Apskrito stalo diskusija Tauragės šeimos gerovės centre „Šaltinėlis“
Birutės Slavinskienės nuotrauka
Ilgalaikė nepriežiūra, tėvų priklausomybės, fizinis smurtas – vienos dažniausių priežasčių, kodėl vaikams tampa nesaugu gyventi savo šeimose, su tėvais ar globėjais. Iki šiol tokiais atvejais jie, vieni trumpam, kiti ilgam, patekdavo į vaikų globos namus. Tačiau kad vaikams kur kas geriau augti šeimoje nei institucijoje, abejonių nekyla. Jau kelerius metus vykdoma socialinės globos pertvarka siekiama, kad ilgainiui vaikų globos namų apskritai neliktų. Jau nuo kitų metų likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa globos namuose negalės būti teikiama. Kaip Tauragės regiono savivaldybės yra pasirengusios užtikrinti vaikų globą jau be institucinės globos?
Įgyvendinant vaikų globos pertvarką regione: bendros tendencijos
Institucinės globos pertvarkos projekto procesų ekspertė Šakių, Šilutės r. ir Tauragės regiono savivaldybėse Marijona Janavičienė pasakoja, kad regiono savivaldybėse buvo išbandomos pilotinės paslaugos vaikams budinčio globotojo veiklos organizavimo, šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų, socialinės priežiūros paslauga, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, vienoms auginančioms vieną ar kelis vaikus iki 3 metų amžiaus, palydimoji globa 17–24 metų jaunuoliams, augantiems ar augusiems vaikų globos institucijose, šeimose, patiriančiose įvairias rizikas, krizes, rūpintojų šeimose ar šeimynose.
– Visose savivaldybėse įkurti globos centrai, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje, – teigia ji.
Pasak M. Janavičienės, kompleksinės pagalbos šeimai paslaugų projektas – vienas labiausiai pasiteisinusių projektų. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Visose savivaldybėse yra teikiama krizių pagalba šeimoms su vaikais, kurios dėl įvairių priežasčių negali ar nepajėgia savarankiškai gyventi savo būste ar jo susirasti, neturinčioms pastovios gyvenamosios vietos, atsidūrusioms socialinės rizikos ar/ir krizinėje situacijoje, neturinčioms reikiamų motinystės bei socialinių įgūdžių savarankiškam gyvenimui. Tai viena iš priemonių, kai laiku suteikus šeimoms intensyvią kompleksinę krizių pagalbą, vaikai lieka gyventi su savo tėvais.
Kaip sekasi regiono savivaldybėms: Tauragei, Šilalei, Jurbarkui, Pagėgiams?
Dalyvaudama pertvarkos procesuose, Tauragės savivaldybė pirmiausia suaktyvino darbą su globėjais. Šiuo metu savivaldybė turi 5 budinčius globotojus, kurie galėtų priimti vaikus laikinai globai. Intensyviai ieškoma asmenų, kurie galėtų užtikrinti nuolatinę globą vaikams. Tačiau vis dar trūksta nuolatinių globėjų, todėl savivaldybė ketina įsigyti vienus šeimos modelio bendruomeninius vaikų globos namus, kuriose vaikai apgyvendinami atskirose niekuo neišsiskiriančiose iš aplinkos patalpose (name ar bute) pagal šeimai artimos aplinkos modelį.
Šiuo metu institucijoje gyvena 18 Tauragės r. savivaldybės vaikų, dalis jų greitai taps pilnamečiais, tad natūraliai paliks instituciją.
Šilalėje taip pat aktyviai ieškoma asmenų, kurie galėtų šeimose auginti be biologinių tėvų globos likusius vaikus. Yra parengti keturi budintys globotojai tiems atvejams, kai reikalinga užtikrinti vaikams laikinąją globą. Sunkiau sekasi rasti šeimų, kurios suteiktų vaikams nuolatinę globą. Šiuo metu institucijoje auga 21 Šilalės r. be tėvų globos likęs vaikas, keletas artimiausiais metais sulauks pilnametystės.
Šilalėje planuojama per ateinančius metus įrengti dvejus BVGN, kuriose galėtų gyventi 16 vaikų. Todėl planuojama, kad 2021 m. vaikų institucijoje turėtų nebebūti.
– Nors Pajūrio vaikų globos namuose galima teikti paslaugas iki 2023 m. gruodžio 31 d., mes vis tiek steigsime bendruomeninius namus, kaip ir planavome: vienus nuo 2020 m. vasario 1 d., o kitus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Jau yra paskelbtas namo pirkimo konkursas, – pasakojo Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė.
Pasak jos, kitų metų pradžios, kai vaikų nebus galima apgyvendinti institucijoje, laukiama be streso – jau yra parengti keturi budintys globotojai, su trimis iš jų pasirašytos sutartys.
Kaip pasakoja Jurbarko savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus vedėja Laima Gardauskienė, nuo šių metų pradžios Jurbarke „Skalvijos“ VGN steigėjo teisės buvo perduotos Jurbarko r. savivaldybei. Visi vaikai gyvena bendruomenėje, nuomojamose šeimos modelio bendruomeniniuose namuose Viešvilėje ir Smalininkuose. Savivaldybė per kitus metus ketina įsigyti dar vienus tokio tipo namus. Kol kas savivaldybė teturi vieną budintį globėją. Pasak L. Gardauskienės, suprantama, kad vieno budinčio globotojo nepakanka, tačiau rasti tinkamą žmogų sudėtinga.
Nors Pagėgiai – mažiausia regiono savivaldybė, šiuo metu institucijoje gyvenančių vaikų turi daugiausiai – 27. Ir nors ketina ateinančiais metais įrengti vienus bendruomeninius vaikų globos namus, tai problemos neišsprendžia. Trūksta ir globotojų, kurie galėtų laikinąją globą užtikrinti.
Pagėgių socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė informavo, kad bendruomeninius vaikų globos namus įrengti planuojama iki 2021 m. sausio.
– Numatyta ir plėsti bendruomenines paslaugas – skatinti gyventojus tapti socialiniais globėjais (rūpintojais) ar budinčiais globotojais. Yra paruošta antra budinti globotoja. Artimiausiu metu Pagėgių vaiko globos centras turi pasirašyti bendradarbiavimo ir paslaugos teikimo sutartį. Bus keičiami tarybos priimti sprendimai dėl didesnio atlygio budinčiam globotojui. Ieškomas namas ar butas bendruomeninėms paslaugoms teikti šiuo metu vaikų globos centre gyvenantiems vaikams, vyresniems nei 18 metų, – teigia D. Vaitiekienė.
Diskusija: ko reikia, kad pertvarka vyktų sklandžiai?
Lapkričio 27-ąjąTauragės šeimos gerovės centre „Šaltinėlis“ surengtoje Tauragės regiono pertvarkos klasterio dalyvių apskrito stalo diskusijoje susitikimo dalyviai vienbalsiai pritarė, kad Institucinės globos pertvarka sėkmingai bus įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu pakaks budinčių globotojų ir nuolatinių globėjų. Pagėgių savivaldybės atstovai minėjo, kad politikai svarsto didinti išmokas globėjams. Tauragės r. savivaldybei pasiūlyta rasti galimybių finansiškai skatinant socialinius globėjus, mokant pagalbos pinigus, kaip tai daro kitos savivaldybės. Kalbėta ir apie palydimosios globos paslaugas – viena iš priemonių galėtų būti pradėti teikti palydimosios globos paslaugas, institucijas paliekančių vaikų ir vaikų, užaugusių šeimose, tačiau neturinčių paramos iš jų, vaikams.
Užs. Nr. 142
