Autorės nuotrauka
Turbūt kiekvienas tauragiškis sutiks, jog Vytauto gatvės gale statomas baseinas – vienas laukiamiausių, jei ne pats svarbiausias šiuo metu Tauragėje įgyvendinamų projektų. Dėmesys nukreiptas į statybos darbų pabaigos datą, tiksliau, dieną, kada jau bus galima lankytis veikiančiame baseine. Bet laukimo džiaugsmą temdo viena smulkmena – buvo nuspręsta baseino valdymą perduoti koncesininkui, tačiau konkurso būdu jo rasti nepavyko. Baseinas – ne paprastas statinys, jam reikalinga speciali techninė eksploatacija, vandens priežiūra, o ir personalas turi būti atitinkamos kvalifikacijos – bus reikalingi plaukimo treneriai, pirmąją pagalbą sugebantys suteikti specialistai. Kas apsiims savo žinion šiuos rūpesčius? Aiškinasi „Tauragės žinios“.
{{ photobanks:modules }}
Išsigando papildomų išlaidų
Baseino valdymas – tai atsakomybė už visapusišką komplekso techninę priežiūrą: pastato administravimą, elektros, šildymo, vandentiekio, kondicionavimo ir kitų sistemų profilaktinius darbus, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, baseinų ir patalpų valymą, kiemo teritorijos tvarkymą. Tauragės valdininkai sutinka – geriausia būtų, jeigu baseiną administruotų tuo užsiimanti įmonė. Tačiau jeigu nėra norinčių, ką daryti? Liepos mėnesį vykęs koncesininko konkursas buvo bevaisis – nors jame dalyvavo viena įmonė, galutinio pasiūlymo taip ir nepateikė. Teigiama, jog išsigando papildomų išlaidų sporto klubo įrengimui.
– Koncesininkas nusprendė neteikti išsamaus pasiūlymo dėl to, kad projektui įgyvendinimui reikalingų investicijų dydis gali viršyti konkurso sąlygose numatytą 40 tūkst. eurų sumą. Taip pat, koncesininko nuomone, kyla rizika, kad komercinės veiklos surinktos pajamos nepadengs objekto išlaikymo sąnaudų, ir objektas gali veikti nuostolingai, – informavo mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius.
Koncesijos konkurso sąlygose nurodyta, jog konkurso laimėtojas įsipareigoja administruoti ir eksploatuoti jam perduotą nekilnojamąjį turtą (patalpas sporto salei ir baseino priestatą). Daugiafunkcis sveikatingumo centras numato siūlyti veiklas, susijusias su aktyvaus laisvalaikio praleidimu ir sportine veikla. Numatoma išmokyti plaukti antros klasės mokinius. Nurodoma, jog koncesininkas į sporto infrastruktūrą turės investuoti papildomai 40 tūkst. eurų. Galimai ši investicija ir atbaidė vienintelį konkurso dalyvį.
Paklausti, ką ketina daryti toliau, rajono vadovai situacijos nedramatizuoja. Svarstoma galimybė baseino administravimo imtis pačiai savivaldybei, tiksliau, perduoti šį rūpestį kuriai nors iš administracijos žinioje esančių įmonių. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, techninę priežiūrą galėtų atlikti samdyta įmonė, o administravimą – kuri nors savivaldybės įstaigų. Tiesa, nenorint užsitraukti Konkurencijos tarybos nemalonės tai reikėtų daryti konkurso būdu.
Įspėja nevaržyti konkurencijos
Lietuvoje baseinų, kurių eksploatacija ir priežiūra rūpinasi pačios savivaldybės, yra ne vienas. Vienas pavyzdžių – kaimyninės Šilalės baseinas, kurį administruoja viešoji įstaiga Šilalės sporto mokykla. Tačiau, be galvos skausmo, kaip tinkamai atlikti baseino priežiūrą, kai kurioms savivaldybėms grūmoja Konkurencijos taryba. Jos pozicija aiški – verslo savivaldybės neturėtų vykdyti, baseinų ir kitų pramogų infrastruktūros objektų priežiūrą turėtų atlikti specializuotos privačios įmonės, kaip, pavyzdžiui, Klaipėdos baseine. Uostamiesčio daugiafunkcinį sveikatingumo centrą pagal koncesijos sutartį administruoja bendrovės „Vakarų infrastruktūra“ įsteigta įmonė „Klaipėdos baseinas“.
Už tai, kad savo įsteigtam juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai, nevykdydama konkurencingos procedūros, perdavė valdyti ir naudoti patikėjimo teise baseino ir sporto klubo patalpas bei teikti jose susijusias paslaugas, baudą šiemet gavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Savivaldybėms trijų valstybės kontrolės institucijų: Centrinės projektų valdymo agentūros, LR Konkurencijos tarybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos paruoštame prevenciniame rašte „Dėl infrastruktūros valdymo ir susijusių paslaugų teikimo“ teigiama, jog savivaldybės, perduodamos savo įmonėms valdyti sporto bei sveikatingumo infrastruktūrą – daugiafunkcinius kompleksus, baseinus, ir pan. yra linkusios nepaisyti minėtų nuostatų ir tokiu būdu vienu metu galimai nesilaiko net kelių įstatymų reikalavimų. t. y., pažeidžia sąžiningos konkurencijos užtikrinimo nuostatas.
„Atsižvelgiant į tai, jog nepaisant minėto Konkurencijos tarybos nutarimo, Institucijoms yra žinomi ir kitų savivaldybių ketinimai pavesti valdyti įvairius sporto ir pramogų infrastruktūros objektus savo įmonėms (pavyzdžiui, Palangos, Kretingos, Šilutės, Panevėžio, Jonavos), raginame savivaldybes užtikrinti savo veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ – rašoma rašte.
Į Tauragę žiūri palankiai
Kaip informavo K. Bertašius, mero patarėjas ryšiams su visuomene, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas rugpjūčio pabaigoje buvo nuvykęs į Konkurencijos tarybą, kalbėjosi dėl galimybės savivaldybei imtis baseino administravimo ir eksploatacijos. Konkurencijos tarybos specialistai patikino, kad savivaldybė galėtų perleisti baseino administravimą kuriai nors iš administracijai pavaldžių įstaigų, jeigu nėra kitos išeities.
Tą patį tvirtino ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Anot jo, nors Konkurencijos tarybos požiūris į verslą „sukančias“ savivaldybes griežtas, o kai kurioms, neatsisakančioms ūkinės veiklos, gresia sankcijos, Tauragės rajono savivaldybės situacija šiek tiek kita.
– Mes vykdėm tarptautinį pirkimą, kuris nepavyko, todėl mūsų galimybės patiems laikinai valdyti baseiną yra kitokios. Svarstome perduoti administravimą savivaldybei pavaldžioms įstaigoms ir tuo metu vėl vykdyti konkursą ir ieškoti koncesininko. Tuo tarpu yra savivaldybių, kurios pačios valdo ir neorganizuoja konkursų, taip pažeisdamos konkurencijos įstatymo nuostatas, – sakė jis.
Tolimesni žingsniai, anot K. Bertašiaus, tokie: reikia nuspręsti, kurios įstaigos galėtų tai daryti, paruošti dokumentus, paaiškinančius, kodėl nepavyko surengti konkurso, ir tuomet raštu kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo savivaldybei ieškoti baseino administratoriaus tarp savo kontroliuojamų įstaigų.
Kas apsiims?
„Tauragės žinių“ pakalbintas laikinai Sporto centro direktoriaus pareigas einantis Gediminas Sakalauskas buvo atviras – kadangi buvo nusiteikęs, jog baseino administruoti Sporto centrui neteks, nes ieškota koncesininko, apie tai net negalvojo. Jo teigimu, Sporto centrui ir taip jau „gana visko administruoti“. Vadovas turėjo galvoje sporto kompleksą „Bastilija“, dėl kurios valdymo savivaldybė jau buvo kartą apskųsta Konkurencijos tarybai bei, greičiausiai, ne per seniausiai prijungtą Sporto mokyklą. Be to, anot G. Sakalausko, baseinas – ne paprastas statinys, jame galioja higienos normos ir priežiūros reikia ypatingos. O Sporto centras neturi reikiamos kvalifikacijos specialistų, plaukimo trenerių.
– Tai ne tas objektas, kur užtenka atidaryti duris ir įleisti sargą. Labai didelė atsakomybė yra ir labai daug darbo. Žinau, kad Šilalės sporto mokykla labai ilgą laiką skundėsi dėl didelio krūvio. Dabar jau apsiprato. Na, bet jeigu savivaldybė nuspręs, ką darysi, teks vargti, – apie galimybes Sporto centrui administruoti baseiną su šypsena kalbėjo G. Sakalauskas.
O galbūt baseino administratoriaus funkcijas galėtų atlikti Tauragės visuomenės sveikatos biuras? Šios įstaigos vadovė Daiva Genienė į tokią galimybę taip pat žiūri atsargiai. Pasak jos, šia tema savivaldybė ją jau kalbino. Tačiau su tokiais žmogiškaisiais resursais, kuriuos biuras valdo dabar, tai būtų stačiai neįmanoma. Taip pat, anot D. Genienės, reikėtų išsiaiškinti, kas konkrečiai slypi už žodžio administravimas. Visgi direktorė sakė, jog teoriškai specialistai galėtų apsiimti mokyti plaukti antrokus. Tačiau tokiu atveju biuras susidurtų su dar didesnėmis žmogiškųjų išteklių problemomis, kurios ir taip egzistuoja.
– Mes turim 2,5 specialisto, absoliučiai visoms sritims, kurie atlieka viską – nuo viešųjų pirkimų, projektų rengimo, renginių organizavimo, administravimo. Ir taip reikėtų papildomo žmogaus. O jeigu kalbant apie baseiną, reiktų kalbėti, kas už viso to slypi. Jeigu visų pastatų eksploatacija ir priežiūra, tai tikrai mes nepavežtume. Be to, aš žinau, ką reiškia visiškai nauja įstaiga, naują vagą arti. Neturint patirties būtent toj srity, o visuomenės lūkesčiai baseino atžvilgiu yra labai dideli. O juk kalba eina ir apie specialias darbuotojų kompetencijas, saugą, gebėjimą teikti pirmąją pagalbą ir panašiai. Tarkim, susirgo prižiūrintis žmogus, nepastatysi gi valytojos su šluota prižiūrėti vaikų vandenyje, – ironizavo Visuomenės sveikatos biuro vadovė. – Tai yra labai rimta.
D. Genienė teigė, jog mielai sutiktų dalyvauti svarstymuose ieškant sprendimo. Anot jos, galbūt subūrus darbo grupę iš skirtingų įstaigų vadovų būtų galima pasidalinti mintimis ir ieškoti įvairių variantų.
– Viskuo, kuo galiu, visada pagelbėsiu, darbo tikrai nebijau. Bet reikia blaiviai į viską žiūrėti, – sakė ji.
Į terminus tikisi „tilpti“
Antradienį tarybos posėdyje susirūpinimą dėl baseino išreiškė ir opozicija. Socialdemokratas Vaclovas Karbauskis frakcijos vardu skaitė viešą pranešimą, kurio turinys iš esmės susidėjo iš klausimų, kas administruos baseiną ir kada jis vis dėlto bus baigtas.
Baseino įrengimą anksčiau buvo planuota baigti rugsėjo pradžioje. Šiuo metu savivaldybės svetainėje darbai.taurage.lt terminas pailgintas dar beveik dviem mėnesiais. Skelbiama, jog iki darbų pabaigos liko 57 dienos.
Anot Statybos skyriaus vedėjo Aivaro Preikšaičio, šiuo metu yra baigiami apdailos darbai, liko iškloti baseino salės plytelėmis, pastatyti nusileidimo kalnelį ir kiti smulkesni baigiamieji darbai. Į objektą pasižvalgyti nuvyko ir šių eilučių autorė. Darbininkai jau ėmėsi plytelių klijavimo pačiose baseino voniose, pavyko apžiūrėti ir jau beveik baigiamą dailinti pirtį. Anot M. Petraičio, darbus tikimasi baigti laiku.
Autorės nuotrauka
