Kurortai žiūri į ateitį
Nors Birštono ir Druskininkų savivaldybes galima laikyti išimtimis, jos jau dabar pradeda investuoti į šildymo sistemų atnaujinimą.
Birštono savivaldybėje nuo 2013 metų atnaujinti 29, o šiuo metu renovuojama dar 3 daugiabučiai, tačiau sumažėjęs daugiabučių šilumos poreikis kompensuojamas kitose vietose. Gintaras Verseckas, Birštono šilumos tinklų direktorius pažymi, jog šilumos energijos balansą išlaiko prie centrinio šildymo grįžtantys gyventojai, įskaitant ir renovuotų daugiabučių gyventojus. Taip pat išskirtiniu šį atvejį daro ir populiarumo nestokojantys SPA centrai ir sanatorijos. Visgi Birštono savivaldybė laukti nesiruošia ir planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.
„Planuojame keisti du senus neekonomiškus ir nepatikimus vandens šildymo biokuro katilus į modernesnius, su didesniu šilumos reguliavimo diapazonu. Tolimuose šilumos trasų taškuose ateityje planuojame montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – sako Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.
Beveik identiška situacija susiklostė ir Druskininkų savivaldybėje, kur nuo 2013 metų atnaujinti 98 daugiabučiai, o 4 būstuose renovacijos procesas dar vyksta. Tiesa, Druskininkuose kartu su daugiabučiais atnaujinami ir šilumos tinklai. Šiuo metu mieste modernizuota arba naujai nutiesta apie 9 km centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų su modernia šilumine izoliacija.
„Šilumos poreikio stabilumą lėmė išaugęs turistų skaičius poilsio ir gydymo objektuose bei naujų centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų prijungimas keliose miesto gatvėse“, – teigia Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius.
Išeitis – šilumos tinklų atnaujinimas
Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis pasakoja, kad vienas dažniausių būdų kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – atnaujinti šilumos trasas.
Miestuose ženkliai sumažėjus šilumos poreikiui, šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai išlieka tokie patys, o laiku nepradėjus investuoti į jos atnaujinimą, šilumos energijos kaina gali augti.
„Pastebėjus, jog ženklus daugiabučių renovavimas daro įtaką šilumos kainoms, savivaldybės bando derinti pastatų atnaujinimo geografiją ir mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. Stengiamasi sumažinti šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį bei pajėgumą, atnaujinti vamzdynus, taip mažinant šilumos nuostolius trasose“, – priduria K. Vaitukaitis.
Tokį rezultatą pasiekti leidžia ir prieš kelis metus pradėtos įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos. Jos gyventojams suteikia galimybę pajusti didesnę naudą nei atnaujinant pavienius pastatus. Šių programų metu modernizuojamos grupės daugiabučių, kartu su inžinerine struktūra. Tokias programas jau yra pasirengusios 35 Lietuvos savivaldybės.
Užs. Nr. 135