Itin karšta vasaros pradžia gerokai paankstino javapjūtę. Sausra, kuri tęsėsi kone pusantro mėnesio ir buvo pavadinta net stichine nelaime, mūsų krašto ūkininkų derliui tokios žalos, kaip Dzūkijai ar Aukštaitijai, kur jis sunaikintas kone visas, nepadarė. Tai aiškėja kalbantis ir su kombainus į laukus jau išvairavusiais ūkininkais, ir su specialistais.
Gražūs tik iš tolo
Tauragės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė, paprašyta pakomentuoti šių metų grūdų derlių, sakė važinėjusi daug kur, žiūrėjusi, jai atrodo, kad grūdinių kultūrų derliai šiemet turėtų būti mažesni.
– Nors laukai iš tolo atrodo gražiai, kai kur nieko, kai kur labai net gražiai, bet kai kur varpos trumpos, jose nedaug grūdų, kai kur nesudygę lopai. Ir patys grūdai smulkesni, nors ir gražiai atrodo, tačiau derlius gali būti kokiais 20–30 proc. mažesnis, – svarstė ji, o paklausta apie priežastis, teigė: – Dėl sausros, kai dygo žieminiai, labai pritrūko drėgmės, kai kur pradėjo gelsvėti laukai, o vasariniai dygo labai sunkiai, ir dabar jie kai kur dar žali, tiesiog nebręsta. O žieminiai gal ir būtų gerą derlių davę, bet pačiam augime pritrūko drėgmės.
Kainos blogesnės nei pernai
Pats prie kombaino vairo sėdantis ūkininkas Remigijus Maraulis savo ūkį vadina smulkiu – jis yra deklaravęs 35 ha žemės. Nuimdamas derlių, jis kooperuojasi su giminaičiais.
Sausra, pasak R. Maraulio, derliui pernelyg nepakenkė, tiesa, jei laiku būtų daugiau paliję, žieminių kultūrų derlius būtų buvęs geresnis. Žieminiams esą sausra pakenkė labiau nei vasarojui.
Šiemet ūkininkas sėjo 7 ha žieminių rugių, vasarojaus – apie 10 ha. Žieminiai rugiai jau nukulti. Rugiapjūtė, pasak jo, šiemet prasidėjo beveik tuo pačiu laiku kaip ir ankstesniais metais. Derlių ūkininkas vertina kaip „pusėtinai normalų“: mat ūkis ekologinis, jokių trąšų nei augimą skatinančių medžiagų nenaudojama, tik jei kokio mėšlo šiek tiek. Žieminių rugių R. Maraulis prikūlė vidutiniškai apie tris tonas iš hektaro. Turi dar avižų, jos dar nenukultos.
Paklaustas apie supirkimo kainas, ūkininkas pasakoja rugių dar nepardavęs.
– Kainos blogesnės nei pernai, ypač rugių, ir ne tik kad kainos geros nesiūlo, tiesiog niekas neperka, – sako jis. – Gerai, kad sausi grūdai, tai nėra problemų laikyti. Lauksim, kol kas pradės supirkinėti.
Supirkėjai motyvuoja tuo, kad pernai buvo nebloga kaina, todėl šiemet daugiau priauginta.
Geresnį derlių lemia pasėlių priežiūra
Didžiulį, net plotą 700 ha apimantį, trijų šeimų ūkį administruojantis Kęstutis Balašaitis „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug 4 dienomis anksčiau nei pernai.
– Pirmiausia kūlėme žieminį rapsą, dabar kviečius. Derlius geresnis kažkiek. Sausra pakenkė vasarojui ir iš dalies žiemkenčiams. Tačiau mūsų derlius, manau, bus geresnis, – sakė K. Balašaitis.
Pasak jo, gerą derlių lėmė pasėlių priežiūra, pradėtos taikyti naujos technologijos.
– Paukščių mėšlu pradėjom tręšti, tai labai pasiteisina, ir dirvų tyrimus darom. Be to, kalkinam dirvas, – vardijo ūkio administratorius.
Šiame ūkyje didžiausiai pasėliai – žieminių kviečių. Paklaustas, kokį jų derlių prognozuoja, K. Balašaitis svarstė:
– Sunku dar pasakyti, koks derlius bus, yra įvairiai, manau, nuo 4 iki 6 t iš ha.
Tačiau kainos nedžiugina – jos, pasak K. Balašaičio, šiemet žemesnės nei pernai.
– Pernai buvo apie 200 eurų už toną, net 210 vienu tarpu siekė. O šiemet – nuo 150 iki 170 eurų. Mat užaugo javai ir Rusijoj, Ukrainoj, Amerikoj, todėl kainos ir žemos, – sakė jis.
Visi trys jo administruojami ūkiai priklauso žemės ūkio kooperatyvui „Viduklė“.
– Parduodam kooperatyvui, o jis toliau sudaro sutartis, mums „pramuša“ geresnes kainas. O vežam tiesiai į Klaipėdą, į uostą, – pasakojo vyras.
Dviem turimais kombainais nukulti visą javų derlių šiame ūkyje, jei gamta netrukdys, truks apie tris savaites.
