2020 Rugpjūčio 08 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Ligitą Juščienę pirmyn veda noras padėti beglobiams gyvūnams

  • Įkelta: 2019-10-23
Ligitą Juščienę su katyte Kora sieja ypatingas ryšys. Asmeninio albumo nuotrauka

Ligitai Juščienei, prieš metus įkūrusiai VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“, rūpi beglobių gyvūnų gerovė Tauragės mieste ir rajone. Vien priglausti benamį gyvūną nepakanka – jų skaičių būtina reguliuoti vykdant sterilizacijos ir kastracijos programas. Ne ką mažiau svarbu šviesti visuomenę ir skatinti atsakingai žiūrėti į tuos, kuriuos prisijaukiname. Ligita sako tikinti, kad vieną dieną Tauragė bus pavyzdys kitiems miestams, kaip reikia saugoti gyvūną nuo galimų pavojų ir tikrai atsakingai jį mylėti.

– Kiek laiko gyvuoja jūsų prieglauda?

Pirmiausia ir svarbiausia: mūsų organizacija – ne prieglauda, o globa. Jei norime būti priegauda, reikia turėti specialias patalpas, o jų mes neturime. Šiuo metu katės globojamos kelių savanorių namuose, šunų priglausti negalime, tik padedame ieškoti jiems namų. „Gyvūnų globa Tauragėje“ skaičiuoja antrus gyvavimo metus – mes įsikūrėme 2017 m. lapkričio 22-ąją. Prieš tai buvome gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Tauragės skyriaus filialas.

– Nuo ko viskas prasidėjo? Kas paskatino imtis šios kilnios misijos?

Pati pradžia buvo Viktorijos Naujokaitės įkurta prieglauda Tauragėje – tuo metu buvo tam tikros patalpos, skirtos laikyti, perlaikyti gyvūnus. Aš pradėjau savanoriauti. Ir nuo to prasidėjo mano kelionė į dabartinę globą. Vedė ir veda noras padėti beglobiui, skriaudžiamam gyvūnui, nes Tauragėje tos pagalbos tuo metu labai trūko.

– Kokiais būdais katinėliai atkeliauja pas jus?

Sulaukiame skambučių ar elektroninių laiškų, ar žinučių feisbuke iš žmonių, kurie ir informuoja, kad gyvūnui reikalinga pagalba. Tai – sąmoningas ir tikslingas bendradarbiavimas su Tauragės ir Tauragės rajonų gyventojais.

– Kiek paprastai gyvūnų vienu metu būna jūsų namuose? Kodėl būtent katės?

Šiuo metu vien mano namuose – 14 gyvūnų. Būna, kad skaičius siekia ir 20. O katės todėl, kad laikyti jas asmeniniuose namuose paprasčiau nei šunis.

– Ar prisimenate savo pirmąjį priglaustą gyvūną? Galbūt pasidalintumėte atmintyje ypač įstrigusia istorija?

Labiausiai įsimintinos skaudžios istorijos – pavyzdžiui, šiemet mirusi katytė Margo, katinėliai Griaučiukas ir Lancelotas. Skaudu buvo stebėti gyvūnų kančias ir negalėti jiems padėti… Labai įsimintina Ikio – katinėlio, rasto stipriai sužaloto prie „Iki“ parduotuvės, istorija. Jis dabar laimingas radęs savus žmones ir draugą šuniuką. Taip pat katytės Koros, aptiktos įmonės „Ansell“ teritorijoje, gyvenimo pradžia – pirmas tris paras vyko intensyvi kova už jos gyvybę, o po to sekė ilgas gydymas. Būtent tokiais momentais atsiranda ypatingas ryšys su gyvūnu. Dabar katytė gyvena labai ją mylinčiuose namuose ir, tikimės, net neprisimena praeityje patirtų sunkumų.

– Galėtumėte suskaičiuoti, kiek gyvūnų per tą laiką rado namus?

Per mūsų organizacijos gyvavimo laiką namus radome maždaug 200 gyvūnų – tiek šunims, tiek katėms. Šiais metais iki dabar namus rado apie 90 gyvūnų.

– Kokią pagalbą suteikiate gyvūnams be to, kad ieškote jiems naujų namų? Ar jums kas nors padeda?

Jei kas prašo, patalpiname skelbimą į mūsų feisbuko puslapį, o vėliau ir padaliname jį kur tik galime – įvairiuose feisbuko turgeliuose ar su gyvūnais susijusiose grupėse – apie naujų namų ieškančius gyvūnus arba gyvūnus, kurie buvo pavogti ar pasiklydę, ar yra kieno nors rasti, pastebėti klaidžiojantys ar esantys be priežiūros. Miesto teritorijoje rūpinamės benamių kačių sterilizacija bei katinų kastracija – už šią galimybę dėkojame savivaldybei, skyrusiai tam lėšų. Katės būna sugaudomos į specialius narvus ir nuvežamos veterinarei arba veterinarui. Žiūrime pagal situaciją, ar katė (katinas) sveiki, nes gali tekti ir gydyti – nepaleidžiame ligoto atgal. Kartais  pamatai, jog gyvūnėlis yra kažkada buvęs naminis. Jis ar ji nebijo žmogaus, dažnai džiugiai reaguoja į paglostymus. Tokiems murkliams ieškome naujų namų. O sulaukėjusias, jau sterilizuotas ir po operacijos palaikytas kates paleidžiame atgal į sugavimo vietą. Sterilizuotą laukinę katę pagal gyvūnų gerovės įstatymus Lietuvoje galima legaliai šerti, nes ji neatsives palikuonių. Tenka mums ir gaisrininkus kviesti, kad iškeltų kokį nors išsigandusį katinėlį iš medžio. Deja, yra tekę rašyti pareiškimų ir policijai bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai dėl skriaudžiamų, neprižiūrimų gyvūnų. Jei reikia, bendradarbiaujame su seniūnijomis, bendruomenėmis – negalime numoti ranka į kenčiantį gyvūną ar negalintį pasirūpinti augintiniu žmogų.

Bendradarbiaujame su organizacija „Lietuva už cirką be gyvūnų“. Mūsų visų tikslas – edukuoti, kas vyksta už spalvingos cirko fasado uždangos. Mitas, kad laukinis gyvūnas gali humaniškai išdresuotas važiuoti dviračiu, čiuožti ant ledo, vaikščioti tik ant dviejų kojų, šokti ar išdarinėti kitus cirko numerius. Jei norima, daugybę informacijos galima rasti internete. Tikimės, kad ir Tauragės, ir jos apskrities gyventojai cirko su gyvūnais nepalaikys ir jame nesilankys bei savo vaikų neves, o Tauragės savivaldybė prisijungs prie Rokiškio ir Kėdainių savivaldybių, jau uždraudusių tokio pobūdžio cirką jų teritorijose.

Tačiau ne visada pavyksta padėti. Dažniausiai tik dėl to, kad su mūsų organizacija nustojama bendradarbiauti. Daugelis išsigąsta, kad, pvz., gaudant sulaukėjusias kates, reikės įdėti ir patiems į mus besikreipusiems asmenims kažkiek pastangų jas sugauti, o tikėtasi, kad kažkas atvažiuos, sugaudys ir gal dar per petį paplekšnos, jog laiku nepasirūpino savo augintinių sterilizacija.

Už kiekvienos globos, kiekvienos prieglaudos yra lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi – turintys šeimas, buitinius rūpesčius, darbus, kartais sveikatos negalavimų, problemų, lygiai taip pat nejaukiai besijaučiantys susidūrę su nedraugišku gyvūnu, išgyvenantys dėl nelaimių, mirčių, nesėkmių.

Iš esmės „Gyvūnų globai Tauragėje“ padeda savanoriai, besirūpinantys globotinukų kasdiene gerove ir sveikata. Na, o bendrai mums padeda visi, kurie neplaka piktais, nesuvokiančiais ir net nenorinčiais suvokti savanorystės sąvokos liežuviais ir tiesiog palaiko mūsų misiją. Kad ir nuoširdžiu, geru žodžiu.

– Iš kokių lėšų verčiatės?

Mūsų globa gyvuoja ir vykdo savo veiklą iš gyventojų mums skirto kasmetinio 2% gyventojų pajamų mokesčio bei geravalių žmonių aukų. Tauragėje yra kelios vietos, o Jurbarke – viena, kur galima paaukoti norimą sumą, įmetant ją į aukų dėžutę. Esam ne pelno siekianti organizacija, o ne verslo įmonė.

– Ar gaunate kokios nors paramos iš savivaldybės ar privačių rėmėjų?

Kaip jau minėjome, savivaldybė skyrė lėšų PSP (Pagauk-Sterilizuok-Paleisk) programai. Dėkojame savivaldybei už mūsų organizacijos, kuri reikalinga Tauragei, pripažinimą. Net ir mažais, lėtesniais žingsniais gali būti nueitas tolimas kelias. Tokio bendradarbiavimo su valdžios įstaigomis ir tikimės.

– Jau kuris laikas ieškojote prieglaudai patalpų. Kodėl to prireikė? Galbūt jau radote?

Ne, patalpų dar neradome, vis dar ieškome. Esame atviri bet kokiems pasiūlymams. Radę jas globos taptume prieglauda. Tai būtų pirmosios „Gyvūnų globa Tauragėje“ prieglaudos patalpos, kurių iš tikrųjų Tauragei labai reikia. Nuoširdžiai tikimės savivaldybės pagalbos dėl šio opaus patalpų klausimo, nes juk Tauragės gyventojas – tai ne tik žmogus, bet ir gyvūnas.

– Ar esate susidūrę su melu? Pavyzdžiui, jei norima jums atiduoti savo augintinį kaip bešeimininkį gyvūną?

O taip! Su tuo susiduriame nuolat. Kad ir dabartinė kačių sterilizacijos programa. Jau kalbama, jog galima iš mūsų organizacijos gauti „nemokamą sterilizaciją“, tereikia pasakyti „tai globai“, kad katė „priklydo“. Arba žmonės bando atsikratyti savos katės atvestais kačiukais. Tad dabar, beveik be išimčių, gauname pranešimus, prasidedančius žodžiais: „Pas mus priklydo katė ir atsivedė...“ Na, nesame tokie naivūs. Yra kelios priežastys, kodėl nepriimame visų miauklių, kuriuos nori mums atiduoti. Pirma ir pagrindinė priežastis – mes susikūrėme ne tam, kad pasirūpintume šeimininkus turinčių kačių prieaugiu. Mes esame tam, kad padėtume gyvūnams, apskritai neturintiems šeimininkų. Ir daryti mes neprivalome nieko, padedame gera valia. Tai mūsų benzinas, jei reikia kur važiuoti, mūsų subraižytos rankos, mūsų laikas. Kodėl kažkas, būdamas gyvūno šeimininkas, kratosi atsakomybės? Sterilizuokite savo kates ir kastruokite katinus, nes kačiukų paklausa yra mažesnė už jų pasiūlą. Realiai benamių kačių yra nedaug, deja, situacija dabar yra tokia, kad turim dirbti su neatsakingų šeimininkų neprižiūrėtų gyvūnų prieaugiu. Atimamas laikas ir lėšos iš tų, kam pagalba tikrai reikalinga. Be to, neturime prieglaudos patalpų. O nė vienas kačių narvas, nė viena patalpa nėra guminė. Fiziškai negalime sutalpinti visų, kuriuos norima mums atiduoti.

– Ar dažnai susiduriate su skeptikais, kritikuojančiais jūsų veiklą?

Pasaulis plačiai veriasi, daug žmonių keliauja, šviečiasi, daug daugiau kuo domisi nei anksčiau – tam yra visos galimybės, tereikia noro, ir pati savanorystės idėja nebeatrodo tokia tolima, nesuprantama. Dažnai sulaukiame priekaištų, kad padedame gyvūnams, nes juk galime geriau padėti senjorams senelių namuose, vaikams vaikų namuose. Paprastai tokie priekaištautojai nepadeda niekam niekuo. Savanoriai dažniausiai yra savanoriai visose srityse. Padedama tam, kam reikia pagalbos, tam, kas silpnesnis – visame pasaulyje yra vienas ir tas pats elementarus savanorystės principas. Mums galbūt geriau sekasi rūpintis gyvūnais, o gerai besirūpindami jais, rūpinamės ir žmonėmis. Netgi tais pačiais mūsų organizacijos kritikais, kad ir netiesiogiai. Viskas šioje Žemėje itin glaudžiai susiję. Gyvybė yra gyvybė. Ir ją reikia vienodai gerbti.

– Kokie jūsų ateities planai?

Jų tikrai daug. Gyvūnų prieglauda – vienas pagrindinių ateities planų. Dar vienas lygiagrečiai einantis pagal svarbą šalia prieglaudos įkūrimo – žmonių edukacija gyvūnų teisių, gerovės klausimais. Švietimas – raktas į empatiškesnę, šviesesnę, geresnę Tauragę, bendrai – visuomenę. Sieksime, kad nameliai, skirti benamėms katėms bei oficialios šėrimo vietos Tauragės mieste atsirastų kuo greičiau. Gal vieną dieną Tauragė bus pavyzdys kitiems miestams, kaip reikia saugoti gyvūną nuo galimų pavojų ir tikrai atsakingai jį mylėti. Tai – nekintanti mūsų organizacijos siekiamybė.

Pužų miške, netoli Skaudvilės, yra holokausto aukų vieta – ten 1941-aisiais sušaudyta apie 300 vyrų. Ten stovi paminklas, jis aptvertas. Tačiau jei norėsite aplankyti šią vietą, to padaryti gali ir nepavykti. Nepavyko paminklo pasiekti ir savaitgalį į Skaudvilę su gidu atvykusiems garbaus amžiaus kanadiečiams. Pasirodo, kelio link šios vietos tiesiog nėra.

Šiandien 10 val. posėdį pradėjo rajono Taryba. Darbotvarkėje numatyti 36 klausimai, kai kurie jų palies itin svarbius miesto infrastruktūros objektus. Bus balsuojama dėl baseino perdavimo Sporto centrui bei planuojamo Sporto ir kultūros daugiafunkcinio centro finansavimo. 

Duobėta gatvė,  per arti tvoros kaimyno pasodintos tujos, gėles nuo kapų nuskabančios stirnos, perdegęs gatvės šviestuvas – šias ir šimtus kitų miestiečių problemų pirmiausia išgirsta ir sprendžia miesto seniūnas Virginijus Žilius. Vyro rankose netyla mobilusis telefonas. Tačiau intensyviai plušančiam seniūnui šį mėnesį sukanka 65-eri. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jis nebegali tęsti valdininko karjeros. Tiesa, išlieka galimybė dar kuriam laikui įsidarbinti būsimam seniūnui darbus perduodančiu, padedančiu mentoriumi. Ką pasirinks seniūnas: poilsį nuo problemų ar jas?    

Praėjusį šeštadienį Prezidento gatvės šaligatviu važiuojantį 60-metį dviratininką sustabdė nepažįstamieji. Purškiamomis dujomis apakinę vyrą užpuolikai čiupo jo dviratį. Laimei, tą pačią akimirką į pagalbą suskubo kiti tuo metu įvykį stebėję praeiviai.

Policija tiria automobilių susidūrimo Gedimino gatvėje aplinkybes. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis rėžėsi į kitą stovinčią transporto priemonę.

Seime pristatytas artėjančių 2020 m. Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų projektas. Perbraižomas apygardų žemėlapis: nuo Tauragės apygardos planuojama atriekti Eičių, Baltrušaičių ir Gaurės apylinkes, prijungiant jas prie naujai formuojamos Karšuvos apygardos. Tuo tarpu atstovą į Seimą tauragiškiams „padės“ rinkti net 3086 Šilalės rajono gyventojai.

Pasaulio moterų bokso čempionate, kuris vyko Rusijoje, Uland-Ude mieste, Tauragės dvikovinių sporto šakų klubo SC KOVA sportininkė Iveta Lešinskytė (svorio kategorija iki 75 kg), atstovavusi Lietuvos nacionalinei bokso rinktinei, liko per plauką nuo medalio ir užsitikrino 5–7 vietą. Dėl čempionės titulo varžėsi 224 stipriausios boksininkės iš 57 valstybių.

Šios savaitės pradžia Lietuvoje ir toliau tęs neįprastai šiltų orų maratoną. Savaitei įpusėjus sulauksime orų atvėsimo, tačiau trumpo, nes jau ketvirtadienį ir penktadienį temperatūra vėl kils aukščiau.

Tauragėje įsibėgėjo Sekmadienio krepšinio lygos (SKL) kovos. Jau šeštus metus vykstantis turnyras šiemet subūrė dvylika komandų ne tik iš visos Tauragės apskrities, bet ir iš aplinkinių miestelių bei rajonų. Pagrindinis reikalavimas žaidėjams – komandose negali žaisti profesionalūs krepšininkai.

Šią savaitę policija sulaukė apgauto 28-erių metų vyro pareiškimo. Internete vyras rado skelbimą apie suteikiamas paskolas, kreipėsi, skelbimo autoriui pervedė 180 eurų už tariamą dokumentų paruošimą, tačiau paskolos nesulaukė.

Iš pradžių iš Ukrainos į Lietuvą, o po to iš Klaipėdos į Tauragę persikraustęs Laša tapo vienu pirmųjų asmenų, patekusių į lietuvių kalbos mokymus užsieniečiams Tauragėje. Savivaldybei pastebėjus augančius atvykstančiųjų, ypač iš Ukrainos, srautus, buvo nuspręsta pasirūpinti sėkminga jų integracija visuomenėje, palengvinti jų kasdienį gyvenimą. Taip buvo sudaryta pirmoji suaugusiųjų ukrainiečių klasė, kuri lietuvių kalbos mokymus pradėjo spalio 8 dieną.

Dviejų sporto entuziastų sukurta iniciatyva „Judėkime kartu“ sutraukia vis daugiau sporto mėgėjų ne tik iš Tauragės, bet ir iš aplinkinių regionų. Sugalvoję, kad reikia suburti visus Tauragės sporto mėgėjus ir profesionalus į vieną bendruomenę, jie jau suorganizavo dviračių žygį, o šį sekmadienį ruošiasi į pėsčiųjų žygį Pagramančio regioniniame parke. Idėjos autoriai turi ir daugiau sumanymų dar šiemet.

Vis nukeliama baseino atidarymo data, kurios tauragiškiai jau laukia taip pat, kaip ir Kalėdų. Juolab, panašu, kad šios datos gali sutapti – tai rajono vadovai įvardijo pagrindiniu tikslu. Šią savaitę baseino perspektyvos aptartos Ekonomikos ir kaimo reikalų komitete. Jau aišku, jog jo administravimu rūpinsis pati savivaldybė, tiksliau, perduos objektą valdyti Sporto centrui. Kokia bus baseino apsilankymo kaina greitu laiku svarstoma dar nebus, kaip ir tai, kiek lėšų iš biudžeto galimai pareikalaus pastato administravimas. Žinoma tik tiek, kad iki statybų užbaigimo liko nebedaug, tačiau norint pradėti eksploataciją dar šiemet, teks gerokai paplušėti.

Anot specialistų, renovuodami savo daugiabutį daugiausiai naudos sulauksite vykdydami kompleksinį pastato atnaujinimą. Tokios Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priemonės kaip šildymo sistemos atnaujinimas ir subalansavimas, termoreguliatorių ant radiatorių įrengimas ar šilumos punkto atnaujinimas gali sutaupyti ženklų kiekį šilumos energijos ir pagerinti jūsų gyvenimo sąlygas.

Spalio 22 d. 17val.30 Tauragės kultūros centre (Dariaus ir Girėno g. 3) vyks videomeno peržiūros „Blyksniai“. Videomeno peržiūrų ciklas „Blyksniai“ – lietuvišką videomeną pristatanti renginių serija, kurioje dėmesys skiriamas vieniems žymiausių mūsų šalies menininkų ir jų videokūriniams. Renginyje Tauragėje dalyvaus menininkas Rimas Sakalauskas.

Vis svarstai, kas bus po mokyklos? Kokią profesiją pasirinkti sėkmingai, prasmingai ir laimingai ateičiai? Ar studijos universitete nulemia ir profesiją? Į šiuos ir kitus klausimus šiandien tau atsakyti padės jaunimo forumas „Kas po to?!“ – skelbia jo organizatoriai. Jau šį penktadienį Žalgirių gimnazijoje įkvepiančiais pavyzdžiais dalinsis sėkmingi tauragiškiai Liudas Mikalauskas, Sigitas Mičiulis, Darius Stankus ir kiti. O jei to negana,  apie kelią po mokyklos į savo profesinę sėkmę papasakos vienas populiariausių Lietuvos youtuber‘ių Gediminas Gabalis-Vėjavaikis.

Duobėta gatvė,  per arti tvoros kaimyno pasodintos tujos, gėles nuo kapų nuskabančios stirnos, perdegęs gatvės šviestuvas – šias ir šimtus kitų miestiečių problemų pirmiausia išgirsta ir sprendžia miesto seniūnas Virginijus Žilius. Vyro rankose netyla mobilusis telefonas. Tačiau intensyviai plušančiam seniūnui šį mėnesį sukanka 65-eri. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jis nebegali tęsti valdininko karjeros. Tiesa, išlieka galimybė dar kuriam laikui įsidarbinti būsimam seniūnui darbus perduodančiu, padedančiu mentoriumi. Ką pasirinks seniūnas: poilsį nuo problemų ar jas?   

Mažas pajamas gaunantys žmonės kompensuojamuosius vaistus bei jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gaus nemokamai, neprimokėdami nė cento. Tokioms finansinę naštą mažinančioms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms pataisoms šiandien pritarė Seimas, jos įsigalios 2020 m. liepos 1-ąją.

Jau antrus metus buvusiame Vytauto gatvės kariniame miestelyje veikianti Tauragės atvira jaunimo erdvė kasdien pritraukia nuo kelių iki keliolikos, o savaitgaliais – ir porą dešimčių laisvalaikio praleisti atvykstančių jaunų žmonių. Ketinama plėstis: patalpomis besirūpinantis „Tauragės apskritasis stalas“ ieško poros darbuotojų ir planuoja atidaryti dar vieną jaunimo erdvę viename iš miesto mikrorajonų.

Po itin malonaus ir šilto trečiadienio ketvirtadienis daug kur išaušo lietingas ir gaivesnis. Laimei, tokie pokyčiai ilgai nesitęs ir labai greitai į šalį grįš maloni šiluma ir saulės spinduliai.

Šiandien Tauragės kultūros rūmuose vyksta konferencija „Sakau Taip blaiviam gyvenimui“. Be įdomių paskaitų apie sveikatą, rūkymo žalą ir sportą, tauragiškiai turės galimybę susitikti su žinomu fotografu, fotoalbumo „Neregėta Lietuva“ autoriumi Mariumi Jovaiša ir aktoriumi Giedriumi Savicku.

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamame savivaldybių indekse Tauragės rajono savivaldybė išlaikė beveik tą pačią poziciją, kaip ir pernai. Tarp 54 mažųjų savivaldybių užimame  9–12 vietas, (praėjusių metų indekse 9–11 vietas). Ar per metus niekas nepasikeitė?

Tauragės apskrities Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) pareigūnai tiria vienos Tauragės mėsos perdirbimo įmonės veiklą. Ši slėpdama pajamas išvengė ne mažiau, kaip 42 tūkst. eurų mokesčių.  Tai dar ne viskas: vieno šeimos valdomos įmonės narių po garažu įrengtame rūsyje rasta kanapių auginimo laboratorija.

Anot vyskupo Jono Borutos, jei nėra „Carito“ – nėra parapijos. Nuo 1989-ųjų Lietuvoje veikianti „Carito“ organizacija šiemet mini 30-metį. Artimo meile pagrįstus santykius, krikščioniškas vertybes skatinanti ir kiekvieno visuomenės nario, reikalingo krikščioniškos paramos, minimalių poreikių patenkinimo siekianti organizacija aktyviai veikia ir mūsų mieste. Pastaraisiais metais jos veikla jaučiama vis labiau. Apie tai, kokius gerus darbus, nors kartais ir nematomus, ji nuveikia, „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės „Carito“ reikalų vedėja Vitalija Šlepavičienė.

Remiantis naujo tyrimo duomenimis, ikidiabetinės būklės asmenims, kurių kraujyje nedaug vitamino D, mažesnė tikimybė susirgti diabetu vartojant papildus, kurių sudėtyje yra didelė vitamino D dozė.