Aktualijos

Pagramančio regioninis parkas rengia pirmąjį naktinį žygį „Grafo Jono Molio pėdsakais“. Renginio tematika intriguoja istoriniais motyvais bei kviečia pažinti savo kraštą. Žygeiviai lankysis Jocių dvarvietėje, eis kabančiais lieptais, stebės teatralizuotus pasirodymus, priminsiančius dvarininkų gyvenimo istorijas bei aplankys pamirštas, bet dėmesio vertas mitologines vietas. Žygio organizatoriai žada jaukius pasisėdėjimus leidžiantis saulei bei dvaro gaspadinių vaišes po atviru dangumi.

Pažintis su dvarviete

Rugpjūčio 24 dieną besidomintys istorija ir mitologija kviečiami į paslaptingą naktinį žygį „Grafo Jono Molio pėdsakais“. Anot Pagramančio regioninio parko kultūrologės Linos Misiulytės, ši tematika pasirinkta neatsitiktinai – mažai žinoma apie Tauragės rajone buvusius dvarus, jų istorinį palikimą. O Jocių dvarvietė kadaise buvo garsi. Dvaro sodyba įkurta 1709 m. Jį valdė Mankevičius, po to – jo žentas grafas Jonas Molis. Mankevičiai dalyvavo 1863–1864 m. sukilime, už tai buvo ištremti į Sibirą.

Dvare buvo plytinė (XIX a.), malūnas, kurio parke – sodas ir kiti pastatai. Pokario metais pastatus nugriovė tarybiniai kariai, iš gerų rąstų rentė kitus pastatus Tauragėje. Iš dvaro sodybos išliko tik parko-sodo dalis, tvenkinys ir malūno liekanos. Sodyba buvo užstatyta kolūkio gamybiniu centru.

1915 m. kraštą okupavus vokiečiams Tauragė stipriai nukentėjo, todėl apskrities centras buvo įkurtas Jocių dvare, o apskritis vadinta Jocių apskritimi. 1922 m. dalis dvaro žemių išdalinta mažažemiams. 1923 m. Jocių dvaro centrą už 80 tūkst. litų nupirko grįžęs iš JAV Jonas Gaižauskas.

Anot L. Misiulytės, žygio metu bus lankomasi dvarvietėje, pasakojama dvaro istorija, prisimenami bei imituojami jame gyvenusių dvarininkų įpročiai ir papročiai. Be Jocių dvaro, planuojama aplankyti ir kitas mitologines vietas, pavyzdžiui, Velnio daubą, apie kurią nedaug kas žino, pasakoti vietinių gyventojų dar menamas paslaptingas mitologines istorijas.

Palydės gandrus

Pagramančio regioninio parko darbuotojams kilo sumanymas surengti žygį minint šv. Baltramiejų arba kitaip gandrų išskridimo dieną, rugpjūčio 24-ąją. Taigi, tai savotiškos vasaros palydėtuvės. Simboliška tokią dieną prisiminti krašto istoriją, papročius ir tradicijas.
– Tą dieną mūsų krašte nuo seno išlydėdavo gandrus. Jie, palikdami gimtinę, kartu „išsineša“ ir pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkės ar dvaro gaspadinės jau neberuošia, nes diena gerokai sutrumpėjo, o ir darbų sumažėjo. Dažniausiai žygių dalyvius vaišindavome po kelionės, tačiau šį kartą bus kitaip. 18.30 val. jų lauks „Gandro“ (dvaro gaspadinių) paruošti pavakariai. O po gardžių vaišių leisimės grafo paslaptingais pėdsakais, – teigė L. Misiulytė.
Apie šv. Baltramiejų yra ir daugiau tautosakos. „Sakoma, kad „nuo šv. Baltramiejaus velnias į vandenį geležį įkiša. Vanduo ežeruose ir upėse atvėsta, o rytmečiais virš telkinių draikosi rūko tumulai. Varlių kurkimo nebesigirdėti: sakoma, „Dievas varlei užrakina dantis nuo šv. Baltramiejaus“. Jei rugpjūčio 24-ąją oras gražus, galima tikėtis sauso rudens. Po šios dienos jau niekas bičių nekopinėja, gyvuliai į ganyklas išleidžiami laisvi, nes javų plotuose palikusios tik ražienos. Apie šį metą kaime, dvare būdavo pjaunamos avys. Kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų ir ilgiau nešiotųsi, reikėdavo sulaukti mėnulio senagalio. Atsisveikinimo su gandrais diena užbaigia ciklą, kuris senovėje buvo reikšmingas formuojant žemdirbiškąjį kalendorių. Iš čia likęs paprotys tądien burti likimą: merginos, kur nuošaliau iškasusios duobutę, po kurio laiko pasižiūrėdavo, kas joje. Jei ras voratinklį, ištekės už turtingo, jei skruzdėlytę – už varguolio, o jei varlę – nevertėjo net prasidėti su tais burtais...“ – tokiais pasakojimais žygeivius intriguoja organizatoriai ir žada, jog žygio metu tautosakos ir net teatralizuotų motyvų netrūks. Ne veltui į pagalbą organizuojant žygį pasitelktas Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.

Nuotrauka

Vyksta registracija

Žygį planuojama pradėti rugpjūčio 24 d., 18 val. Starto ir finišo vieta – prie Matiškių piliakalnio. L. Misiulytė visų maršruto staigmenų neišdavė, tačiau užsiminė, jog bus brendama per brastą, keliaujama kabančiu tiltu, mėgaujamasi vėlyva vakariene saulei leidžiantis. Sugrįžti į tą pačią vietą – Matiškių piliakalnio papėdę planuojama 23 val. Žygio maršrutas neturėtų tęstis ilgiau nei 13 km, todėl į kompaniją drąsiai galima vestis vaikus. Registracija vykdoma iki rugpjūčio 23 dienos, dalyvio mokestis – 3 eurai.