Legendinis Juškaičių piliakalnis ir lietuviškos džiunglės aplink Gaurę
Įkelta:
2019-08-28
Nuotrauka
Aprašymas

Bažnyčios šventoriaus vartai. Gaurės bažnyčia, garsėjusi beveik nuo XVIII a. pab.–XIX a. pr. nepakitusiu vėlyvojo baroko interjeru. Sudegė 1970 m.

Mečislovo Sakalausko nuotrauka, 1966 m.

,
Nuotrauka
Aprašymas

Juškaičių piliakalnis iš rytų 1977 m.

Edmundo Mažrimo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Senieji Gaurės klebonijos pastatai.

Mečislovo Sakalausko nuotrauka, 1966 m.

,
Nuotrauka
Aprašymas

Prieškario sodybos.

Autoriaus archyvo nuotrauka

Prieškario Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei ir valdovams. Piliakalniams, milžinkapiais ar pilkapiais vadintais. Legendomis ir senų žmonių prisiminimais paremtas istorijas vaikams prieš miegą sekdavo mamos ir senelės.

Prieškario Tauragės apskrityje, šalia buvusio vieškelio Skaudvilė-Upyna rymojo Juškaičių piliakalnis. Ant jo plokštumos žaliavo naujakurio bulvės, o kalnelio šonai slinko ariant vagas.

Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų kalbinti senoliai prisiminė iš savo senelių girdėtus pasakojimus apie kalnelio praeitį. Porino, kad Juškaičių piliakalnio vietoje buvo žemaičių kunigaikščio Juškos pilis. Kalnas buvo supiltas per tris dienas ir naktis. O jo papėdėje buvo užkasta dešimt kryžiuočių belaisvių su savo žirgais ir ginklais.

Senovės lietuvių vyriausias žynys buvo išpranašavęs, kad pilis ant kalnelio išliks ilgai. Tačiau jeigu gražiausia žemaičių mergina pabučiuos kryžiuočių riterį, viskas sugrius per vieną naktį. Pati mieliausia laikyta žemaičio Juškos duktė, kurios sužadėtinis kalėjo kryžiuočių kalėjimo belangėje.

Nuotrauka

Vieną kartą merginai beklaidžiojant pušynuose, ji sutiko, karį tvirtinusį, kad pabėgo iš vokiečių nelaisvės. Prašė parodyti, kaip patekti į Juškos pilies vidų. Žadėjo pasakyti, kaip išvaduoti jos mylimąjį. Reikalavo slapta pravesti per pilies sargybą. Naivi mergina net neįtarė, kad tai buvo kryžiuočių šnipas.

Vakare įsivedė pakeleivį ir paslėpė savo menėje. Išklausiusi šnipo melagingų žinių, ji apsidžiaugė ir netikėtai pabučiavo atvykėlį. Išvedė slaptu požemiu atgal į mišką.

Tačiau vidurnaktį pilyje jau šeimininkavo kryžiuočiai, įsmukę mažai kam žinomu slaptu tuneliu. Išžudė visus dvariškius ir kariuomenės įgulą, sugriovė ir sudegino visą žemaičio pilį. Tačiau didžiausių turtų rasti nepavyko.

Sučiupo gražiąją valdovo dukrą, o ji pasisiūlė parodyti tėvo turtus ir slėptuvę. Nuvedė dar sykį į požemius. Bet tai buvo tik jai vienai žinomi spąstai. Rūsio angą staiga užgriuvo didžiuliai akmenys, ir priešai kartu su mergina buvo palaidoti pilyje amžiams.

Prieškariu atokiau nuo Juškaičių piliakalnio buvo dar du nedideli kalneliai. Pasakojama, kad ten buvo garsusis požeminis išėjimas iš pilies. Dar anksčiau šmėžavo gilios angos, iš kurių naktimis liepsnodavo aukuro ugnis. Motinos savo vaikus gąsdindavo Juškaičių vaiduokliais ir dvasiomis. Nepaklusniems mažiesiems buvo porinama, kad ten guli sidabro ir aukso skrynios, tačiau neatsiranda drąsuolių, kurie tai patikrintų. Manoma, kad legendomis apipintų istorijų pradžia siekė prancūzmetį ir Napoleono nesėkmingus bandymus užkariauti Rusiją. 

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnyje archeologinius kasinėjimus vykdė profesorius Kšivickis. Buvo rasta nemažai auksinių monetų, ginklų dalių, tačiau viską okupacijos audrose išvežė į Rusiją. O prieškario lietuvio žagrė išversdavo tik plytų, kalkėtų akmenų ir molinių indų šukių.

Nepriklausomoje Lietuvoje miškai aplink Gaurę link Tauragės buvo įvardinami lietuviškomis džiunglėmis. Šmėžuodavo senojo lietuvių dievo Girinio pėdsakai. Dešimtimis kilometrų tęsdavosi lietuviškos taigos plotai.

Atskirti nuo pasaulio, aplink miškus buvo įsikūrę mažieji kaimeliai: Eičiai, Sakalinė. Atsibastęs į juos atvykėlis jausdavo, tarsi atsidūręs pasakoje. Tuoj iškildavo iš Maironio eilių barzdočiai lietuviai, meškos, vilkai ir šernai, kurių čia buvo pilna.

Nuotrauka

Vienišų kaimų gyventojai pasakojo, kad į šias vietas atvyko prisiklausę senosios valdžios pažadų. Buvo tvirtinama, jog žemė bus veltui, miškuose mėsa auga, o iš medžių teka saldus vynas. Apsidžiaugė žmonės, bet nei mėsos, nei vyno nerado. Tik paskui suprato, kad mėsa – tai grybai, o vynas – tai iš beržų ir klevų tekanti sula.

Vienišas senelis porino, kad švenčiausiojo ciesoriaus Mikalojaus viešpatavimo metu visi miškai atiteko jo šviesybei kunigaikščiui Vasilčikovui. Prieškario Tauragės apylinkėse buvusios sodybos buvo gražios, o puošnios tvoros suteikdavo nepaprastą įspūdį. Kadangi buvo gyvenama šalia miško, dėl medienos trūkumo niekas nesiskųsdavo. Niekas nelaikė nuodėme, jei žmogelis nusikirsdavo vieną kitą medelį.

Miškas kaimelių žmonėms čia buvo maitintojas. Žiemą rąstus, malkas veždavo į turgų. O vasarą moterys su grybais, uogomis nukakdavo net iki Tilžės. Aplinkiniai gyventojai su šypsena veide pasakojo, kad dirba kaip kupranugariai. Tačiau tokių rąstų niekur daugiau nerasdavo. Žiemą atvažiuodavo medienos įsigyti net iš Šakių.

Gyventojai buvo ramūs, visi vienas kitą pažinojo. Tamsiais žiemos vakarais susirinkdavo į vieną gryčią, sekdavo pasakas ir žaisdavo kortomis. Jaunimas kiekvieną vakarą rinkdavosi vis kituose kaimynų namuose. Jausdavosi tarsi giminės, o į svetimus, dirbančius žemę laukuose, šnairuodavo, nepasitikėdavo.

Nuotrauka

Buvo juokaujama, kad civilizacijos pažanga pastaruoju metu pasiekdavo ir lietuviškų džiunglių gyventojus. Prieškario Lietuvoje vyrai išeidavo tarnauti į kariuomenę. O grįžę į gimtuosius namus imdavosi reformų. Kas anksčiau buvo neįmanoma, tarpukariu tapo norma. Laikraščius gaudavo visi. Ne vienoje senojo dievo Girinio tėvonijoje per aukštas pušis kyšodavo radijo aparato antena. Kaimuose atsirado mokykla, telefonas. Vasaromis užklysdavo vienas kitas turistas. Civilizacijos paliestos, iš lėto nyko lietuviškosios džiunglės.

„Buvo rusai, vokiečiai ir prapuolė kaip žydo bitės“, – porino kaimelio ilgaamžis, – „tačiau mes, čia esantys lietuviai, kaip buvom, taip ir liksim“. Jaunoji karta keitė senąją, o Tauragės rajono pamiškės kaimeliai ir toliau alsavo gyvybe.

 

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 11 valandų
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.