Jau po mėnesio prasideda nauji mokslo metai, tačiau mokiniai vis dar su siaubu prisimena praėjusių pabaigą, kai prailginus mokslo metus teko kęsti kaitrą tvankiose klasėse. Savivaldybių asociacija rengė savivaldybių apklausą dėl trumpesnių mokslo metų grąžinimo. Tam pritaria net du trečdaliai šalies savivaldybių. Ministras atkerta – karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.
„Prailginti mokslo metai nepasiteisino“
Liepą vykdytoje Lietuvos savivaldybių asociacijos apklausoje iš 49 dalyvavusių savivaldybių 40 pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą, aštuonios – kad mokslo metų trumpinti nereikėtų. Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių.
Savivaldybės nurodė, kad dauguma šalies mokslo įstaigų nepritaikytos dirbti per tokius karščius, kurie šalyje vyravo šį birželį. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. Asociacijos teigimu, dėl birželio mėnesį tvyrojusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės per apklausą nurodė, kad dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga dalyvauti ugdomajame procese. Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželio mėnesį, kai tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas ir dalis mokytojų negali vesti pamokų.
Savivaldybės taip pat tvirtino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų, kadangi vienu metu muziejai nepajėgūs visų norinčiųjų priimti į ekskursijas ir edukacines programas. „Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama – vienam mokiniui per metus skiriama vos 4,20 euro. Tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas“, – teigiama pranešime. Pasak Š.Vaitkaus, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka bei mokslo metai būtų sutrumpinti, pageidauja ir švietimo bendruomenė bei mokinių tėvai.
Švietimo ministras įžiūri problemų
Komentare BNS Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad iki rugpjūčio antrosios pusės ministerija esą numačiusi ir daugiau susitikimų su „visomis pusėmis“ konsultuojantis dėl ugdymo proceso birželį, aiškinantis, kaip prasmingai išnaudoti mokymosi laiką ir kokios pagalbos reikia įstaigoms.
Pasak ministro, konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu peržiūrimos Higienos normos, kad būtų reglamentuotas ne tik mokyklos lankymas esant dideliems šalčiams, bet lygiai taip pat per karštus orus: kokiai temperatūrai esant nerekomenduojama eiti į mokyklą, dirbti klasėse.
„Reikia visiems kartu sutarti, kokie sprendimai reikalingi keičiantis klimatui. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir mūsų kaimyninės šalys, kuriose ugdymo procesas trunka net ilgiau, pavyzdžiui, Lenkija“, – sakė ministras.
„Mano idėja tokia: ateityje reikėtų kaip galima daugiau suteikti galimybių savivaldybei, mokyklai, mokyklų tinklui patiems, gerai apgalvojus, žinant kaip reikėtų įgyvendinti ugdymo planą, savivaldybės specifiką, kuo savarankiškiau spręsti šį klausimą“, – teigė jis,
Anot A. Monkevičiaus, mokyklose turėtų būti užtikrinamos geresnės sąlygos, nes „jos pastatytos taip, kad orientuotos į pietus, neturi žaliuzių“. Dėl dar to bus tariamasi su savivaldybėmis.
Jis pabrėžė, kad pailginus mokslo metus, moksleiviams rengiami užsiėmimai galėtų būti ir „mokymasis plaukti, saugus elgesys gamtoje“.
Apklausoje nedalyvavo
Įdomu, kokią nuomonę išsakė Tauragės savivaldybė ir kaip ją argumentavo? Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas „Tauragės žinioms“ atsakė, Tauragės rajono savivaldybė šioje apklausoje nedalyvavo. Tačiau jis kartu su Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore Jūrate Lazdauskiene dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojate susitikime su Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija, kurios metu buvo išsakyta nuomonė dėl galimybės grįžti prie trumpesnių mokslo metų. Taip pat buvo pristatytas ir „Šaltinio“ progimnazijos pavyzdys, kaip mokymo įstaigos geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų (pvz., šiais metais užklupusio karščio) ir kitaip organizuoti mokymo procesą.