotis kur kas patogiau, atsigaivinti bus galima ir keturkojams. Gyventojai, panašu, tokiu įrenginiu liko patenkinti.

Tauragės kultūros centro nepaliauja purtyti neramumai: neseniai pakelti sparnus buvo susiruošęs direktorius Virginijus Bartušis, vėliau pakeitęs planus, paskui Valstybinė darbo inspekcija tyrė skundą dėl neva fiktyvaus darbuotojo, vis dar tęsiasi vidinis auditas, o užvakar paskutinę dieną dirbo kultūros renginių organizatorius ir dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ vadovas Justas Kirstukas. Kas perims jo pareigas, kol kas neaišku.

Šventiniame numeryje – kai kam šypseną, o gal ir svetimos gėdos jausmą keliančios politikų rietenos. Trečiadienį rajono Taryba rinkosi į posėdį, kuriame, be įprastų rajono gyventojams sprendimų, buvo tvirtinamos Jaunimo reikalų tarybos bei rajono Bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtys. Klausantis būtent pastarojo klausimo svarstyme užvirusių diskusijų, posėdžio dalyviams kaito ausys. Balsavimu nepatvirtinus opozicijos siūlymo į Bendruomeninių organizacijų tarybą deleguoti Efremą Bitinienę, pasipylė įžeidinėjimai. Be įžūlių klausimų merui, ar šis diplomą pirkęs Kopenhagos turguje, nuskambėjo ir pasiūlymas nutraukti tradiciją posėdžio pradžioje giedoti Lietuvos Respublikos himną. Simboliška, nes šį šeštadienį – Valstybės diena, o iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ švenčia dešimties metų jubiliejų.

„Papasakoti neina – reikia išgirsti“, – taip į šio vakaro festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ koncertą kviečia organizatoriai. Šįvakar Tauragės Pilies kiemelyje improvizacijose susijungs tradiziniai stiliai ir armėnų liaudies motyvai.

Artimiausiomis dienomis šalyje ir toliau kasdien lankysis trumpalaikis lietus, bus vėjuota, temperatūra truputį pažemės, tad ir šiltesnio rūbo prireiks. Penktadienį, tikėtina, jog krituliai bus gausesni, o nuo jų trumpam atsipūsime šeštadienį.

Nors dauguma žmonių vis dažniau renkasi sveikesnį maistą, noras retkarčiais pasmaguriauti niekur nedingsta. Remigija Skirienė, prieš metus įkūrusi savo kepyklėlę, stengiasi tuos, rodos, nesuderinamus dalykus suderinti: skanėstus ji gamina tik iš šviežių ir natūralių produktų, be maisto priedų, saldiklių ar konservantų. Nors kepyklėlė įsikūrusi nuosavo namo kieme ir niekur nesireklamuoja, klientų jai netrūksta – moteris vos spėja suktis.

Tauragės „Šaltinio“ progimnazija drauge su dar 12 mokyklų iš visos Lietuvos buvo atrinkta dalyvauti švietimo projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“Mokykloje suburta pokyčio komandos sieks stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, kurti saugią ir pozityvią emocinę aplinką, kurioje kiekvienas vaikas patirtų mokymosi džiaugsmą ir sėkmę. Su projektu į Tauragę atvyksta irjauna „Renkuosi mokyti!“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Šarūnė Urbikaitė.

Pagaliau atsirado kam vadovauti lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“ – vakar įvykęs konkursas buvo sėkmingas. Pretendento būta vieno, jis ir laimėjo. Tai Zigmas Mozuraitis, šiuo metu einantis Pagramančio pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas.

Didėjantis vandens suvartojimas leido „Tauragės vandenims“ išsikapstyti iš nuostolių – pirmą kartą per daugelį metų bendrovė uždirbo per 100 tūkst. eurų pelno. Tai – ne vienintelė gera žinia. Pranešama, jog nuo rugsėjo 1-osios vandens kaina vartotojams mažės5 euro centais už kubinį metrą. Apie 70 proc. viso pajamų padidėjimo sudarė AB „Vilkyškių pieninės“ cechui tiekiamo vandens pardavimas ir nuotekų tvarkymas.

Praėjusį penktadienį nuotaikinga diplomų įteikimo šventė vyko Kauno kolegijos Tauragės skyriuje. Mantijomis pasipuošę mokslo vaisius raškė 25 įstaigų ir įmonių administravimo ištęstinių ir nuolatinių studijų studentai. Tai jau 14-oji skyriaus laida.

Tauragės rajono mero Dovydo Kaminsko komanda gausėja. Nuo vakar mero patarėjos pareigas pradėjo eiti Šarūnė Stasytienė, kuri į šį politinio pasitikėjimo postą buvo paskirta dar vadovaujant Sigitui Mičiuliui, tačiau kurį laiką augino vaikelį.

Iš darbo išeina Tauragės suaugusiųjų mokymo centro (SMC) direktorė Ona Sturonienė. Tauragės  rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas šią žinią patvirtino, tačiau tokio direktorės sprendimo priežasčių neatskleidė.

Sporto mokykloje daugelį metų veikusioje šachmatų klasėje yra išugdyta daug šachmatininkų, ir dabar joje renkasi ne tik šį žaidimą mėgstantys vaikai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, vyksta gražus kartų bendravimas. Sporto mokyklą prijungus prie Sporto centro prasidėjo pertvarkymai, kurie ėmė kelti nerimą šachmatų klasių lankančių vaikų tėvus. Jie baiminasi, kad klasės apskritai nebeliks. „Gaila, kad valdžia taip trumparegiškai, neįsigilinusi daro pakeitimus, griaunančius tai, kas ne vieną dešimtmetį buvo kuriama“, – rašoma laiške redakcijai.Valdžia tvirtina, kad patalpos ir šachmatų klasė Sporto mokykloje nėra naikinama.

Šeštadienį Mažonai bruzdėjo nuo pat ryto – visi ruošėsi 15-ojo bendruomenės „Mažonų rytas“ gimtadienio šventei, pavadintai „Penkiolika bendruomenės laiptelių“.

Pirmoji liepos savaitė tikrai neprimins karščiu alsuojančios vasaros, kuri Lietuvą alino birželį. Antrojo vasaros mėnesio pradžia bus gana vėsi ir vėjuota. Pasiilgusiems lietaus gera žinia – debesys su krituliais šalyje lankysis kasdien, tačiau lis ne visur vienodai. Visgi, savaitei baigiantis, tikėtina, lietus bus gausesnis.

„Išmaniojo miesto“ V konkurse net 4 komandos rinkosi projektuoti objektą Tauragėje – Ledo areną. Vienas iš projektų įvertintas už geriausią architektūrinį projektavimą ir išrinktas konkurso nugalėtoju. Beje, Tauragei skirtas projektas konkursą laimėjo ir pernai – studentų suprojektuota multifunkcinė sporto arena iš konkursinės idėjos tapo realiais planais. „Ką gali žinoti, galbūt vieną dieną galėsime čiuožinėti Tauragės ledo arenoje?“ –  intriguojančia žinute „Facebooke“ dalijasi Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) Tauragėje turi dar vieną automobilį. Tauragės maltiečiai, džiaugdamiesi dovana, ketina ne tik teikti gulinčių asmenų pervežimo paslaugą, bet ir planuoja, kaip dar būtų galima šį automobilį panaudoti plačiau.

Senovėje pirtis kasdienybėje užimdavo svarbią vietą. Pasilepinti ir, galiausiai, nusiprausti kaime bent kartą per savaitę rinkdavosi visi. Gyvenant patogumų amžiuje pirties reikšmė truputį pamiršta, na, o tradiciniai pirties ritualai mūsų laikais – jau tikra egzotika. O be reikalo, sako Viktorija – Lepūnė.

Klaipėdos džiazo orkestras ir Cecile Verny – projektas, nepaliksiąs abejingo nė vieno klausytojo. 

VMVT ekspertų duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl biologinio saugumo reikalavimų pažeidimų.

Padedama mamos meilės ir aplinkinių gerumo, reta genetine liga serganti Agnė stiprėja. Jos mama tiesiog stebuklu vadina delfinų terapiją – po susitikimų su jais mergaitė tvirtėja akyse ir netgi bando vaikščioti. LIONS klubo iniciatyva tauragiškių suaukotos lėšos leis jai  naudotis delfinų terapija dar 10 kartų.

Dviejų dviratininkų užpuolimas Joninių savaitgalį Jovaruose nuskambėjo per visą Lietuvą. Mat atvykusiems policijos pareigūnams taip lengvai užpuolikų sutramdyti nepavyko – padedami būrio įžūlių jaunuolių, du įtariamieji paspruko su antrankiais. Abu „herojai“ surasti kitą dieną, ant kojų sukėlus visą Tauragės policiją. Kas jiems gresia, skaitykite laikraštyje. Gerų žinių tauragiškiams turi „Tauragės vandenys“. Kiek mokėsime už vandenį nuo rugsėjo ir kodėl, sužinosite jau netrukus. Taip pat laikraštyje – kas laimėjo konkursą vadovauti lopšeliui-darželiui „Žvaigždutė“ bei kurios mokymo įstaigos vadovas traukiasi, kodėl nerimauja mažųjų šachmatininkų tėvai. Apstu ir gerų naujienų – „Lepūnės pirties“ siūlomi malonumai, kas padeda sveikti reta genetine liga sergančiai Agnei bei pilna artėjančio tarptautinio Tauragės muzikos festivalio programa.

Antroje savaitės pusėje bus galima lengviau atsikvėpti po alinančių vasaros karščių. Ketvirtadienį daug kur palis, tačiau nuo penktadienio krituliai ir vėl išseks, sugrįš saulė. Gaivesnės dienos tęsis ne taip ir ilgai, jau savaitgalį temperatūra kils aukščiau, vietomis sekmadienį sugrįš 30 laipsnių karštis.

Birželio 27 d., lygiai prieš 100 metų, 1919-aisiais Kaune buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Šiuolaikinė šaulių sąjunga puoselėja tas pačias idėjas, kaip ir prieš šimtmetį – patriotiškumo, valstybingumo, laisvės ir garbės. Kaip teigė LDK Kęstučio rinktinės vado pavaduotoja Vitalija Šlepavičienė, šaulys – tai pavyzdys visuomenei.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 2018 metų turto deklaracijų duomenis. Tarp krašto politikų milijonierių nerasime, nė vienas jų nepateko ir į Lietuvos turtingiausių politikų 200-uką. Tauragėje turtingiausio politiko pozicijų neužleidžia eksmeras socialdemokratas Pranas Petrošius. Jo su žmona Rita valdomas turtas ir piniginės lėšos siekia 783 tūkst. eurų. Nuo tarybos senbuvio nedaug atsilieka šiemet po 15-os metų pertraukos išrinktas Kęstutis Balašaitis. Jo kartu su žmona Larisa valdomas turtas ir lėšos sudaro 722 tūkst. eurų.