2020 Rugpjūčio 09 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Tolima kelionė į artimą Sovetską

  • Įkelta: 2019-08-02

Sovetsko daugiabučiai

Autorės nuotrauka

Margarita RIMKUTĖ
margarita@taurageszinios.lt

Rašau Sovetską (lietuviškai – Tilžė), nes mes, tauragiškiai, jį tokį visuomet prisiminsime. Kelionė „tolima“, nes vizų išdavimo procesas trunka keletą dienų, pareikalauja pastangų ir kantrybės pildant dokumentus. „Artimas“ jis, nes buvo laikotarpis, kai tauragiškiai Sovetską lankė itin dažnai, kai kurie ten dirbo, kūrė šeimas. Tai, ką neseniai teko išvysti šiame mieste, stebino, laužė stereotipus.

Pasiruošimas kelionei – apie trys dienos

Liepą įsigaliojus nemokamų vizų į Tilžę tvarkai, į kelionę išsirengėme keturiese: du tauragiškiai, du vilniečiai.

Pasiruošimas išvykimui truko apie tris dienas. Pildant prašymus vizoms teko surašyti esamas, buvusias darbovietes, giminaičius, nurodyti, kur ketiname apsistoti, kiek minėtame mieste praleisime laiko, koks vizito  tikslas, atsakyti į daug panašių klausimų. Sunkumų kėlė tinkamo formato (ir dydžio) nuotraukų parinkimas. Internetinė sistema, kurioje pildėme dokumentus, nuotraukas vis atmesdavo. Patvirtinimo, jog viza išduota, laukėme dvi dienas.

Teko ir apsidrausti. Pigiai: diena asmeniui – apie tris eurus. Viešbutį pasirinkome europietišką, naktis jame – 40 eurų.

Atėjus kelionės dienai, kiek nedrąsiai žengėme garsiuoju Lietuvą ir Kaliningrado sritį jungiančiuo Karalienės Luizos tiltu. Dokumentų patikrinimas pasienio poste vyko sklandžiai, trukome apie pusvalandį. Kiek nejauku tapo, kai vienam mūsų pasienio punkto pareigūnė liepė ištrinti visas ant tilto darytas nuotraukas. Fotografuoti patikrinimo zonoje – griežtai draudžiama.

Sovietizmo maža

– Oho. Kad čia visai neprimena tų vaizdų iš filmo „Černobylis“, – mums vos pradėjus kelionę Tilžės gatvėmis nusistebėjo dvidešimtmetė vilnietė.

Mano bendrakeleiviai – skirtingų kartų atstovai. Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai merginai Rusijos įvaizdį suformavo minėtasis serialas. Jame vaizduojamas niūrus sovietinis miestas, pilki daugiabučiai. Mūsų lankoma Tilžė bendrakeleivę stebino spalvomis. Gatvėse – nuo europietiškų mažai besiskiriančios parduotuvėlės, vienas kitas nedidukas prekybos centras.

– Tai kad čia viskas kaip Europoje, tik užrašai rusiški. Ir apskritai Kauną primena. Kauno senamiestį, – nusivylė mergina.

Buvo matyti vienur kitur keičiamos šaligatvio plytelės, skverai – tvarkingi, jų suoleliai, vienas kitas apšvietimo stulpas – apynaujai. Nuošalesnėse gatvėse galėjai išvysti apgriuvusių gamybinių pastatų. Tokių ir Tauragėje rasi, ir Kaune.

Smagiai nuteikė pėstiesiems pritaikyta Pergalės gatvė (rus. ulica Pobedy). Gatvė uždaryta, ant jos vidurio juostos – suolai. Sėdi rusės, rūko. Dirsčioja į turistus.

Tylus šurmulys

Smalsūs vietinių žvilgsniai nuteikė smagiai. Jautėmės tikri užsienio turistai. Ypač parduotuvėse.

– Možna etych? (liet. – galima šitų?) – durstelėjau pirštu per stiklą į parduotuvės šaldytuve sudėtus varškės sūrelius.

Nežinojau, kaip išsireikšti „sūrelis“. Pardavėja supratingai nusišypsojo. Turbūt aptarnavusi ne vieną žioplį iš užsienio. Iškrapščiusi iš dėžutės sūrelius jų parduoti neskuba: ieško prekės galiojimo datos. Randa. Sūrelius paslepia po stalu.

– Etych užė nemagu dat (liet. – šitų jau negaliu duoti), – pranešė.

Suprask, pasibaigė galiojimo data, pasenę. Na ir sąžiningumas. Dar susimąsčiau, ar būtų juos pardavusi rusui...

Banke taip pat laukė malonus priėmimas. Mums paprašius parduoti rublių, banko darbuotoja draugiškai patarė verčiau užsukti į kitapus gatvėje esančią valiutos keityklą, kurioje esą pinigų keitimo mokestis – perpus mažesnis.

Neįprasta, keista. Rodos, ne pas svetimus atvykome, o pas gimines.

Gatvėse netrūksta šurmulio. Mano bendrakeleivis apgailestavo tokio šurmulio neišgirstantis Tauragėje. Visi vakarais tarsi išsislapsto. O čia priešingai – sėdi ant suolelių, šnekučiuojasi. Ir tas šurmulys – toks ramus. Kitoks nei turistų lankomuose Europos miestuose. Niekas nemėgina užkabinti, prekių nesiūlo. Ant skvero sutvirtinimo bortelio daržoves pardavinėja bobutės. Viena salotas, kita – agurkus, trečia jau tuoj parduos paskutinį mėlynių puslitriuką. Šnekasi, juokauja. Ant kibiro prisėdusios rūko kavinės virėjos.

Į Pergalės gatvę pabyra uniformomis vilkintys vyrai. Jau po šešių. Nutariame, jog keičiasi pasieniečių, muitinės darbuotojų pamaina.

O ką čia daugiau dirbsi? Miestas nėra didelis. Tik paslaugos, komercija... Imame diskutuoti, jog turėtų būti keista gyventi taip izoliuotai. Atskirtiems nuo pasaulio. Kada panorėjęs neišvyksi į Europą...

Turistams pritaikyta Pergalės gatvė (Pobedy) Autorės nuotrauka
Karalienės Luizos tiltas naktį Autorės nuotrauka

Miestas-muziejus

Padarę pertrauką po dienos pasivaikščiojimo užsukame į restoraną „Rasija“. Aukso ir mėlyna spalvos nuteikia prabangai. Meniu kainos nesikandžioja. Lašiša – 470 rublių, pavertus eurais – beveik septyni. Dviem asmenims dviejų karštų patiekalų pietūs su gėrimais kainavo apie 25 eurus. Restorane. Nutarę, jog kaina atitiko kokybę, grįžtame į miestą.

Naktinė Tilžė nėra įspūdinga. Maža šviesų. Mūsų pamėgta Pergalės gatvė saulei nusileidus ima skęsti prieblandoje. Tačiau tame – savas žavesys.

Pažvelgę į miestą istoriškai nutarėme, jog didžioji dalis mus supančių pastatų – vokiečių palikimas. Kai kurie jau trupančiais fasadais. Didingi, turtingi architektūros elementų. Rodos, balkonas – tarsi svarbaus administracinio pastato, tačiau jame apatiniai, pėdkelnės džiūva. Ne vienas pastatas, liūdna, nugriautas arba keistai sulopytas, kreivai sumūrytas. Kai kurie senų pastatų fasadai nudažyti ryškiomis spalvomis. Rodos, pastatas prilygsta kultūros paveldui, o štai jo pirmojo aukšto fasadas – ryškiai oranžinis, iškaba praneša: čia parduotuvė – „Berioza u doma“ („Beržas prie namo“ – liet.) . Tarp kai kurių nugriautų vokiškų pastatų – plytiniai rusiškos statybos daugiabučiai.

Jei tikėtume internete pateikiama Tilžės istorija, teritorija vokiečiams priklausė apie septynis šimtus metų, apie 500 jų Tilžė gyvavo kaip miestas. Rusai (ir kitų tautybių žmonės) čia apsigyveno tik 1945 metais.

Kieme.. Autorės nuotrauka
Amžių sandūra Autorės nuotrauka

Tolimi – artimi

Diena Tilžėje ilga. 22.30 val. gatvės dar pilnos vaikų. Važinėja riedučiais, dviračiais, paspirtukais. Nepastebėjau nė vieno su išmaniuoju telefonu. Mamos sėdi ant suolelių, sūpuoja vežimėliuose snaudžiančias atžalas. Kažkur į gatvės grindinį bumbsi kamuolys. Gyvybės gausa tokiu tamsiu paros metu man primena vaikystę, kai internetas buvo pasiekiamas ne visiems, ne visi turėjo kompiuterius. Vaikai iki vėlumos zujo lauke. Sovietmečio Lietuvoje užaugęs mano bendrakeleivis sako, jog Tilžėje – nuostabu. Kas patinka? Teigia, jog čia žmonės draugiški, kultūringi, niekur neskuba. Prieš tai jis gatvėje užkalbino ne vieną, tad patikiu juo.

O kur jie nuskubės? Sukasi savo buityje, darbas–namai. Gal ir norėtų pas mus, lietuvius, į svečius, bet va – sudėtingi procesai.

Tipename siauru takučiu per prie daugiabučių plytinčią pievą. Prieš mus – burbulo formos šuniuką už pavadėlio vedantis rusas. Eidami takeliu visi neprasikeisime. Mus išvydęs rusas nuleidžia cigaretę, šlepete apauta pėda stumteli savo augintinį į žolę, pats pasitraukia – praleidžia mus. Turistus. Atvykusius iš už trisdešimties kilometrų nutolusio miesto. Tokius tolimus. Tokius artimus.

Šiandien, 16 val., dailės mėgėjai kviečiami į Tauragės krašto muziejų „Santaka“ – ten  atidaroma kraštietės dailininkės Elmos Šturmaitės, dabar gyvenančios Druskininkuose, tapybos paroda „Realybė ir paslaptis“. Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA)  iš visų Lietuvos fontanų išrinko 35, jų manymu, verčiausius varžytis dėl gražiausio fontano Lietuvoje titulo ir kviečia padėti išrinkti patį gražiausią. Suskaičiavus balsus, gražiausias Lietuvos fontanas bus paskelbtas paskutinę šios vasaros dieną. Tarp kandidatų juo tapti – ir Tauragės fontanas.

Naujojo amerikiečių ir kanadiečių tyrimo metu dar kartą patvirtinta, kad selenas – vienas plačiausiai aptarinėjamų mikroelementų, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Jau šį rudenį atsinaujinęs muziejus „Santaka“ planuoja lankytojams atverti duris ir pasiūlyti galybę interaktyvių ekskursijų ir pramogų. Muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus tikina, jog, palyginus su kitais, ne tokiais išmaniais muziejais, anksčiau nustatytos apsilankymo, paslaugų ir suvenyrų kainos – neadekvačios, todėl prašo kainoraštį peržiūrėti ir mokesčius pakelti. Tiesa, primenama, jog trečiadieniais muziejaus lankymas – nemokamas, jis toks ir liks.

Naujausiame numeryje: Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiaus kitimo analizę. Jos duomenimis, nors gyventojų skaičius per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvoje sumažėjo beveik dešimtadaliu, to nepasakytina apie valdininkų skaičių savivaldybių administracijose. Nepaisant to, kad Tauragės administracijos vadovai tvirtino mažinantys biurokratinį aparatą – atleido vairuotojus, apjungė skyrius, LLRI analizėje Tauragė priskiriama prie valdininkų skaičių didinančių 12-os šalies savivaldybių. Kur čia šuo pakastas?

„Fortūna-Agava“ krepšininkas Tadas Rapolovačius šiandien tapo tėvu. Jo žmona Reda ketvirtadienio rytą pagimdė dukrelę. Gimdymas praėjo sklandžiai. Gimusi mergaitė – pirmasis šio mėnesio kūdikis Tauragėje. Šeimai ši savaitė kupina emocijų – Tadas dvi dienos prieš tai tapo vasaros krepšinio lygos nugalėtoju.

Kalendoriuose jau paskutinis vasaros mėnesis. Rugpjūčio pirmos dienos mėgstančių gražius ir itin šiltus orus nedžiugins – dangų niaukstys debesys, šiluma bus kuklesnė, pūs vėsokas šiaurinių krypčių vėjas, protarpiais palis.

Pagramančio mokyklai nuo 2017-ųjų vadovavęs Zigmas Mozuraitis kolektyvo likimo valiai palikti neketina. Nors laimėjo konkursą į lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ pareigas, pasiprašė Tarybos leidimo ir toliau kuruoti Pagramančio mokyklą ir Mažonų darželį. Liepos 31 dieną vykusiame Tauragės r. savivaldybės tarybos posėdyje Tauragės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktoriumi penkerių metų laikotarpiui paskirtas Z. Mozuraitis.

Liepos 31 d. 18 val. vyks Antonio Lizanos muzikinis pasirodymas „Flamenco in Jazz“, kuriame džiazo ekvilibristika saksofonu susilies su emocionaliu atlikėjo balsu Tauragės pilies kiemelyje. Muzikantui talkins flamenko šokėjas Jose Maria Castano. Užburiantis pasirodymas auditorijos klausytojus perkels į saulėtą Ispaniją.

Šiandien Tauragės rajono savivaldybės taryba susirinko į posėdį, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti 36 klausimus. Posėdžio pradžioje viešą pareiškimą paskelbė valdantieji. Liberalas Linas Janušonis koalicijos vardu pareiškė, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu rinkimų įstatymą pažeidęs Tauragės socialdemokratų pirmininkas Darius Petrošius neturėtų būti Kontrolės komiteto pirmininku. 

Graži istorija apie emigrantus, ne tik grįžusius į Lietuvą, bet ir nusprendusius įsikurti ten, iš kur visi bėga, – nuošaliame kaimelyje. Iš Danijos grįžę, o dabar Tauragės rajone besikuriantys Goda ir Ovidijus Dapkai ne tik vestuves atšventė netradiciškai – daržinėje, tačiau ir įkūrė netradicinį ūkį – ėmė auginti avis. Ką tik popierines vestuves atšventę jaunieji ūkininkai griauna mitus apie avienos skonį ir kvapą, vaišindami svečius kaimo šventėse. Jų planuose – ne tik veislinių avių ir danielių bandos, bet ir mėsos produktų gamyba „nuo lauko iki stalo“. 

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rengiasi inovatyviam audiovizualinio meno ir medijų festivaliui KVAD RATU. Regione to, ką programoje ruošia organizatoriai, dar nebuvo. Veiklos galės rasti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Organizatoriai kviečia ne tik tauragiškius, bet ir viso regiono gyventojus peržengti savo užsibrėžtas ribas ir pasinerti į meno sūkurį. Viena organizatorių Renata Jančiauskienė sako, kad festivalis – bendras jaunos ir ambicingos muziejaus komandos darbo vaisius.

Tauragės rajono savivaldybė jau nusipirko tris elektrobusus – vieną „Solaris“ ir du „Iveco“ markės. Jie į gatves, planuojama, išriedės kitąmet. Kadangi kaimyninės savivaldybės neatitiko ES investicijų programos atrankos kriterijų, Tauragei atsirado galimybė pretenduoti į papildomas nepanaudotas lėšas. Projektą rengusius tauragiškius lydėjo sėkmė – skirta dar 750 tūkst. eurų, už kuriuos planuojama įsigyti dar dvi ar net tris ekologiškas transporto priemones.

Penktadienį Tauragė prisijungė prie jau tradicija tapusios pilietinės iniciatyvos „Burbuliadienio“. Nuotaikinga šventė padeda atgaivinti miesto viešąją erdvę, kurioje susirinkę dalyviai puikiai praleidžia laiką ir pasisemia įsimintinų įspūdžių. Organizatoriai teigia, kad ateityje nuotaikinga burbulų fiesta tęsis ir didins apimtis.

Pirmadienį tauragiškiai nepabijojo alinančio karščio ir pasiryžo neatlygintinai paaukoti kraujo. Prie kilnojamos palapinės būriavosi žmonės, kai kurie kraujo aukojo jau ne pirmą kartą.  Taip pat čia būta ir pirmą kartą atvykusių, kuriuos padrąsino artimieji.

Pirmadienį šalį dar alins karščiai, vietomis termometrai fiksuos 32 laipsnius. Tačiau nuo antradienio jau bus galima atsikvėpti lengviau, karščiai atslūgs, protarpiais nuvilnis lietus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo tyrimo metu nustatyta, jog Tauragės rajono savivaldybės valdomose įmonėse 20 proc. darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais. Šis skaičius įvardijamas kaip vidinis nepotizmo rizikos rodiklis. Pagal jį Tauragė Lietuvoje užima 13 vietą. 5 proc. savivaldybės UAB‘ų darbuotojų turi giminystės ryšių su savivaldybės administracija, toks yra išorinio nepotizmo rizikos indeksas. Su šiuo rodikliu Tauragė rikiuojasi grafiko gale.

Tarpukariu Lietuvos pasienyje su Vokietija vyko intensyvi prekyba tarp prūsų ir lietuvių. Verslas nuplaukė šuniui ant uodegos į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui. Vokiečiai pasijautė arijais, ir lietuvių prekės jiems tapo nereikalingos.

Prieš penkerius metus pirmąjį žingsnį link sveikos gyvensenos žengusi tauragiškė Aistė Mekšraitytė išduoda paslaptis, kaip išsaugoti sveiką kūną ir sielą. Mergina daug laiko praleidžia gamtoje, rinkdama žoleles, mat jomis susidomėjo močiutės dėka. Jos namai pilni pačios rinktų čiobrelių, mėtų, svogūnų laiškų, petražolių. Be to, jau kuris laikas nevalgo nei mėsos, nei žuvies. Apie visa tai bei dietistės darbą Tauragės ligoninėje – pokalbyje.

Pastebėti klimato pasikeitimus pastaruoju metu nesunku – jau birželį buvo galima mėgautis šiltu ežero vandeniu ir lepintis saulės voniomis. Nors dažnai dėl orų besiskundžiantiems lietuviams neįprastai šilti vasaros orai gali pasirodyti tikras rojus, ne visiems gamtos gyventojams tokie pasikeitimai patinka – augalams ir gyvūnams Lietuvoje prisitaikyti prie mūsų šaliai nebūdingo karščio iš tiesų sudėtinga.

„Kam sėdėti namuose? Juk gali stovyklauti gamtoje! Juokas, kūrybinės dirbtuvės, dainos, vandens mūšiai, patys nuostabiausi savanoriai ir geriausi draugai, ilgiausi vakarai prie laužo!“ – taip šiemet Tauragės „Caritas“ kvietė į stovyklą, surengtą liepos 15–18 dienomis Mociškių poilsiavietėje. Ir išties – iš stovyklos vaikai grįžo įgiję naujų draugų ir kupini gerų emocijų.

Jau šįvakar, nuo 19 val., tradicinėje vietoje vyks tradicinis poetų ir bardų vakaras „Prie garažų“, kurį organizuoja Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. Skambės tauragiškiams jau gerai pažįstamo Domanto Razausko ir grupės „VOS VOS“ dainos, savo muzikine kūryba dalinsis Bjelle. Poezijos frontą laikys multifunkcinis poetas (aktorius, režisierius, scenaristas) Alvydas Šlepikas.

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija pripažino: rinkimų agitacijos periodu globos namuose gyvenančius senelius vaišinę socialdemokratai pažeidė rinkimų įstatymą. Praėjusių Kalėdų proga į Lauksargių globos namus važiavę Pranas Petrošius, tuometinis kandidatas į merus Darius Petrošius ir Palmyra Gylienė seneliams dovanojo sausainių, saldainių ir mandarinų. Tačiau nepamiršo pridėti ir sveikinimo dr. Dariaus Petrošiaus vardu, pažymėto kaip politinė reklama, o gėrybes supakavo į maišelius su LSLDP simbolika. Nepaisant D. Petrošiaus įrodinėjimų, kad Lauksargių seneliai laukia būtent socialdemokratų, komisijos verdiktas buvo griežtas: bet kokių dovanų teikimas rinkėjams agitaciniu periodu pagal įstatymą traktuojamas kaip papirkimas.

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija pripažino: rinkimų agitacijos periodu globos namuose gyvenančius senelius vaišinę socialdemokratai pažeidė rinkimų įstatymą. Praėjusių Kalėdų proga į Lauksargių globos namus važiavę Pranas Petrošius, tuometinis kandidatas į merus Darius Petrošius ir Palmyra Gylienė seneliams dovanojo sausainių, saldainių ir mandarinų. Tačiau nepamiršo pridėti ir sveikinimo dr. Dariaus Petrošiaus vardu, pažymėto kaip politinė reklama, o gėrybes supakavo į maišelius su LSDP simbolika. Nepaisant D. Petrošiaus įrodinėjimų, kad Lauksargių seneliai laukia būtent socialdemokratų, komisijos verdiktas buvo griežtas: bet kokių dovanų teikimas rinkėjams agitaciniu periodu pagal įstatymą traktuojamas kaip papirkimas. Taip pat laikraštyje skaitykite: 

Iš 17 projektų Lietuvoje, skirtų įrengti fotovoltines elektrines ant viešųjų pastatų stogų pernai 5 laimėjo Tauragė. Ant lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ stogo jau sumontuotos saulės baterijos. Artimiausiu metu fotovoltinės elektrinės bus įrengtos ant Tauragės rajono savivaldybės administracijos, Tauragės PSPC, „Šaltinio“ progimnazijos ir Žygaičių gimnazijos stogų.